Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kurioje deklaruojama, kad translytės moterys yra moterys, nubrėždamas Europos Sąjungos (ES) gaires artėjančiai 70-ajai JT Moterų statuso komisijos sesijai, kuri kitą mėnesį vyks Niujorke.
 |
| Dainius Žalimas skatina užtikrinti teises ne tik popieriuje, tačiau Aurelijus Veryga įžvelgia politinę ideologiją | Jarmo.net koliažas (Alain Rolland, Mathieu Cugnot, EP nuotr.) |
Kaip balsavo Lietuvos europarlamentarai?
Vasario 12 d. vykusiame balsavime rezoliuciją palaikė ir EP nariai iš Lietuvos Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis P. Andriukaitis, Virginijus Sinkevičius, Liudas Mažylis.
O štai Paulius Saudargas, Aurelijus Veryga, Petras Gražulis ir Waldemar Tomaszewski balsavo prieš.
Balsavime nedalyvavo Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė.
Su rezultatais, kaip balsavo kitų šalių EP nariai, galite susipažinti EP tinklalapyje štai čia
Europos Parlamento balsavimo rezultatai (vasario 12 d.)
340
Balsavo UŽ
141
Balsavo PRIEŠ
68
Susilaikė
Kaip balsavo Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Dainius Žalimas
UŽ
Petras Auštrevičius
UŽ
Vilija Blinkevičiūtė
UŽ
Vytenis P. Andriukaitis
UŽ
Virginijus Sinkevičius
UŽ
Liudas Mažylis
UŽ
Paulius Saudargas
PRIEŠ
Aurelijus Veryga
PRIEŠ
Waldemar Tomaszewski
PRIEŠ
Petras Gražulis
PRIEŠ
Andrius Kubilius
NEDALYVAVO
Rasa Juknevičienė
NEDALYVAVO
Žalimas: vertybės ginamos ne popieriuje
EP kalbėjęs „Renew“ frakcijos atstovas D. Žalimas akcentavo, kad ES privalo rodyti pavyzdį tarptautinėje arenoje.
„Žmogaus teisės nėra pasirinktinis meniu. Jei deklaruojame lygybę, ji privalo galioti visoms moterims, įskaitant ir translytes moteris, kurios susiduria su dviguba diskriminacija bei neproporcingu smurtu. Ši rezoliucija nėra „ideologija“, o tai bandymas užtikrinti, kad ES vertybės būtų ginamos ne tik popieriuje, bet ir realioje politikoje Niujorke vyksiančioje JT sesijoje“, – kalbėjo jis.
 |
| Dainius Žalimas | EP/Alain Rolland nuotr. |
Veryga rezoliuciją pavadino „ideologiniu manifestu“
Tačiau Konservatorių ir reformuotojų (ECR) frakcijai priklausantis A. Veryga rezoliucijos turiniui kategoriškai prieštaravo, teigdamas, kad ji tolsta nuo pradinių moterų teisių tikslų ir įveda moksliniu požiūriu ginčytinas sąvokas.
„Mes matome pavojingą tendenciją, kai biologinė realybė yra aukojama dėl politkorektiškumo. Bandymas ištrinti skirtumą tarp biologinės lyties ir lyties tapatybės ne padeda moterims, o silpnina jų teisinę apsaugą ir specifinių poreikių pripažinimą. Šis dokumentas labiau primena ideologinį manifestą nei praktines gaires, kaip spręsti realias moterų skurdo ar smurto problemas“, – dėstė politikas.
 |
| Aurelijus Veryga | EP/Alain Rolland nuotr. |
Akcentuojama lygiateisiškumo svarba
Kaip rašo LGBTQ+ leidinys „The PinkNews“, EP rezoliucijos neturi tiesioginės teisinės galios, tačiau nepaisant to jos laikomos svarbiu politiniu indikatoriumi, darančiu įtaką ES valstybių narių teisėkūrai ir bendrai Bendrijos vertybinei krypčiai.
Priimtoje rezoliucijoje pateikiama virtinė rekomendacijų, tarp kurių – raginimas visiškai pripažinti translytes moteris moterimis. Šiame dokumente pabrėžiama, kad tokia įtrauktis yra „būtina siekiant užtikrinti bet kokios lyčių lygybės ir kovos su smurtu politikos veiksmingumą“.
EP nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl demokratinės situacijos, stebint regresą moterų teisių srityje, ir išpuolių prieš LGBTQ+ bendruomenę ir jos aktyvistus gausėjimo.
Rezoliucijoje pabrėžta ir tai, kad prieigos prie saugaus ir teisėto aborto ribojimas laikomas smurto dėl lyties forma.
 |
| Asociatyvi Sean Jahansooz/„Unsplash“ nuotr. |
Politinė takoskyra: JAV ir Jungtinė Karalystė
Analitikų teigimu, ši rezoliucija žymi ryškėjančią vertybinę takoskyrą tarp ES ir kitų Vakarų galybių.
Žurnalistės Erin Reed vertinimu, ES krypsta į „tiesioginio susidūrimo kursą“ su JAV, kurios po prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos ėmėsi virtinės LGBTQ+ bendruomenę ribojančių priemonių.
Pozicijų skirtumai išryškėja ir lyginant ES politiką su Jungtine Karalyste, kai šios šalies premjeras Keiras Starmeris praėjusiais metais viešai pareiškė nemanantis, kad translytės moterys yra moterys.
Įtampa – ir ES viduje
Nepaisant bendros EP pozicijos, kai kurios ES narės demonstruoja priešingą poziciją LGBTQ+ teisių klausimu.
Ryškiausias pavyzdys – Vengrija, kuri praėjusiais metais šalies viduje uždraudė „Pride“ eitynes, o Budapešto meras Gergely Karacsony buvo patrauktas atsakomybėn už jų organizavimą 2025 m. birželį.
„Panašu, kad tai yra kaina, kurią šioje šalyje mokame už tai, jog giname savo ir kitų laisvę“, – anksčiau socialiniuose tinkluose situaciją komentavo G. Karacsony.
 |
| Gergely Karacsony kartu su LGBTQ+ eitynių organizatoriais | „Facebook“/asmeninio albumo nuotr. |
Gauna finansavimą ir prieigą institucijose
Nevyriausybinės organizacijos ir žmogaus teisių aktyvistai įspėja, kad įtempti kultūriniai karai, kilę dėl translyčių teisių, lydimi Briuselyje daugėjančių renginių, kuriuose erdvė reikšti neapykantą suteikiama griežtai prieš translyčių teises nusiteikusiems veikėjams.
Kaip rašo leidinys „Politico“, Europos seksualinių ir reprodukcinių teisių parlamentinio forumo (EPF) duomenimis, vadinamasis „anti-gender“ judėjimas Europoje išgyvena finansinį pakilimą. Skaičiuojama, kad įvairios organizacijos – nuo tyrimų centrų iki religinių bendruomenių – 2019–2023 m. laikotarpiu šiai veiklai sutelkė apie 1,18 mlrd. JAV dolerių finansavimą, kai 2009–2018 m. ši suma siekė 81 mln. dolerių.
Organizacijos „ILGA-Europe“ vyresnysis politikos ekspertas Ciananas Russellas teigia, kad prieš translyčius nusiteikę asmenys vis dažniau gauna prieigą prie ES institucijų: vien per pastaruosius metus EP įvyko bent 5 renginiai, kurių metu skambėjo kritika translyčių bendruomenei.
Pavyzdžiui, Vengrijos Vyriausybės remiamas tyrimų centras parlamente surengė diskusiją „Translyčių ideologijos grėsmė“. Jos metu ES elitas apkaltintas „priklausomybe nuo gender ideologijos“.
Taip pat nuskambėjo atvejis, kai EP narės iš kraštutinės dešinės vokiečių partijos „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) kvietimu parlamente lankėsi žinomas anti-gender judėjimo atstovas Chrisas Elstonas.