Varšuvoje (Lenkija) pirmą kartą šalies istorijoje oficialiai pripažinta kitoje Europos Sąjungos valstybėje sudaryta tos pačios lyties asmenų santuoka, praneša naujienų agentūra AFP.
 |
| Asociatyvi Andrew Keymaster/„Unsplash“ nuotr. |
.png)
Sutuoktiniai Jakubas Cupriakas-Trojanas ir Mateuszas Trojanas, susituokę Berlyne 2018 metais, tačiau ne kartą sulaukę neigiamo atsakymo dėl jų santuokos pripažinimo Lenkijoje, patvirtino pagaliau gavę lenkišką santuokos liudijimą.
„Esame laimingi ir tikimės, kad kitos registracijos, kurių laukia daugybė porų, bus atliktos be nereikalingo vilkinimo“, – portalui OKO.press sakė sutuoktiniai.
LGBTQ+ teises palaikančio žurnalo „Replika“ leidėjas šį sprendimą pavadino „istoriniu“ ir „absoliučiai esminiu žingsniu“.
AFP pažymi, kad Lenkijos įstatymai vis dar apibrėžia santuoką kaip vyro ir moters sąjungą. Kartu su Bulgarija, Rumunija ir Slovakija Lenkija yra tarp paskutinių Europos valstybių, kurios nėra įteisinusios nei tos pačios lyties asmenų santuokų, nei registruotos partnerystės.
Varšuvos savivaldybė dėl vyrų santuokos rėmėsi Lenkijos Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimu, priimtu kovo mėnesį, kuriame konstatuota, kad kitose ES valstybėse sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos ir Lenkijoje.
Teismas savo sprendime rėmėsi ir 2025 metais priimtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu, kuriame buvo pažymėta, kad tarp ES šalių turi būti užtikrinta judėjimo laisvė, o santuokos nepripažinimas ją varžo. ESTT byloje išklausė Lenkiją, kuri teigė, kad šalyje nėra tos pačios lyties porų partnerystės registro, todėl įpareigojo šalį tokius santykius registruoti egzistuojančiame santuokos registre.
Premjero Donaldo Tusko vadovaujama Lenkijos Vyriausybė tos pačios lyties porų santykių pripažinimo klausimu išlieka susiskaldžiusi. Vis dėlto premjeras pastarosiomis dienomis leido suprasti, kad Varšuvos savivaldybės sprendimas išduoti lenkišką santuokos liudijimą vyrų porai buvo tikėtas.
Pasak jo, tos pačios lyties porų santykių pripažinimas yra „žmogaus orumo ir žmogaus teisių klausimas“.