Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Europos Parlamento narys Dainius Žalimas ketvirtadienį sukritikavo KT sprendimą atsisakyti nagrinėti bylą, susijusią su lyties keitimo teisiniu reguliavimu. Politikas teigė, kad toks sprendimas rodo teisminio populizmo apraiškas ir dvigubus standartus KT veikloje.
 |
| Dainius Žalimas | Alain Rolland/EP nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
D. Žalimas socialiniame tinkle „Facebook“ kritiškai įvertino tai, kad rugsėjo 16 d. KT atsisakė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti dviejų teisės aktų nuostatų konstitucingumą. Pareiškėjas ginčijo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatą, kurioje, jo teigimu, esama teisės spragos, nes nenumatyta galimybė pakeisti duomenis apie asmens lytį, taip pat Gyventojų registro įstatymo normą, numatančią, kad asmens kodas nekeičiamas.
KT sprendime buvo konstatuota, kad „pagrindinė pareiškėjo keliama problema yra įstatymų, nustatančių lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nepriėmimas“, o teismas netiria įstatymų leidėjo neveikimo.
 |
| Konstitucinis Teismas | Lrs.lt nuotr. |
D. Žalimas šią KT poziciją kritikuoja.
„KT iš esmės neginčijo pareiškėjo argumentų nei dėl legislatyvinės omisijos civilinės būklės aktų registravimo teisiniame reguliavime, nei dėl draudimo keisti asmens kodą. Jis tik nusprendė, kad „pagrindinė pareiškėjo keliama problema yra įstatymų, nustatančių lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nepriėmimas“, o, kaip visuotinai žinoma, KT netiria įstatymų leidėjo neveikimo“, – rašė jis.
Pasak europarlamentaro, toks KT sprendimas reiškia, kad teismas paliko apylinkės teismą spręsti bylą remiantis galiojančiomis nuostatomis, kurios, anot jo, „akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai“.
D. Žalimo teigimu, toks elgesys rodo KT nuoseklumo stoką. Jis priminė ankstesnį balandžio 17 d. KT nutarimą dėl partnerystės instituto, kai teismas pripažino tam tikras teisės normas prieštaraujančiomis Konstitucijai, nors taip pat galėjo remtis įstatymų leidėjo neveikimo argumentu.
„Dvigubą standartą galima įžvelgti ir lyginant su garsiąja partnerystės byla. Tuomet KT rado būdą spręsti klausimą, nors ir ten buvo galima matyti įstatymų leidėjo neveikimą. O šįkart, kai byla susijusi su lyties keitimu, teismas nusprendė pasitraukti į šalį“, – rašė D. Žalimas.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2007 m. sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva buvo įpareigota priimti įstatymus, reglamentuojančius lyties keitimą.
Jo teigimu, KT, atsisakęs nagrinėti šį klausimą, iš esmės pripažino, kad problema egzistuoja, tačiau jos nesprendė.
„Apskritai toks įspūdis, kad KT savo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu įjungė stabdžius, nusprendęs, kad užteks tinkamai vykdyti savo pareigas ir išsigandęs galimos viešos reakcijos. Žodžiu, pakaks partnerystės, o lyties keitimo teisine problematika toliau teužsiima kiti teismai“, – teigė D. Žalimas.
Europarlamentaras pabrėžė, kad tokia praktika kelia abejonių dėl KT gebėjimo veikti kaip nepriklausomam ir principingam arbitrui.
„Toks jurisprudencijos tęstinumo atsisakymas teismą iš teisinės paverčia politikuojančia institucija, o tokia teismų veikla dar gali būti vadinama teisminiu populizmu“, – rašė jis.
 |
| Dainius Žalimas | Alain Rolland/EP nuotr. |
Pagal įstatymą, KT gali atsisakyti nagrinėti prašymus, jei jie neatitinka formalių reikalavimų.
Jarmo.net primena, kad KT atsisakė nagrinėti skundą dėl neužtikrintos galimybės įstatymų nustatyta tvarka pakeisti duomenis apie asmens lytį dokumentuose, teisinius keblumus keliant nuostatai, kad asmens kodas, iš kurio skaitmenų galima nustatyti asmens lytį, nėra keičiamas. Vilniaus regiono apylinkės teismas į KT kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas translytės moters pareiškimas dėl lyties, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, taip pat asmens kodo pakeitimo.
 |
| Translyčių vėliava | Asociatyvi Cardoso Garcia/pexels.com nuotr. |
KT, atsisakydamas nagrinėti skundą, pabrėžė, kad pagal Konstituciją neturi įgaliojimų tirti valstybės institucijų, kurių teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams jis tiria, teisėkūros sprendimų nepriėmimo – vengimo, delsimo priimti tokius sprendimus, taip pat kokių nors kitų motyvų nulemto neveikimo, net jeigu teisės sistemoje dėl šio neveikimo atsiranda spragų ar kitų neapibrėžčių.
 |
| Asociatyvi Aiden Craver/„Unsplash“ nuotr. |
KT pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymų, kuriuose būtų reglamentuojamos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka, bylą nagrinėjantis teismas turėtų nagrinėjamoje byloje užpildyti ginčijamuose teisės aktuose esančias teisės spragas.