Kai Vilniuje įsikūrusiame queer klube „Soho“ užgesdavo šviesos ir žybsintys telefonų ekranai pakildavo virš minios, Agnė Juškėnaitė jau ieškodavo kadro. Per daugiau nei dešimtmetį mūsų šalyje vykstančių queer renginių metraštininke tapusios videografės darbus iš įvairių švenčių, kuriose visi linksminasi tartum garsiau, šoka drąsiau ir gyvena spalvingiau, žiūrovai šiandien gali pamatyti jos įamžintuose įrašuose, liudijančiuose, kad Lietuvoje gyventi – vis laisviau.
![]() |
| Agnė Juškėnaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
„Soho“ klubas, „Baltic Pride“, „Dramatica Drag Show“, dešimtys drag atlikėjų, vakarėlių ir LGBTQ+ eitynių – visa tai užfiksavo jos kamera.
Tačiau pati A. Juškėnaitė gerai žino, kad naktinis gyvenimas, kurį šiandien matome Vilniuje, atrodo visiškai kitaip nei tada, kai ji pradėjo filmuoti.
„Prieš 15 metų queer klubų koridoriai dažniau būdavo skirti tik queer publikai. Anuomet dar vyravo mąstymas, kad „o jei kas pamatys – ką pagalvos…“. Šiandien queer pasilinksminimo vietos yra dažniau suvokiamos kaip patrauklios nepriklausomai nuo orientacijos“, – kalbėjo ji interviu portalui jarmo.net
Anot pašnekovės, taip nenutiko savaime: „Manau, kad už tai galime būti dėkingi ne tik plačiosios visuomenės pokyčiams, bet ir pačiai LGBTQ+ bendruomenei, kuri neužsidarė savyje ir vis draugiškai kvietė į vidų“.
Tą pokytį ji matė iš labai arti, stovėdama tarp žiūrovų ir scenos.
Būtent A. Juškėnaitės darbas yra užfiksuoti vakarą taip, kad jis gyventų ilgiau nei iki ryto. Ir pašnekovė neslepia, kad vaizdas gali pakeisti realybę.
„Video produkcija turi tokią stebuklinę savybę: gerai ją įvaldžius gali papasakoti istoriją, kuri net neįvyko, – kalbėjo ji. – Filmuojant renginius tai ypač populiaru, nes galima manipuliuoti vakaro energija, žiūrovų ar ovacijų kiekiu, bendru įspūdžiu“.
![]() |
| Agnė Juškėnaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
„Visa tai yra nesudėtingai įgyvendinama montažo režisūros pagalba sukuriant atitinkamą naratyvą“, – dalijosi A. Juškėnaitė.
Tačiau yra vakarų, kai papildomai kurti beveik nereikia.
„Tiesa, „Soho“ renginiuose, kur drag karalienės dažniausiai vartosi kūliais, vakaro energijos tikrai pakanka, – pasakojo ji. – O kai nesivarto, kartais su kolege juokiamės, kad reikės ypatingai padirbėti norint sudominti video žiūrovus pasirodymu, kurio metu karalienė tiesiog stovi ir lipsync’ina… Scenoje tai gali atrodyti kaip emocingas dainavimas, o kamera yra išalkusi judesio“.
Būtent nuolatinėje improvizacijoje ir slypi didžioji videografų darbo dalis.
![]() |
| Agnė Juškėnaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
A. Juškėnaitė sakė, kad filmavimai dažniausiai skirstomi į dvi rūšis. „Tie, kuriuos gali kontroliuoti ir tie, kuriuose tave gelbėja tik improvizaciniai sugebėjimai“, – įvardijo ji.
Kai filmuojama reklama ar specialiai suplanuotas klipas, viskas vyksta pagal scenarijų.
Tačiau renginiuose galioja visiškai kitos taisyklės.
„Kiekvienas momentas yra atsitiktinis ir operatoriui naudinga turėti specifinių įgūdžių, kurie neleistų galutiniam video tapti tiesiog gražių kadrų seka“, – tikino A. Juškėnaitė.
„Visada juokauju, kad „Soho“ renginių filmavimas yra ekstremalus sportas“, – juokėsi ji.
Ypač filmuojant „Dramatica“ pasirodymus.
„Pavyzdžiui, „Dramatica“ videografo darbas – per kelias pasirodymo minutes užfiksuoti jį iš visų kampų. Skamba paprastai, ar ne? O dabar pridėkite tai, kad salė yra sausakimša, žmonės – įsilinksminę, siūbuojantys, nėra net kur nosies įkišti… Sunku pajudėti iš vietos ir kameros nesudaužyti, ką jau ten apie gerą kadrą kalbėti!“ – dalijosi pašnekovė.
„Kai kurie artistai tampa uždaresni, kiti atveria šiltą charakterį, o būna, kad išlenda ir arogancija“, – pasakojo videografė.
„Buvo taip, kad viename „Baltic Pride“ renginyje teko ir techninį lūžį patirti: filmavau nuo autobuso stogo ir nepastebėjau elektros laidų. Turėjau staigiai tūptis ir pakeliui gerai trinktelėjau kamerą“, – įsiminusį įvykį pasakojo ji.
Bet filmavimas nesustojo.
„Baigės tuo, kad renginį nufilmavau su pusiau veikiančiu aparatu, bet nufilmavau“, – dėstė videografė.
Per daugiau nei 10 metų queer renginiuose A. Juškėnaitė turėjo galimybę stebėti drag kultūrą iš užkulisių.
„Man įdomiausia pati transformacija iš kasdienio žmogaus į drag personą“, – kalbėjo pašnekovė.
„Prasilenkdama gatvėje tikrai nepažinčiau daugiau nei pusės drag karalienių, su kuriomis nuolatos draugauju įvairiuose renginiuose“, – sakė ji.
Tačiau dar įdomesnis jai atrodo kontrastas tarp scenos ir užkulisių.
„Visi tie ryškūs pasirodymai atlikėjams tėra darbas“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
„Užkulisiuose dingsta performatyvumas ir visa patalpa ima atsakingai dūgzti it ofisas pirmadienio vidurdienį“, – atskleidė A. Juškėnaitė.
Tuomet išryškėja ir visai kitokios asmenybės.
„Kai kurie artistai tampa uždaresni, kiti atveria šiltą charakterį, o būna, kad išlenda ir arogancija“, – pasakojo videografė.
Kalbėdama apie skirtumus tarp vietinių ir tarptautinių drag atlikėjų, A. Juškėnaitė tikino nemananti, kad Lietuvos scena šiandien kuo nors nusileidžia.
„Natūralu, kad vietinė drag kultūra skiriasi nuo tarptautinės, tačiau daug įdomiau yra tai, kokia skirtinga toji vietinė kultūra gali būti“, – dėstė ji.
Anot A. Juškėnaitės, Lietuvoje telpa labai daug skirtingų drag formų: „Turime ir tradicinių divų, ir komediantų, ir itin meniškų drag artistų, o kur dar visa lietuviško kabareto scena“.
Todėl skeptikams ji turi labai aiškų atsakymą: „Esu tikra, kad susipažinę su platesne drag kultūra Lietuvoje net ir didžiausi skeptikai nustotų klausti, ar vis dar didelis tas skirtumas tarp mūsų ir tarptautinių atlikėjų“.
A.Juškėnaitė matė, kaip per metus augo pati Lietuvos drag scena, o ypač „Soho“ klube.
„Natūralu, kad kai tik prasidėjo pirmieji drag pasirodymai „Soho“ klube, jų kokybė nė iš tolo neprilygo tam, ką matome šiandien“, – prisiminė ji.
„Na kas gi būtų susapnavęs, kad dvi drag karalienės vos ne per naktį taps didžiausių Lietuvos muzikos apdovanojimų vedėjomis? Bravo“, – džiaugėsi A. Juškėnaitė.
„Be galo džiaugiuosi, kad lietuviški atlikėjai nepabijojo pilna koja žengti į viešumą dar tada, kai visi kartojo, kad Lietuvoje nėra vietos drag karalienėms“, – kalbėjo pašnekovė.
„Šiandien jas matome ne tik renginiuose, bet ir spaudoje, interneto ir televizijos laidose“, – didžiavosi ji.
Itin ryškiai 2026 m. Lietuvos muzikos renginyje M.A.M.A. suspindo drag karalienės Aura More ir Edma.
„Na kas gi būtų susapnavęs, kad dvi drag karalienės vos ne per naktį taps didžiausių Lietuvos muzikos apdovanojimų vedėjomis? Bravo“, – džiaugėsi A. Juškėnaitė.
Tiesa, už vakarėlių, šviesų ir muzikos slypi ir fizinė videografės darbo pusė, apie kurią dažnai niekas nesusimąsto.
„Kol buvau visai jauna, nesidomėjau, kaip ši specifinės fizinės ištvermės reikalaujanti profesija alina kūną“, – kalbėjo A. Juškėnaitė.
Tačiau kūnas pats priminė apie save.
„Išlindo tai šen, tai ten užspausti nervai, stuburo išvaržos ir t.t.“ – pasakojo ji.
A.Juškėnaitė nesustojo filmuoti, tačiau turėjo išmokti prisitaikyti.
„Teko išmokti bendradarbiauti su treneriais ir kinezeterapeutais“, – atviravo pašnekovė.
Pastaraisiais metais ji daugiau dėmesio skiria savo įkurtai prekių ženklų ir komunikacijos agentūrai „Stageit“, o dalį darbų perleido kolegoms.
„Štai jau trečius metus „Soho“ klube filmuoja mano kolegė Giedrė, o aš kiekvieną kartą jai baltai pavydžiu“, – šiltai kalbėjo videografė.
Vis dėlto A. Juškėnaitė neįsivaizduoja savęs visiškai be kameros rankose.
„Nemanau, kad kada nors mesiu filmavimą, nes galimybė kameros pagalba pamatyti pasaulį gražesnį, nei jis yra – vienas iš geresnių šio gyvenimo jausmų“, – tikino ji.
Kalbėdama apie „Dramatica Drag Show“, kurio beveik visą istoriją užfiksavo jos komanda, A. Juškėnaitė sakė, kad per 4-erius metus keitėsi praktiškai viskas.
„Keitėsi vedėjai, atlikėjai, DJ’ai, apšvietėjai ir net scenos dydis“, – vardijo ji.
Tačiau vienas dalykas liko toks pats.
„Kas nesikeitė, tai „Soho“ klubo vadovybės užsispyrimas išlaikyti renginį gyvą. Jie tai darė nepaliaujamai kviesdami ne tik geriausius ar žinomiausius, bet ir įvairiausius drag žanrus atspindinčius atlikėjus. Nepatiks vienas – tą patį vakarą patiks kitas“, – sakė pašnekovė.
„Aš manau, kad po 100-to metų Lietuvos drag istorijoje „Soho“ klubas turės ypatingą vietą už tai, kad ne tik leido užaugti vietiniams atlikėjams, ne tik paskatino tarptautinius drag atlikėjus norėti atvykti į Lietuvą, bet ir sušildė visuomenės santykį į queer kultūrą ir tokias jos formas“, – įsitikinusi ji.
O tiems, kurie nori, bet vis dar dvejoja svarstydami, ar ateiti į drag renginį, Agnė turi perspėjimą: „Dar metai ir būsite paskutiniai, kurie nematė drag karalienės iš arti. Laikas kažką daryti!“






