Programėlių ir didžiųjų tinklalapių valdytojų pažadas saugoti vartotojų privatumą – fasadas. Kol milijonai LGBTQ+ žmonių visame pasaulyje pažinčių programėlėse ieško artumo, bendruomenės ar saugumo, jų duomenys gali tapti preke reklamos aukcionuose, politinio spaudimo įrankiu ar medžiaga represinėms sistemoms.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
.png)
Tarp perduotų duomenų – ir GPS lokacija bei pats faktas, kad žmogus naudojasi LGBTQ+ pažinčių programėle. Pastarasis aspektas Europos Sąjungoje (ES) laikomas jautria informacija apie seksualinę orientaciją.
Norvegijos vartotojų gynėjai tuomet perspėjo, kad tokie duomenys gali būti panaudoti ne tik reklamai, bet ir diskriminacijai ar persekiojimui šalyse, kur už homoseksualumą griežtai baudžiama.
„Meta“ 2023 metais gavo rekordinę 1,2 mlrd. eurų baudą dėl neteisėto europiečių duomenų perdavimo į JAV. Vis dėlto tuo pačiu laikotarpiu „Meta“ metinės pajamos viršijo 134 mlrd. JAV dolerių, o vien 2024 metais – apie 164,5 mlrd. dolerių. Kitaip tariant, net rekordinė ES bauda tesudarė mažiau nei vieną procentą metinių pajamų.
„Baudžiami yra tik tie atvejai, kurie buvo atrasti – dažniausiai ne dėl įmonių skaidrumo, o todėl, kad žurnalistai ar tyrėjai pastebėjo neatitikimus tarp realaus veikimo ir deklaruojamos privatumo politikos“, – teigia L. Veitas ir pabrėžia: „Kiek pažeidimų lieka neatrastų – nežinoma.“
Ekspertas: rizika – didžiulė
Informacinių technologijų ekspertas Lukas Veitas sako, kad rizika šiandien – ne teorinė. Pasak jo, pasaulis juda kryptimi, kurioje privatumo ardymas pateikiamas kaip saugumo priemonė, tačiau realybėje kuriama infrastruktūra, galinti būti panaudota prieš pažeidžiamiausius žmones.
„Rizika yra didžiulė“, – sako jis, kalbėdamas apie LGBTQ+ pažinčių programėlių renkamus duomenis.
„Yra aibės atvejų, kur įmonės pačios savo suformuotą privatumo politiką pažeidė. Dažniausiai bylos baigdavosi už teismo ribų, pinigine kompensacija“, – tikina ekspertas.
2024 m. Jungtinėje Karalystėje prieš „Grindr“ valdančią bendrovę pateiktas ir kolektyvinis 670 asmenų ieškinys. Vartotojai apkaltino kompaniją tuo, kad ši reklamos partneriams galėjo perduoti ne tik duomenis apie seksualinę orientaciją, bet ir informaciją apie ŽIV statusą.
Baudos prilyginamos sąnaudoms
Pasak L. Veito, didžiosios technologijų bendrovės – nuo „Meta“ iki „Google“ ar „Amazon“ – jau seniai veikia taip, kad joms skiriamos baudos viduje prilyginamos verslo sąnaudoms.
TECHNOLOGIJOS
ES baudos technologijų milžinėms – lašas pajamų jūroje
Nepaisant rekordinių baudų, „Meta“ ir „Apple“ finansiniai rezultatai rodo, kad sankcijos dažnai sudaro tik menką dalį jų pajamų.
Apple
500 mln. € bauda2025 m. Europos Komisija skyrė baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą.
2025 I ketv. pajamos
124 mlrd. $
Bauda tesudaro menką dalį ketvirtinių pajamų
„Didžiosios technologijų bendrovės baudas jau seniai vertina kaip verslo sąnaudas“, – sako L. Veitas
2025 metais Europos Komisija pagal Skaitmeninių rinkų aktą skyrė baudas „Apple ir „Meta“. „Apple“ gavo 500 mln. eurų baudą, „Meta“ – 200 mln. eurų.
Tačiau ir čia proporcijos iškalbingos. „Apple“ vien per pirmąjį 2025 metų ketvirtį sugeneravo apie 124 mlrd. dolerių pajamų, o „Meta“ per 2024 metus – daugiau nei 164 mlrd. dolerių.
Per akimirksnį duomenys nukeliauja šimtams
„Baudžiami yra tik tie atvejai, kurie buvo atrasti – dažniausiai ne dėl įmonių skaidrumo, o todėl, kad žurnalistai ar tyrėjai pastebėjo neatitikimus tarp realaus veikimo ir deklaruojamos privatumo politikos“, – teigia L. Veitas ir pabrėžia: „Kiek pažeidimų lieka neatrastų – nežinoma.“
 |
| Asociatyvi Bastian Riccardi/pexels.com nuotr. |
Pašnekovas ypatingą dėmesį atkreipia į vadinamuosius realaus laiko reklamos aukcionus – mechanizmą, kuris, anot jo, leidžia duomenims pasklisti gerokai plačiau, nei suvokia vartotojai.
„Atidarius tinklalapį, dar jam pilnai neužsikrovus, įvyksta reklamos aukcionas – šimtams reklamdavių nusiunčiama informacija apie konkretų vartotoją ar jo įrenginį, – aiškina jis. – Net jei reklamos vietos jie nenusiperka, duomenis vis tiek gauna“
Ekspertas sako, kad tarp tokių aukcionų dalyvių neretai atsiduria ne tik reklamos platformos, bet ir duomenų brokeriai, analitinės kompanijos ar neaiškią veiklą vykdančios įmonės. Nors formaliai ES seksualinę orientaciją ir traktuoja kaip „specialios kategorijos informaciją“, tačiau praktikoje, anot jo, apsaugos sistema lieka skylėta.
„ES leidžia duomenis parduoti į ne ES šalis, jei įmonė pasirašo standartines sutarties sąlygas. Tai labiau raštiškas garbės žodis“, – sako L. Veitas.
Ekspertas pabrėžia, kad sistemingos priežiūros nėra, nes duomenų apsaugos priežiūros institucijos auditas įvyks tik gavus skundą ar kam nors ištyrus brokerio veiklą
Informacija kaip persekiojimo įrankis
Jo žodžiais, ypač pavojinga situacija susiklosto autoritarinėse valstybėse, kur seksualinė orientacija tampa baudžiamojo persekiojimo pagrindu.
Rusijoje LGBTQ+ žmonių stebėjimas, anot l. Veito, vyko palaipsniui – nuo regioninių ribojimų iki federalinės sistemos, kurioje pati LGBTQ+ tapatybė jau prilyginama ekstremizmui.
„2023-aisiais netradicinė orientacija Rusijoje jau traktuojama kaip ekstremizmas, – teigia jis. – Pradėtas naudoti dirbtinis intelektas „šukuojant“ internetą dėl veiklos, kuri laikoma nelegalia – savęs kaip gėjaus įvardijimo ar net vaivorykštės simbolikos“.
Represijos paliečia ir tarptautines technologijų bendroves. Pernai Rusijos teismas skyrė 130 483 JAV dolerių baudą „Apple“ už tariamą „LGBT propagandos“ draudimo nepaisymą. Byla tapo dar viena iliustracija, kaip agresyviai šalis plečia kontrolę skaitmeninėje erdvėje.
L. Veitas pasakoja, kad represinių valstybių struktūros persekiodamos žmones remiasi socialinių tinklų veikla, pažinčių programėlių profiliais ir internete paliktais pėdsakais. Kai kuriais atvejais, anot jo, represijoms užtekdavo ir vien registracijos pažinčių platformoje.
Jis primena ir liūdnai pagarsėjusią neonacių grupuotę „Occupy Pedophilia“, kurios nariai apsimesdavo LGBTQ+ žmonėmis internete, organizuodavo susitikimus, o vėliau aukas kankindavo ir filmuodavo.
„Teisėsauga niekaip į tai nereagavo“, – sako ekspertas.
Dar brutalesnė, anot jo, situacija Čečėnijoje, kur LGBTQ+ asmenų persekiojimas siejamas su Ramzano Kadyrovo saugumo struktūromis.
„Dalis žmonių būna mirtinai sumušami, daliai atimami telefonai, jie kankinami tam, kad išduotų kitus gėjus“, – pasakoja L. Veitas.
Stebimi labiau nei galima pagalvoti
Ekspertas įspėja, kad technologijos, iš pradžių pristatomos kaip kovos su nusikaltimais priemonės, gali greitai tapti politinio sekimo infrastruktūra.
Kalbėdamas apie buvusio Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybės ketinimus identifikuoti LGBTQ+ eitynių dalyvius, jis sako, kad aktyvistai visame pasaulyje jau seniai yra stebimi labiau nei daugelis įsivaizduoja.
„Protestuotojas, nešdamasis telefoną į protestą, gali būti individualiai susietas su protesto vieta, – sako jis. – Todėl aktyvistai Jungtinėje Karalystėje ar JAV dažnai ragina apsvarstyti galimybę telefonų nesinešti“.
L. Veitas mini ir šnipinėjimo technologijas, kurias valstybės naudoja prieš žurnalistus, opoziciją ar aktyvistus. Viena žinomiausių – „Pegasus“, sukurta Izraelio kibernetinių ginklų bendrovės „NSO Group“.
„Vengrijoje Viktoro Orbano valdžia taip pat buvo kaltinama naudojusi „Pegasus“ opozicijai sekti, – sako jis. – Nutekintoje informacijoje buvo identifikuoti žurnalistų ir advokatų telefonų numeriai.“
Paklaustas, ar didžiosios pažinčių programėlės apskritai užtikrina jautrių duomenų saugumą, ekspertas neslepia skepticizmo: „Dažnai privatumo politikos prasideda žodžiais, kad vartotojai jiems rūpi. Aš tai laikau tuščiais žodžiais“.
Anot jo, už deklaracijų dažnai slepiasi neaiškiai apibrėžtas duomenų rinkimas, platus dalijimasis su trečiosiomis šalimis ir įmonių teisė vienašališkai keisti privatumo taisykles.
Vis dėlto L. Veitas pabrėžia, kad dalis atsakomybės tenka ir patiems vartotojams. Jis ragina naudoti skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai, dviejų žingsnių autentifikaciją bei naujesnes apsaugos priemones, tokias kaip „passkeys“.
Tačiau net ir tai, jo teigimu, negarantuoja visiško saugumo.
„Nesaugus slaptažodis vienoje svetainėje gali kelti problemų visur kitur“, – sako jis, prisimindamas atvejį, kai piktavaliai per seną, pamirštą elektroninio pašto paskyrą perėmė jo socialinio tinklo profilį.
Mano, kad siekiama ardyti privatumą
Kalbėdamas apie Europoje vis dažniau svarstomas amžiaus nustatymo sistemas internete bei vadinamąjį „Chat Control“, ekspertas įžvelgia platesnę tendenciją – nuoseklų privatumo kaip principo silpninimą.
„Tai nėra atskiri įstatymai, – sako L. Veitas. – Tai nuoseklus privatumo kaip principo ardymas: kovos su šifravimu, „Chat Control“, amžiaus tikrinimo sistemos.“
Jo teigimu, politikai tokius projektus dažniausiai grindžia vaikų apsauga ar kova su nusikaltimais, tačiau kuriamos technologijos gali būti panaudotos gerokai plačiau.
„Kiekvienas žingsnis gali atrodyti pagrįstas, bet kartu tai infrastruktūra, kurią bet kada galima panaudoti prieš bet ką“, – perspėja jis.
.png)
Mums nuoširdžiai rūpi tiesa. Bet tiesa reikalauja laiko, resursų, intelektualinio sąžiningumo ir lėšų.
Todėl jeigu manote, kad jarmo.net turinys vertas bent kelių jūsų eurų, „Substack“ platformoje galite užsiprenumeruoti „Jarmo“ naujienlaiškį.
Prenumeruodami jūs įgalinate jarmo.net veikti toliau.