Už seksualinius nusikaltimus nuteistas ir šiuo metu jau kalintis recidyvistas Remigijus Jakštys teismo salėje mėgina vaizduoti, kad nenusipelnė tokios griežtos bausmės, kokią praėjusių metų pabaigoje jam skyrė Kauno apylinkės teismas.
 |
| Remigijus Jakštys | Stop kadras |
.png)
Tai nėra pirmas kartas, kai nuteistasis teismuose kelia klausimus dėl sąlygų kalėjime: anksčiau jis skundėsi ir dėl privatumo trūkumo kalėjimo duše.
Tačiau šie vyro skundai skamba kitaip žinant, kad, kaip nustatė teismai, jis pažeidė nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, manipuliavo jų pasitikėjimu ir naudojo psichologinį spaudimą, sukeldamas jiems emocinę žalą, kurios nepripažįsta.
Kartu su buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus advokato Olego Šibkovo ir teisininko Aloyzo Kruopio pagalba, nuteistasis pasiskundė Kauno apygardos teismui ir šiuo metu siekia įrodyti, kad vieno nepilnamečio atžvilgiu nepadarė nusikaltimo ir dėl to jį esą reikalinga išteisinti. Nusikaltėlis dėl likusių jaunuolių atžvilgiu įvykdytų seksualinių nusikaltimų prašo bausmės vykdymą atidėti.
Naujiena
Chronologija
2021 m.
Nuteistas už 4 nepilnamečių tvirkinimą. Skirta laisvės apribojimo bausmė.
Vėliau bausmė pakeista į 90 parų areštą.
2023 m. balandis
Policija Kaune iškviesta į gyvenamųjų namų kvartalą dėl R. Jakščio namuose pastebėto nepilnamečio.
Pareigūnai išlaužė slėptuvę ir rado vaiką
2023 m. birželis
Skirta 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė už seksualinius nusikaltimus
2024 m. balandis
Apeliacinis teismas sutrumpino bausmę iki 2 metų ir 6 mėnesių.
Įkalinimas įvykdytas netikėtai: policija vyrą pristatė į kalėjimą be išankstinio įspėjimo ir tiesiai iš jo gyvenamosios vietos.
2024 m.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė vieną iš skundų.
2025 m. gegužė
Nusikaltėlis mėgino išeiti į laisvę anksčiau laiko.
Prašymas atmestas.
Kaip matyti 2025 m. gruodžio 2 d. paskelbto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, teisėsauga išsiaiškino, kad nusikaltimus prieš nepilnamečius R. Jakštys įvykdė 2018-2019 m.
Prokurorų teigimu, R. Jakštys prisistatydavo jaunimo mentoriumi ir lankydavosi mokyklose. Jose vyras burdavo moksleivius į paskaitas ir pasakodavo įtikinamai skambančią sėkmės istoriją apie vaikystę globos namuose, o tuomet – keliones į Jungtines Valstijas, tariamą bendradarbiavimą su tarptautinėmis kompanijomis.
Kaunietis mėgdavo blizgėti ir žiniasklaidoje.
Dar 2016 m. duodamas interviu vienam naujienų portalui, tuomet 18-metis vaikinas pasakojo, kad užaugo vaikų namuose, vėliau jį ėmėsi auginti globėja.
„Kartais pagalvoju apie tai. Kartais pagalvoju, kad norėčiau susitikti su savo biologiniais tėvais, pamatyti juos. Niekada jų nemačiau... Jaučiu nuoskaudą. Ypač per Motinos dieną, per Tėvo dieną“, – tikino žurnalistams jis.
R. Jakštys pasakojo besidomintis psichologija, lankęsis pas specialistus, gilinęsis į saviugdą, o vėliau nusprendęs padėti moksleivių projektuose. „Atvirai tariant, pažvelgus į mūsų šalies jaunimą kartais atrodo, kad degradacijos lygis yra tikrai aukštas... Nusprendžiau, kad tai reikia keisti, kad man reikia kažkaip parodyti, jog gyvenimas gali būti kitoks“, – portalas cituoja mentorių.
Paaugliams R. Jakštys kūrė išsilavinusio, psichologiją ir verslumą išmanančio žmogaus įvaizdį, o po susitikimų kviesdavo juos bendrauti socialiniuose tinkluose, palaipsniui paversdamas pokalbius vis intymesniais, perkeldamas bendravimą į privačias platformas, tokias kaip „Snapchat“, kuriose netrūko ir nederamų nuotraukų.
Štai vienas nukentėjusiųjų Kauno apylinkės teisme pasakojo, kad su R. Jakščiu susipažino šiam atvykus į mokyklą. Pokalbis tęsėsi socialiniuose tinkluose. Iš pradžių bendravimas atrodė nekaltas – kalbėta apie knygas, saviugdą, verslą. Tačiau netrukus atsirado sąlygos ir užuominos: kvietimai susitikti, prašymai siųsti nuotraukas, o vėliau – vis atviresni seksualinio pobūdžio reikalavimai.
Vaikinas prisiminė, kad R. Jakštys kartą jį pakvietė į kiną, mat tik su tokia sąlyga sutiko paskolinti vieną dominančią knygą. Po kino seanso grįžtant automobiliu R. Jakštys pokalbį netikėtai pakreipė apie erogenines zonas. Jaunuolis prisiminė dėl šios temos buvęs pasimetęs, o vairuodamas automobilį tuo metu R. Jakštys jį lietė, nepaisydamas, kad nepilnametis akivaizdžiai jautė diskomfortą.
„Buvo nemalonu. Neturiu potraukio vyrams“, – vėliau teisėsaugai liudijo nukentėjusysis.
Kartą bendraudamas automobilyje vaikinas iš R. Jakščio išgirdo klausimą, aš sutiktų atsiųsti savo nuogo nuotrauką, padarytą prieš veidrodį. Jaunuolis nesutiko, bet grįžęs namo vis tiek buvo kamantinėjamas ir prašomas lytinio organo fotografijos.
Nukentėjusysis teigė įsitikinęs, kad R. Jakštys juo manipuliavo, o dėl to, kad jaučiasi nemaloniai, dar ir suversdavo kaltę tik jam pačiam.
Vaikinas nusprendė su nuteistuoju nebendrauti, kadangi jautėsi itin negerai, kai turėjo tai slėpti nuo tėvų, ir suprato, jog yra veikiamas psichologiškai.
Emocinės pasekmės buvo akivaizdžios: jam ėmė sunkiau sektis bendrauti su bendraamžiais, ypatingai sunku – komandiniame sporte, kuriame reikalingas kontaktas, o net nuoširdus apsikabinimas su draugu tapo nemalonus.
Iki pilnametystės vaikinui buvo sunku: sugrįždavo prisiminimai apie patirtą stresą, jis jausdavo ir fizinius pojūčius, tokius kaip drebulys, silpnumas.
Nors jaunuolis stengėsi pamiršti, kas įvyko, bet pamatęs LNK pranešimą apie tai, kad R. Jakštys sulaukė teisėsaugos dėmesio dėl nusikaltimų kitų nepilnamečių atžvilgiu, jis nusprendė kreiptis į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI).
Ši jam nutikusi istorija netruko pasiekti pareigūnus, kurie ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pareigūnai perskaitė dalį vaikino ir R. Jakščio susirašinėjimų, kita dalis jau buvo ištrinta.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Iš susirašinėjimų tyrėjai nustatė, kad R. Jakštys jaunuoliui siuntė savo pornografinio turinio nuotraukas.
„Kalbame apie labai jauno amžiaus aukas, kurios patyrė sukrečiančius išgyvenimus. Žmogus, kuris atrodė kaip sektinas idealas, pavyzdys, tapo jų tvirkintoju ir prievartautoju. Ir kuris, beje, paauglių tėvams nesukėlė jokių įtarimų iki paskutinės minutės“, – jarmo.net komentavo KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė.
Kaip pasakojo kitas vaikinas, R. Jakštys, atvykęs į jo gimnaziją, reklamavo renginį, o vėliau kažkaip sužinojo, kurioje futbolo komandoje jaunuolis žaidžia ir jį susirado socialiniuose tinkluose. Taip ir užsimezgė judviejų bendravimas.
R. Jakštys nepilnamečiui nurodė, kad dirba su tarptautine kino kompanija „Netflix“ ir rengia aktorių atrankas.
R. Jakštys vaikiną į tariamą interviu dėl darbo kine pasikvietė prekybos centre Vilniuje.
Jaunuolis svajojo apie sėkmę filmų industrijoje, todėl labai susidomėjo pasiūlymu ir į susitikimą nuvyko.
Vaikinas labai norėjo patikti jaunimo mentoriui, nes galvojo, kad šis gali padėti pasiekti svajonę.
R. Jakštys su jaunuoliu ėmė bendrauti, vis sugalvodavo veiklos: kvietė į filmus, vežiodavo automobiliu ir vadindavo savo „mažuoju broliu“.
Netrukus iš vyro lūpų ėmė sklisti ir kitokie apibūdinimai: „meiliukas“, „viščiukas“. R. Jakštys vaikinui sakė, kad šis jam labai brangus.
Ir štai tuomet R. Jakštys pasiūlė jaunuoliui vykti į ekskursiją Berlyne su grupe kitų jaunų žmonių. Vokietijoje visa kompanija apsistojo viename viešbučių. Jame ir prasidėjo košmaras.
Jaunuolis tikino, kad R. Jakštys vieną vakarą išlipo iš savo lovos ir bepasakodamas kažkokią istoriją netikėtai įlipo į jo lovą, palindo po antklode ir ėmė liesti jo lytinį organą per apatinius.
R. Jakštys negalėjo nežinoti vaikino amžiaus, kadangi kelionei būtinuose dokumentuose buvo nurodyta jo gimimo data.
Tąkart moksleivis nuo tvirkintojo mėgino trauktis sienos link, tačiau R. Jakštys vis slinkosi kartu su juo. Jaunuolis, pajutęs didžiulę baimę, išlipo iš lovos ir iš R. Jakščio išgirdo klausimą, kas jam nutiko. Nukentėjusysis sugalvojo dingstį: esą labai reikia į tualetą. Grįžęs iš jo R. Jakščio savo lovoje jis neberado.
Paauglys šią istoriją bijojo kam nors pasakoti, nes iš R. Jakščio lūpų prieš tai girdėjo, kad šis esąs įtakingas, be to, jis bijojo, kad jaunimo mentorius nepareikalautų susimokėti už jau įvykusią kelionę.
Kitas nukentėjusysis pasakojo panašią istoriją: tame pačiame viešbutyje pabudęs naktį savo lovoje jis pajuto, kad yra liečiamas.
Jaunuolis pasislinko toliau ir pareiškė, jog jam nepatinka ir reikia miegoti. R. Jakštys tuomet atsakė atsiprašantis ir pasitraukė. Moksleivis tikino labai bijojęs, kad taip reikės miegoti dar kelias naktis.
Kitą rytą vaikinui buvo skirtas kitas kambarys.
Nors apie įvykį nepasakojo niekam, tačiau kiti kelionės dalyviai pastebėjo, jog jo ir R. Jakščio santykiai pašlijo.
R. Jakštys po kelionės vaikinui rašė daugybę atsiprašymo laiškų. Vaikinas pastebėjo, kad jį užblokavo ir viena mergina, pareiškusi, kad jis labai įskaudino R. Jakštį. Paauglys tikino jautęsis vienišas.
Po įvykio moksleivis tikino turėjęs savivertės problemų, jautęsis sukaustytas, nustojęs pasitikėti žmonėmis.
Vaikinas, pamatęs žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius apie R. Jakštį, suprato, kad šis nėra tuo, kuo dedasi, ir nusprendė parašyti pareiškimą policijai.
Baimė, gėda, nenoras apie tai kalbėti – štai tokius jausmus jautė nukentėjusieji. Apie tai patvirtino ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotoja, liudijusi teisme. Mat būtent šis centras ir pasiūlė nukentėjusiesiems psichologinę pagalbą.
„Džiaugiamės, jog savo komandoje turime patyrusią traumų psichologę, jos darbas su seksualinės prievartos aukomis yra neįkainojamas, – tikino KOPŽI vadovė K. Mišinienė. – Ji taip pat teikia pažymas teismams apie traumų padarytą psichologinę žalą, ne visada, bet jomis teismai pasiremia priimdami sprendimus.
Jei teisminio proceso metu aukai buvo atlikta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, teisėjai atsižvelgia į jos išvadas, nustatydami civilinių ieškinių dydį. Bendrai paėmus esame patenkintos teismo ekspertų gebėjimu identifikuoti psichologinę traumą, ją aprašyti, bėda tame, kad teismai į tai reaguoja kaip į rekomendaciją, kurią gali ir atmesti. Neretai lieku su tokiu – kaip čia tiksliau įvardinus – jausmu, jog teisėjams smarkiai trūksta net bazinių psichologinių žinių, jie nesimoko, netobulėja šioje srityje. Bet ekspertų nuomonės nepriima“.
Pašnekovė paaiškino, kodėl nusikaltimą išgyvenusiems vaikinams prireikė laiko prabilti.
„Gėda, baimė dėl aplinkinių reakcijos, didelė savigrauža neretai neleidžia neleidžia nukentėjusiems prakalbti, – tikino KOPŽI vadovė K. Mišinienė. – Turiu būti sąžininga: prabilimas neretai sukelia audringas artimųjų reakcijas, palaikymas yra, tačiau šeimos gyvenimas supurtomas iki pamatų, jis jau nebebus toks, koks buvo iki sužinojimo... Tad aukos vengia tų momentų, bando juos atitolinti kiek įmanoma. Pačiam įvardinimui, apsisprendimui bendradarbiauti su teisėsauga yra labai svarbus šalia esančių elgesys ir nuostatos: vaikai neduos parodymų, jeigu jų tėvai tam nepritars... Kalbant apie seksualinį nusikaltėlį R. Jakštį, tai jo visų bylų aukoms buvo labai svarbu žinoti, kad jie ne vieni, kad apie patirtą prievartą jau yra pasisakiusių paauglių ir jais buvo patikėta. Čia labai didelį pozityvų vaidmenį suvaidino ir žiniasklaida, nuolat publikavusi straipsnius apie šį veikėją, ačiū straipsnių autoriams“.
R. Jakštys teisme bandė teigti, kad jis nesuprato savo elgesio neteisėtumo, tačiau teismas tai įvertino kaip gynybinę poziciją.
„Nors kaltinamasis teigė, kad jis nesuvokė savo elgesio neteisėtumo ir neleistinumo pobūdžio, t. y. nesuvokė, kad tvirkino nepilnamečius, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, jog duomenų, kad kaltinamasis negalėtų tinkamai suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, byloje nenustatyta. O tai, kad kaltinamasis suvokė pasielgęs netinkamai, neleistinai patvirtina ir siekis atsiprašyti“, – konstatavo Kauno apylinkės teismo teisėja Jolanta Ramonienė.
Teismo vertinimu, R. Jakštys siekė užmegzti kontaktą būtent su nepilnamečiais vaikinais, sudarydamas sėkmingo, įtakingo, jauno žmogaus įvaizdį, ir melagingai prisistatydamas, kad dirba tarptautinėse kompanijose, tokiose kaip „Netflix“, „Microsoft“ ir „Apple“.
Teismas paskelbė, kad nuteistasis siekė įgyti jaunuolių pasitikėjimą, užmegzti ryšį ir tuomet imtis neleistinų veiksmų – liesti kūną, reikalauti pornografinio turinio nuotraukų, suvokdamas, kad nepilnamečiai yra pažeidžiamesni, nėra pakankamai brandūs atskirti tinkamą elgesį nuo netinkamo.
R. Jakštys, teismo vertinimu, manipuliavo, suteikdamas nukentėjusiesiems brangias keliones. Teismo vertinimu, nuteistasis tai atliko tyčia ir puikiai suvokė, ką išties.
Kauno apylinkės teismas pripažino R. Jakštį kaltu dėl jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo.
Subendrinus bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus, jam skirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat priteista 8 tūkst. eurų neturtinės žalos trims nukentėjusiesiems: vieno vaikino civilinis ieškinys tenkintas visiškai – jam priteista 2 tūkst. eurų žala, kiti nukentėjusieji pateikė 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį, tačiau teismas ją nusprendė sumažinti ir priteisė iš R. Jakščio 3 tūkst. eurų.
Tačiau R. Jakštys su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko.
Apeliacinį skundą pateikė ne tik nuteistasis, siekdamas švelnesnės bausmės ar dalinio išteisinimo, bet ir prokuratūra, kuri prašo bausmę griežtinti keliais mėnesiais iki 4 metų.
Kaip skelbia 15min.lt, skundą paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, kurią sudaro pirmininkas Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis ir Gytis Večerskas.
Dar 2021 metais R. Jakštys buvo nuteistas už keturių nepilnamečių tvirkinimą. Kauno apylinkės teismas jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri, nesilaikant įpareigojimų nebendrauti su nepilnamečiais, buvo pakeista į 90 parų areštą.
Kaip 2023 metų balandį rašė delfi.lt, policijos pareigūnai Kaune buvo iškviesti į gyvenamųjų namų kvartalą, kur susirinkę žmonės pamatė maždaug 13-14 metų berniuką, nuėjusį į R. Jakščio namus. Nors vyras dar mėgino aiškinti, kad nepilnamečio čia nėra, tačiau pareigūnai išlaužė namuose įrengtą slėptuvę ir ten vaiką aptiko. R. Jakštys buvo sulaikytas.
2023 metų birželį Kauno apylinkės teismas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo R. Jakščiui skyrė 3 metų ir 1 mėnesio realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nuteistas, išsigandęs jam besiveriančių kalėjimo vartų, prašė bausmės vykdymą atidėti, nuosprendį apskundęs. 2024 metų balandį Kauno apygardos teismas už trijų nepilnamečių tvirkinimą nusprendė įkalinimą sutrumpinti ir jam galiausiai skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Policija vyrą į Kauno kalėjimą iš jo gyvenamosios vietos pristatė iš anksto jo neinformavusi.
Skundas dėl vienos iš bylų buvo pasiekęs ir Lietuvos aukščiausiąjį teismą, tačiau šis jo netenkino.
2025 metų gegužę vyras siekė anksčiau laiko išeiti į laisvę, tačiau prašymas buvo atmestas.
– Nuteistasis šiuo metu kali. Yra žinoma, kad teisme nagrinėjamas jo skundas dėl tariamai prasto pareigūno elgesio kalėjime jo atžvilgiu. Kaip vertinate tai, jog R. Jakštys skundžiasi patiriamu psichologiniu diskomfortu įkalinimo įstaigoje, nors pats yra atsakingas už rimtas psichologines traumas nepilnamečių atžvilgiu ir net siekia išteisinimo dėl savo veiksmų vieno jaunuolio atžvilgiu? Ar tai – empatijos stoka? – jarmo.net pasiteiravo K. Mišinienės.
– Šiam žmogui, kiek galime spręsti iš jo nusikaltimų prieš vaikus, iš viso yra būdingas didelis egocentriškumas, nejautra kitų atžvilgiu, mėgavimasis aukų kančia.
Nemažai metų jis buvo visuomenės, žiniasklaidos „numylėtiniu“. Kalbame apie jaunimo lyderį, kuris pasiekė svaiginamų aukštumų savo talento, sėkmės dėka. O štai dabar vietoje žibintų televizijos studijose, besirikiuojančių eilėje žurnalistų jis mato kalėjimo sienas, viešai vadinamas pedofilu, vaikų medžiotoju... Labai nustebčiau jei kalėjime toks žmogus ar į jį panašūs jaustų psichologinį komfortą.
Bet kategoriškai nesutinku su tyliu leidimu šiuos nuteistuosius kankinti, žeminti. Ir visuomenė turėtų nedžiūgauti dėl to, kad „o dabar tai juos pačius...“
– Taškas kol kas dar nepadėtas: byla vis dar nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ar, jūsų nuomone, viešas tokių bylų aptarimas padeda aukoms, ar gali turėti ir neigiamų pasekmių? Ir kaip dėl nuteistųjų: ar juos viešumas bent kiek veikia?
– Vėlgi, tai labai individualu, aukoms visada net labai atsargiai aprašant jų istorijas bus skausminga.
Galvoju, jog pats bylos aptarimas yra labai teigiamas dalykas bendruomenei, bet tikriausiai yra sudėtinga tą padaryti nepaverčiant įvykių arba košmarišku N-18 siužetu arba šalta kriminalų puslapio kronika.
Visada esu už tai, kad nepaliktume viešojo intereso tik mažai saujelei išrinktųjų žinoti. R. Jakščio atveju viešumas smarkiai pasitarnavo: tik po straipsnių prabilo daugiau nukentėjusiųjų, sužinojome, kad net teismų metu jis kvietėsi berniukus pas save, kad tik viešumas privertė į tai reaguoti teisėsaugą... Manau, sąmoningas ir edukuotas žurnalistas čia gali labai daug.
– Kokie asmenybės bruožai dažniausiai būdingi nusikaltimus prieš nepilnamečius vykdantiems asmenims?
– Krenta į akis, jog tai yra emociškai nestabilūs, impulsyvūs, greit pasiduodantys neigiamiems jausmams asmenys. Visada egocentriški, nejaučiantys empatijos savo aukoms. Pasižymintys žema impulsų kontrole, nevaldantys seksualinio potraukio. Gali būti ir tam tikri psichopatinės asmenybės bruožai: po paviršutinišku žavesiu slepiasi manipuliavimas kitais, kontrolės siekimas. Nepilnamečių prievartautojai nesugeba sukurti pilnaverčio intymaus santykio su suaugusiais asmenimis, taigi, tam tikro patvirtinimo ieško vaikų tarpe.
– Ar Lietuvoje pakanka resursų padėti nepilnamečiams, patyrusiems seksualinį išnaudojimą?
– Tikrai ne. Nevyriausybinių organizacijų fragmentiški projektai neužkamšo sistemos skylių, esame pakankamai visi išsiblaškę, mažai žinome vieni apie kitus, gal nelabai ir pasitikime. Vien jau kalbant apie profesionalią teisinę pagalbą bylinėjantis – kur ji? Privačių advokatų rankose? O jeigu šeima negali mokėti? Tuo tarpu prievartautojus gina universitetų profesoriai, buvę prokurorai, teisėjai...
– Kokių pokyčių, jūsų nuomone, reikėtų, kad tokie nusikaltimai būtų efektyviau užkardomi?
– Pradėčiau nuo efektyvios, bendradarbiaujančios tarpusavyje, žaibiškai reaguojančios pagalbos jau nukentėjusiems. Tai padėtų gerą pagrindą prevencijai. O šiai pirmiausia reikia solidaus lytinio švietimo darželiuose, mokyklose, globos įstaigose. Šiandien mūsų vaikus šviečia pornografija.
Kokia prasmė nuolat transliuoti iš tribūnų, kad vaikai mums labai rūpi, jeigu iš tiesų taip nėra?