LGBTQ+ mokiniai renkasi emigraciją: iš jų pasityčioja net dalis mokytojų

Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovė Eglė Kuktoraitė sako, kad net 53 procentų moksleivių jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos mokyklose, o itin prastai emocinei savijautai įtakos turi ir šeimos aplinka. Psichologinę sveikatą šiuo metu veikia ir visoje visuomenėje vyraujantis dirglumas dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat suaktyvėjo žmonių pyktis, kuris būna nukreiptas prieš pažeidžiamas asmenų grupes - žmonės išsilieja komentaruose, kliūva ir LGBTQ+ asmenims. Homofobinės patyčios, pradėjus nuotolinį mokymą Lietuvos ugdymo įstaigose, tarp mokinių padažnėjo internetinėje erdvėje, o tai suvaldyti yra dar sudėtingiau.

Asociatyvi Taylor Wilcox/Unsplash nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net


E. Kuktoraitė taip pat pabrėžė, kad LGBTQ+ moksleiviai susiduria su prastesne emocine sveikata nei heteroseksualūs mokiniai.

„Mes gyvename homofobinėje aplinkoje”, - liūdnai konstatavo ji.

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL ketvirtadienį organizavo seminarą „LGBT vaikų poreikiai ir emocinė sveikata COVID-19 pandemijos laikotarpiu“

Jame kalbėjusi E. Kuktoraitė dėstė, kad ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad mokymo programos ir medžiaga neskatintų diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu, tačiau kyla tam tikrų iššūkių.

LGBTQ+ teisių aktyvistė Eglė Kuktoraitė | Asmeninio archyvo nuotr.


„Nėra įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu”, - apgailestavo E. Kuktoraitė.

LGL atstovė dėstė, kad Lietuvoje šiuo metu galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas užkerta kelią mokinius šviesti ir mokyklose kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę.

Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programoje nenumatomos konkrečios priemonės kovai prieš diskriminaciją, kaip į švietimą įtraukti LGBTQ+ temą.

2014 metais homoseksualių ir biseksualių moksleivių atlikta apklausa parodė, kad net 79 proc. moksleivių patyrė patyčias dėl savo seksualinės orientacijos bendraamžių tarpe.

Taip pat 2017 metais surinkti duomenys parodė, kad su diskriminacija, patyčiomis susiduriantys LGBTQ+ moksleiviai šią problemą kone priversti spręsti patys, nes yra palikti likimo valioje.

E. Kuktoraitė dėstė, kad mokyklose vyrauja moteriškumo ir vyriškumo standartai, dalis LGBTQ+ moksleivių jaučiasi nesaugiai dėl lytinės tapatybės.

Atliktų apklausų metu vos 5 procentai moksleivių teigė, kad niekada nepatyrė homofobinių replikų, patyčių.

„Įdomu tai, kad moksleiviai homofobinę neapykantos kalbą ir patyčias girdi ne tik iš savo bendraamžių, bet ir iš kitų mokytojų. Jeigu manoma, kad moksleiviai kreipiasi pagalbos į mokyklos darbuotojus dėl patyčių, tai dauguma nurodo, kad nesikreipia, nes nesitiki sulaukti jokios pagalbos iš mokytojų”, - kalbėjo E. Kuktoraitė.

LGL emocinės pagalbos platforma teikia LGBTQ+ jaunimui pagalbą.

„Jaunuolis pasakojo, kad patyrė patyčias dėl lytinės orientacijos, pasakė klasės vadovui, o šis atsakė, kad elkis kaip vyras, nesirenk kaip mergaitė. Tai jaunuolis kreipėsi į mus. Jis negalėjo jaustis mokykloje saugiai”, - sakė LGL emocinės palaikymo platformos psichologė Lina Linkaitė.

Tuo metu psichologė Alina Bechterevė dėstė, kad mokytojai dažnai nežino, kaip reaguoti į LGBTQ+ mokinius, neretai patys gali būti homofobiškų nuostatų.

Psichologė Alina Bechterevė | Asmeninio archyvo nuotr.


Vos 10 procentų LGBTQ+ moksleivių, baigę mokyklą, planuoja likti Lietuvoje. Anot E. Kuktoraitės, tai lemia homofobiška aplinka šalyje, dėl kurios žmonės jaučiasi atstumti. Su tokiomis patirtimis jie susiduria jau mokyklose.

2019 metais LGL vyko į mokyklas ir atliko moksleivių, mokytojų ir tėvų tyrimus. Mokytojai linkę sumenkinti homofobinių patyčių mąstą, nesutiko, kad jų pareiga yra užkirsti kelią homofobiškoms patyčioms ir jas aptarti, nors mokiniai teigė, kad tai rimta problema. Tuo metu tėvai abejojo, ar mokiniai turėtų kalbėti apie savo seksualinę orientaciją.

Nepalaikomi, mokiniai linkę slėpti savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, todėl susirado įspūdis, kad tarytum LGBTQ+ mokinių tiesiog nėra.

„Daugelis mokytojų ir tėvų mano, kad jeigu mokykloje nėra LGBTQ+ moksleivių, tai jų mokykloje nėra ir homofobijos”, - tyrimus apžvelgė E. Kuktoraitė.

Anot jos, Lietuvoje reikėtų įtraukti diskusijas LGBTQ+ klausimais į mokymo programas, užtikrinti mokymus mokytojams apie LGBTQ+ mokinius, taip pat reikėtų užtikrinti viešojoje sektoriaus finansuojamas programas, nukreiptas į LGBTQ+ mokinių emocinės būsenos gerinimą.

Seminaro dalyviai atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis itin sudėtingas LGBTQ+ vaikams, kurie susiduria su emocinės sveikatos iššūkiais.

E. Kuktoraitė pabrėžė, kad daugeliui mokinių pradėjus mokytis iš namų, patyčios persikėlė į internetą, tai suvaldyti sudėtinga, nes sunku užkardyti internetinių patyčių žinučių sklaidą, vaizdo įrašų ir nuotraukų paskelbimą.

„LGL emocinės paramos LGBT vaikams ir paaugliams platformoje nuolat sulaukiame užklausų dėl sudėtingų santykių šeimoje, savęs priėmimo, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės atskleidimo artimiesiems, COVID-19 apribojimų sukeliamų emocinės sveikatos iššūkių”, - teigia LGL atstovai.

Psichologė Lina Linkaitė teigia, kad ir savanoriaujant platformoje pastebėjo, kad pandemijos metu itin suaktyvėjo patyčios internete. Tačiau psichologė labiausiai apgailestavo, kad didžiausias su emocinėmis problemomis susiduriančių LGBTQ+ jaunuolių iššūkis – kaip pranešti šeimos nariams apie tai, kad jie yra LGBTQ+ asmenys.

„Pastebėjau, kad antro karantino metu, kai vaikai turi mokytis iš namų, tokių kreipimųsi dar labiau padaugėjo”, - sakė L. Linkaitė.

Psichologė A. Bechterevė teigė, kad į LGL emocinės palaikymo platformą kreipiasi net kas 3 jaunuolis, bijantis atskleisti savo lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją, kadangi šeimos narių nuostatos yra homofobiškos.


Jeigu Jums reikalinga psichologinė pagalba arba emocinis palaikymas, kreipkitės į LGL emocinės paramos platformą. 

Naujesnė Senesni