Rusijoje – „užsienio agentės“ etiketė, Vilniuje – prorusiškų veikėjų grasinimai pagrobti ir nužudyti: prokuratūra pradėjo tyrimą dėl LGBTQ+ aktyvistės terorizavimo

Kai Rusijoje LGBTQ+ aktyvistai paskelbiami „užsienio agentais“, tai reiškia, kad žmogus tapo taikiniu tiek valstybės aparatui, tiek ir smurtinėms grupuotėms, vedamoms homofobiškos ideologijos ir nusikalstamumo. Tačiau kas nutinka tuomet, kai persekiotojai peržengia Rusijos sienas ir pasiekia Europos Sąjungos valstybę Lietuvą?

Aleksandra Kazantseva | Asmeninio albumo nuotr.
Jonas Valaitis, jarmo.net
portalo redaktorius
Kontaktai: redakcija@jarmo.net
Facebook Instagram
Ši istorija – ne vien apie grasinimus socialiniuose tinkluose ar radikalių grupuočių retoriką. Tai pasakojimas apie pavojų, kuris, anot su juo susidūrusios LGBTQ+ aktyvistės Aleksandros Kazantsevos, pasireiškė prie jos namų Vilniuje. 

Vaizdo įrašai, raginimai smurtauti, viešai skelbiamas jos adresas ir dešimtys žinučių su grasinimais nužudyti – visa tai, kas kitur būtų laikoma akivaizdžiu pagrindu skubiai reaguoti teisėsaugai, Lietuvoje iš pradžių atsitrenkė į abejingumo sieną.

Nepaisant pateiktų įrodymų ir net identifikuotų įtariamųjų, policija 2025 m. rugpjūčio 20 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama duomenų stoka. 

Tuo metu pati aktyvistė gyveno nuolatinėje įtampoje, žurnalistams teigdama kasdien jaučianti realią grėsmę savo saugumui. 

Vis dėlto šioje istorijoje situacija gali keistis. Po skundo prokuratūra sausį nusprendė, jog sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą buvo priimtas skubotai ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas galiausiai pradėtas pripažinus, kad galimai padarytos veikos nusipelno išsamaus įvertinimo. 

Įdomu tai, kad aktyvistei yra žinomos jai grasinančių asmenų tapatybės. Pavyzdžiui, A. Kazanceva kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), pranešdama apie Lietuvoje gyvenančio Bronislovo Minderio elgesį – Rusijos „tradicinių vertybių“ palaikymą, grasinimus jai kaip lygių teisių palaikytojai. Pasak LGBTQ+ gynėjos, vaikinas gali būti išnaudojamas provokacijoms prieš Lietuvą vykdyti. 

Kitas grasintojas – Rusijoje gyvenantis pediatras ir plastikos chirurgas Maksimas Suleimanovas, įkūręs  uždarą „Telegram“ kanalą „Imperija Celitelia“, kuriame bendrauja to paties pavadinimo grupuotės nariai, organizuojantys išpuolius prieš LGBTQ+ bendruomenę. 

Abu asmenis A. Kazanceva išsiaiškino su žurnalistų pagalba.

Jarmo.net pakalbino aktyvistę, kuri 2023 m. vasario 10 d.  Rusijoje buvo apskelbta „užsienio agente“ dėl tariamos LGBTQ+ „propagandos“.

– 2025 m. rugsėjį Rusijos teismas už akių priėmė nutartį jus sulaikyti dėl to, kad nevykdėte „užsienio agentui“ taikomų pareigų. Tų pačių metų spalio 9 d. buvote įtraukta į teroristų sąrašą. Kokias pasekmes tai jums turėjo?

– Tai man yra didžiulis praradimas, nes nebegaliu perduoti informacijos LGBTQ+ žmonėms Rusijoje ir iš Rusijos. Kai esi įtraukiamas į teroristų ir ekstremistų sąrašą, rizikuoja visi tavo sekėjai ir skaitytojai, net jei jie negyvena šalyje: jie gali būti persekiojami vien už tai, kad tave seka, spaudžia „patinka“ ar dalijasi įrašais.

Valdžia siekia izoliuoti žmones nuo informacijos ir nustumti LGBTQ+ žmones į antrarūšių piliečių padėtį. Tai, kad aš, mano tekstai, paskaitos ir turinys tampa susiję su represijų rizika, padeda jiems palaikyti tokią tvarką.

Aleksandra Kazantseva | Asmeninio albumo nuotr.

– „Mediazona“ pranešė, kad 2025 m. spalio pradžioje jums buvo pateikti dar du kaltinimai – dėl „melagingos informacijos“ apie karą skleidimo ir dėl raginimo dalyvauti ekstremistinės organizacijos veikloje. Ar galėtumėte patikslinti, kurios institucijos pateikė šiuos kaltinimus? Ar žinote, kurie pareigūnai pasirašė dokumentus? Ar turite jų kopijas?

– Deja, neturėjau galimybės visko detaliai išsiaiškinti. Pastaruosius 9 mėnesius turėjau susitelkti į savo persekiojimo bylą Lietuvoje, todėl neturėjau nei laiko, nei psichologinių jėgų aiškintis visas detales dėl mano bylos Rusijoje.

– Lietuvoje gyvenate apie trejus metus. Tiek prieš išvykdama, tiek po to socialiniuose tinkluose dalijatės informacija apie lytinį švietimą ir LGBTQ+ temas. Jūsų nuomone, kodėl Rusijos valdžia taip stipriai cenzūruoja tokią informaciją?

– Manau, yra trys pagrindinės priežastys.

Pirma, po Krymo okupacijos 2014 m. Rusija pradėjo prarasti sąjungininkus tarp Vakarų valstybių, todėl jai reikėjo ieškoti naujų partnerių: tiek ekonominių, tiek karinių.

Rusija pradėjo save pristatyti kaip „alternatyvą Vakarų pasauliui ir ideologijai“ ir sukūrė vadinamąją „tradicinių vertybių ideologiją“, kuri tapo savotišku eksporto produktu naujoms sąjungoms kurti.

Ši ideologija padeda stiprinti politinius sąjungininkus, apeliuojant į konservatyvią visuomenės dalį įvairiose šalyse, taip pat eksportuojant tokius instrumentus kaip „LGBTQ+ propagandos įstatymas“, kuris per pastaruosius metus tiesiogiai nukopijuotas ne vienoje valstybėje.

Kadangi politinės komunikacijos technologijos stipriai veikia emocijas, vienas pagrindinių naratyvų yra toks: „Gėjai atims jūsų vaikus ir pakeis jų lytį“.

Rusija pasitelkia LGBTQ+ bendruomenės įvaizdį kaip mitologinį blogį ir padeda savo sąjungininkams daryti tą patį, kad mobilizuotų visuomenę prieš „vidinį priešą“.

Rusija taip pat aktyviai remia anti-gender judėjimus visame pasaulyje.

Antra, Rusijos valdžia dažnai pasitelkia LGBTQ+ bendruomenę kaip „vidinį priešą“, kad nukreiptų dėmesį žiniasklaidoje.

Pavyzdžiui, žmogaus teisių gynėjai mano, kad 2022 m. priimtas antrasis „anti-LGBT propagandos įstatymas“ (nors panašus galiojo nuo 2013 m.) buvo siekis nukreipti dėmesį nuo plataus masto karo Ukrainoje ir mobilizacijos Rusijoje.

2024 m. sausio 2 d. Kyjive įvyko Rusijos raketų ataka, kurios metu sugriautas gyvenamasis pastatas. Fotografijoje matyti, kad gelbėtojai ir ugniagesiai teikia pagalbą civiliams bei gesina gaisrą | Dmytro Tolokonov/„Unsplash“ nuotr.

Tačiau šis triukas neveikė taip, kaip tikėtasi. Paaiškėjo, kad 2022 m. Rusijos visuomenei gėjų tema nebuvo labai svarbi. Todėl 2023 m. viduryje valdžia priėmė „anti-translyčių įstatymą“, nes translyčiai žmonės tapo stipresniu dirgikliu. Šiuo įstatymu visiškai uždraustos bet kokios lyties keitimo procedūros, įskaitant hormonų terapiją net tiems, kurie ją vartojo daugelį metų. Tai didžiulė tragediją Rusijos translyčių bendruomenėje.

Trečia, kai kurie politikai tiesiog darosi karjerą: norint tapti žinomam, reikia išpopuliarėti, o LGBTQ+ tema padeda greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

Iš savo pusės pridurčiau, kad LGBTQ+ žmonės dažnai yra labiau linkę į savirefleksiją ir kritinį mąstymą apie visuomenės tvarką. Autoritarinėms valdžioms tokie žmonės nėra patogūs. Panaši represinė politika taikoma ir prieš kitas asmenų grupes, kurios linkusios solidarizuotis, pavyzdžiui, prieš Krymo totorius, tautines mažumas.

Rusijos valdžia nuosekliai siekia užkirsti kelią bet kokiam nekontroliuojamam žmonių susivienijimui.

Visa tai lėmė, kad nuo 2022 m. buvo priimti trys labai represiniai anti-LGBTQ+ įstatymai prieš grupę, kuri atrodo nedidelė, bet valdžiai pasirodė labai svarbi.

– Ar esate sulaukusi grasinimų nužudyti iš Rusijos institucijų ar pareigūnų?

Tiesioginių ne. Aš išvykau iš šalies tuo metu, kai pareigūnai pradėjo lankytis mano kolegų aktyvistų namuose, todėl man asmeniškai taip pagrasinti jie nespėjo.

Tačiau spaudimas vyksta nuotoliu. Esu nuteista 9 metams kalėjimo, įtraukta į teroristų ir ekstremistų sąrašą, gavusi dideles baudas už „LGBTQ+ propagandą nepilnamečiams“, mano socialiniai tinklai nuolat stebimi, mane atakuoja bot'ai, prieš mane vykdomos informacinės kampanijos, prisidėta prie persekiojimo ir grasinimų nužudyti Lietuvoje. Visa tai veikia mano gyvenimą.

Proletarų metro stotis Sankt Peterburge, Rusijoje | Mehrnaz Taghavishavazi/„Unsplash“ nuotr.

– Kokios aplinkybės lėmė jūsų sprendimą išvykti iš Rusijos ir pasirinkti Lietuvą? Kada tiksliai persikėlėte į Lietuvą?

– Iš Rusijos išvykau 2022 m. kovą, kai supratau, kad nebegaliu tęsti aktyvizmo būdama šalies viduje. Kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, visą savo veiklą sutelkiau į Ukrainos palaikymą: rinkau lėšas, savo interneto platformose pasakojau, kas vyksta, ieškojau būdų padėti draugams Ukrainoje ir pabėgėliams.

Tačiau labai greitai valdžia priėmė vadinamąjį „anti-fake“ įstatymą, pagal kurį galima suimti žmones už Ukrainos, Ukrainos kariuomenės civilių palaikymą, taip pat už pasisakymus prieš Rusijos karinę agresiją.

Mano socialiniai tinklai buvo pilni tokio turinio ir aš nenorėjau jo trinti. Norėjau tęsti proukrainietišką aktyvizmą, todėl supratau, kad turiu kuo greičiau išvykti iš šalies.

Tuo pačiu metu buvo atliekamos kratos mano kolegų aktyvistų namuose, kai kurie žmonės buvo suimti, todėl supratau, kad būsiu kita, ir pabėgau.

Išvykau į Turkiją, vėliau 5 mėnesius praleidau Armėnijoje, kur savanoriavau projektuose, padedančiuose ukrainiečiams. Tačiau supratau, kad negaliu likti šalyse, kurios bet kada gali mane deportuoti, todėl turėjau vykti į saugesnę vietą.

Neturėjau Europos Sąjungos vizos, todėl susisiekiau su keliomis Vokietijos organizacijomis, su kuriomis jau buvau bendravusi, ir jos pradėjo rengti dokumentus. Tačiau, kaip žinia, Vokietijoje biurokratiniai procesai trunka labai ilgai.

Tuo pat metu sutikau vieną politinę pabėgėlę iš Rusijos, kuri taip pat ieškojo galimybės patekti į saugesnę Europos Sąjungos šalį. Ji padėjo man susisiekti su žmogaus teisių gynėjais Lietuvoje ir jie per savaitę parengė man humanitarinę vizą.

Taip atsidūriau Lietuvoje: iš esmės gana atsitiktinai. Niekada anksčiau čia nebuvau. Dabar suprantu, kad imigracijos prasme tai buvo geriausia, kas man galėjo nutikti. Jaučiu, kad tai yra geriausia šalis man gyventi.

– Buvo pranešta, kad 2025 m. gegužę Rusijoje buvo įvykdyti išpuoliai prieš keturias organizacijas, dirbančias su LGBTQ+ klausimais. Ar galėtumėte papasakoti daugiau apie šiuos incidentus?

– 2025 m. gegužę viena Rusijos kraštutinių dešiniųjų grupė „Tselitel’s Empire“ pradėjo internetines atakas prieš LGBTQ+ organizacijų ir nepriklausomų aktyvistų socialinius tinklus, dirbančius su Rusijos LGBTQ+ bendruomene.

Rusijos valdžia daugelį metų skatino ir rėmė tokias kraštutinių dešiniųjų grupes, naudodama jas kaip neformalias jėgos struktūras kovai su vadinamaisiais „valstybės priešais“.

Todėl pats išpuolis nebuvo kažkas naujo: tai nutinka kartkartėmis. Kaip ir grasinimai nužudyti, kurių per 20 aktyvizmo metų esu gavusi daug.

Tačiau pirmą kartą šie persekiotojai atėjo prie mano namų. Paaiškėjo, kad vienas iš dviejų jų lyderių gyvena Kaune. Jis paviešino mano adresą internete ir atėjo prie mano namų su bendrininkais... kaip jie patys sakė, kad mane nužudytų.

– Būtent 2025 m. birželį prie savo namų Vilniuje pastebėjote grasinančią žinutę. Tuo metu jūsų nebuvo namuose, todėl su ją palikusiais žmonėmis nesusidūrėte. Kiek suprantu, vaizdo kamera užfiksavo, kaip nežinomi asmenys priėjo prie jūsų namo ir paliko užrašą ant pašto dėžutės „Privet ot Celitelia“ (lt. „Linkėjimai nuo Gydytojo“)?

– Ne visai. Jie patys savo socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašus iš apsilankymo prie mano namų, taip pat raginimus prieš mane smurtauti. Kai šie įrašai buvo paskelbti ir pradėjo plisti internete, gavau žinučių apie tai. Taip ir sužinojau, kas nutiko.

Jie publikavo vaizdo įrašus iš apsilankymo prie mano namų ir ragino smurtauti prieš mane.

– Vienoje iš jūsų paviešintų ekrano kopijų taip pat yra frazė: „Deja, Saša kol kas išgyveno. Bet neilgai“. Ar ši žinutė buvo parašyta ant popieriaus, ar atsiųsta elektroniniu būdu? Kaip jautėtės gavusi tokius grasinimus?

– Turiu dešimtis ekrano kopijų su grasinimais nužudyti, pagrobti ir išvežti mane į Rusiją kaip „LGBT ekstremistę“. Jie rašė man privačias žinutes, komentarus socialiniuose tinkluose, skelbė įrašus savo paskyrose. Surinkau daugiau nei 100 ekrano kopijų su grasinimais. Tačiau policija nieko nedarė.

– Ar po to jautėtės saugi išeidama iš namų ar eidama į laiptinę?

– Žinoma ne. Daugiau nei 9 mėnesius gyvenu žinodama, kad šiandien arba rytoj galiu būti nužudyta arba sumušta. O policija nieko nedaro.

– Ar kuris nors iš jūsų kaimynų pastebėjo ką nors įtartino, pavyzdžiui, nepažįstamus žmones ar neįprastus automobilius prie namo?

– Tokios informacijos iš kaimynų neturiu. Ir vėlgi, policija neatliko jokio tyrimo, net nebandė.

– Kreipėtės į žiniasklaidą, o LRT paskelbė straipsnį apie šią situaciją. Kokia buvo grasinusių asmenų reakcija po publikacijos?

– Pirmiausia, kadangi policija nieko nedarė, žurnalistai iš „Glasnaya“, „VotTak“ ir „TV Rain“ atliko savo tyrimą ir nustatė grupės lyderių tapatybes.

15min.lt paskelbė rusų opozicinės televizijos „Dožd“ paviešintą Maksimo Suleimanovo  atvaizdą | Stop kadras

Maksimas Suleimanovas, 25 metų, turtingo Rusijos verslininko sūnus, gyvena Maskvoje.

Bronislavas Minderis, 20 metų, gyvena Kaune, viešai palaiko Rusijos karinę agresiją, skelbia norintis žudyti ukrainiečius ir teigia jau žudęs gėjus.

Kaip nurodo 15min.lt, televizija „Dožd“ paskelbė ir Bronislavo Minderio atvaizdą | Stop kadras

Apie tai surinkta dešimtys ekrano kopijų, tačiau policija nieko nedaro. Didelis straipsnis apie situaciją buvo paskelbtas portale 15min, ne LRT.

Ši publikacija jiems nepadarė didelio įspūdžio, nes jie gyvena rusakalbėje informacinėje erdvėje. Po reportažo per „TV Rain“ Maksimas ir Bronislavas vėl pradėjo man grasinti ir 24/7 atakuoti mano socialinius tinklus. Tai tęsiasi iki šiol.

Be to, kai „TV Rain“ žurnalistas paskambino Maksimo tėvui, turtingam verslininkui Narimanui Suleimanovui, Maksimui tai labai nepatiko. Po to jis savo socialiniuose tinkluose pareiškė, kad palieka grupę ir vyksta kariauti už Rusijos armiją. Tačiau tai buvo melas. Žurnalistai nustatė, kad jis liko Maskvoje. Man jis toliau rašė, kad aš „jo ir Bronislavo nesustabdysiu“.

– Gavote ir žinutes, pavyzdžiui: „Vis tiek tave pagaus, tai tik laiko klausimas. Aš nebijau paaukoti kitų ar savęs dėl to“ ir „Kur tavo policija, Sašenka? Jei būtum buvusi namuose, būtume tave pribaigę.“

– Šias žinutes siuntė Bronislavas Minderis ir kiti grupuotės nariai.

– Jūsų nuomone, kodėl tapote šios grupuotės taikiniu?

– Todėl, kad esu gana žinoma figūra Rusijos LGBTQ+ bendruomenėje. O ši grupuotė deklaruoja, kad jų tikslas – „ginti Rusijos įstatymus ir sustabdyti LGBT ligos plitimą Rusijoje“.

Jie patys rašė, kad mano „Telegram“ kanalas yra didžiausias, kokį jiems teko atakuoti (aš vedu vieną didžiausių rusiškų LGBTQ švietimo kanalų). Jie sužinojo, kad gyvenu Lietuvoje, o vienas iš jų lyderių taip pat yra čia. Gyvenu atvirai. Esu nepriklausoma aktyvistė, už manęs nestovi jokia organizacija. Esu mergina. Esu patyrusi daug represijų iš Rusijos valstybės, todėl jie mano, kad turi „teisėtą priežastį“ mane „nubausti“, nes Rusija mane vadina „teroriste“.

Manau, kad ši grupuotė (kaip ir kitos panašios) yra kuruojama Rusijos saugumo tarnybų, todėl tai gali būti ir užsakymas. FSB (Rusijos saugumo tarnyba – jarmo.net) siekia infiltruotis į Europos Sąjungą ir jiems, žinoma, įdomu patikrinti, ar įmanoma čia atakuoti „Rusijos priešus“. Todėl labai blogai, kad policija tai ignoruoja. Prorusiškos grupuotės jaučiasi nebaudžiamos ir tampa vis aktyvesnės.

– Ar po to, kai paviešinote situaciją, kreipėtės į policiją, buvo vykdomos botų atakos prieš jūsų socialinius tinklus?

– Taip, jie mane nuolat atakuoja.

– Jūsų nuomone, kaip šie asmenys galėjo gauti jūsų namų adresą? Ar manote, kad informaciją galėjo perduoti Rusijos saugumo tarnybos?

– Jie sužinojo tai mane sekdami socialiniuose tinkluose. Gyvenu atvirai ir man nepriimtina mintis, kad LGBTQ+ žmogus ar aktyvistas turėtų slėptis. Nepadariau nieko blogo ir neturiu ko slėpti. Slapstosi jie: slepia savo tapatybes ir bijo būti atskleisti. O aš visus savo aktyvizmo metus gyvenu atvirai. Nusikaltėliai yra jie, ne aš.

– Kai pranešėte apie šiuos grasinimus policijai, pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ar planuojate jį skųsti teismui?

– Gavome tris policijos atsisakymus. Mano advokatas apskundė juos prokuratūrai ir ji nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai įvyko sausio 23 d. ir dabar vis dar laukiame tolimesnių veiksmų.

Su manimi susisiekė ir Jungtinių Tautų atstovai, taip pat kreipiausi į kai kurias tarptautines institucijas. Manau, kad kažkas turi būti padaryta. Nėra jokios priežasties padėti FSB veikti Europos Sąjungoje.

– Ar šiuo metu palaikote ryšius su vietos LGBTQ+ ar žmogaus teisių organizacijomis Lietuvoje?

– Taip, kreipiausi į LGL ir KOPŽI centrą, jie mane labai palaikė, esu jiems labai dėkinga.

– Jūsų nuomone, koks turėtų būti tinkamas policijos reagavimas tokioje situacijoje?

– Kai viena LGBTQ aktyvistė, taip pat migrantė, gyvenanti Vokietijoje, patyrė panašų persekiojimą, Vokietijos policija per 24 valandas su ja susisiekė, apsaugojo jos asmens duomenis ir pradėjo baudžiamąją bylą.

Manau, kad tai normalus scenarijus, kai žmogus persekiojamas ir jam grasina nužudyti, ypač kai tai daro prorusiška grupė, atvirai veikianti Lietuvoje.

Lietuvos žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai man sakė, kad Lietuvoje beveik nėra teisinės praktikos, kaip ginti grasinimus patiriančius žmones, ir beveik nėra praktikos, kaip saugoti LGBTQ+ žmones nuo neapykantos nusikaltimų.

Jei tai tiesa, norėčiau, kad mano byla bent šiek tiek padėtų tai pakeisti. Nes prorusiškos kraštutinių dešiniųjų grupės artimiausiais metais Europoje tikrai netaps mažiau aktyvios. Panašu, kad jos darosi vis aktyvesnės.

– Ar sulaukėte palaikymo iš vietos LGBTQ+ bendruomenės?

– Nelabai daug bendrauju, esu gana neurodivergentiška intravertė, daugiausia gyvenanti prie kompiuterio, todėl su žmonėmis gyvai susitinku retai.

Bet tikrai jaučiu daug palaikymo iš daugelio gerų žmonių Lietuvoje, su kuriais teko susisiekti, ir visada jaučiu palaikymą iš LGBTQ bendruomenių visame pasaulyje. Aš labai myliu LGBTQ žmones, – kalbėjo pašnekovė.

Prokuroras panaikino policijos nutarimą

Jarmo.net susipažino su prokuroro Edvino Navicko sausio 23 d. nutarimu, kuriuo nuspręsta ikiteisminį tyrimą pradėti, panaikinant policijos nutarimą atsisakyti tą daryti. 

„Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas skubotai, neištyrus visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų, jog buvo padaryti veiksmai, turintys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nutarime dėstė E. Navickas. 

Edvinas Navickas | Prokuratūros nuotr.

Prokuroro manymu, tikslinga išsamiai ištirti A. Kazantsevos pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl būtina atlikti išsamią aktyvistės apklausą, išanalizuoti jos turimą tekstinę ir vizualinę medžiagą, kitus reikšmingus duomenis, bei atlikti kitus veiksmus, siekiant patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Informacijos neteikia

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė atsisakė komentuoti šį atvejį. „Informuoju, kad privataus asmens kreipimąsi į teisėsaugos institucijas gali pakomentuoti tik tokį kreipimąsi pateikęs asmuo, prokuratūra negali suteikti prašomos informacijos“, – tikino ji atsakyme jarmo.net.

E. Martinonienė nurodė, kad tuo atveju, jei žmogus mano, kad pareigūnai netinkamai reagavo į jo pareiškimą, tai jis turi teisę pateikti skundą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pakalbino idėjinį vadą

Portalo 15min.lt žurnalistams pavyko susisiekti su  M. Suleimanovu, kuris teigė, kad aktyvistei susidoroti grasinanti grupuotė, kurią jis įkūrė, yra taiki, pasisako už „tradicines vertybes“ tiek Rusijoje, tiek visame pasaulyje. 

„Jei norėtume ją nužudyti, jau būtume tai padarę“, – portalas cituoja M. Suleimanovą. 

Vyriškis tikino, kad pasisako už žodžio laisvę, tačiau smerkiami žmonės įsižeidė ir „sunaikino“ jo tinklaraštį, todėl teko persikelti į „Telegram“.

Žurnalistai išsiaiškino, kad M. Suleimanovo pavaduotojas – Ukrainoje gimęs ir kilus karui į Lietuvą su tėvais persikėlęs B. Minderis.

Tiesa, pats B. Minderis 15min.lt tikino, kad „Imperija Celitelia“ tik ginasi nuo tariamai juos viešoje erdvėje užsipuolusios aktyvistės. Anot jo, „kai kurie mūsų žmonės labai smarkiai nori ją nužudyti“, tačiau imtis realių veiksmų ir norėti – „skirtingi dalykai“. 

Vaikinas nepaneigė, kad pats ketina persikelti į Rusiją, nes, jo žodžiais, tai nėra nusikaltimas. 

Ukrainietis patvirtino, kad „Imperija Celitelia“ tikslas – kovoti prieš LGBTQ+ teises.

Tyrimas tęsiamas

Migracijos departamentas jarmo.net nepateikė duomenų apie B. Minderio statusą Lietuvoje, kadangi kol kas jam nėra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė jarmo.net komentavo, nors nors įtarimai tyrime kol kas niekam nėra pareikšti, tačiau tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.) yra atliekamas, renkami tyrimui reikšmingi duomenys.
Naujesnė Senesni