 |
| NASA astronautė, „Artemis II“ misijos specialistė Chistina Koch 2026 m. balandžio 4 d. žvelgia pro vieną pagrindinių erdvėlaivio „Orion“ kabinos langų į Žemę, kol įgula skrieja Mėnulio link | NASA nuotr. |
.png)
 |
| NASA raketa „Space Launch System“, nešanti erdvėlaivį „Orion“ su NASA astronautais, pakilo 2026 m. balandžio 1 d. iš Kenedžio kosminio centro Floridoje | NASA nuotr. |
 |
| „Artemis II“ misijos metu astronautai užfiksavo žemę | NASA nuotr. |
 |
| Iš kairės į dešinę: „Artemis II“ NASA astronautai Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch, Jeremy Hansenas šalia paleidimo raketos „Space Launch System“ ir erdvėlaivio „Orion“ ištempimo metu į 39B starto aikštelę Kenedžio kosmoso centre Floridoje, 2026 m. sausio 17 d. | NASA/Kim Shiflett nuotr. |
„Augant Šiaurės Karolinoje naktinis dangus buvo vienas dalykų, kuris mane įkvėpė. Būtent jis paskatino siekti astronautės karjeros“, – dar 2020 m. kalbėjo ji.
 |
| Christina Koch | NASA nuotr. |
 |
| NASA 2019 m. pasidalijo kadru, kuriame matyti, kaip C. Koch leidžia dienas Tarptautinėje kosminėje stotyje skriedama aplink žemę, pagerindama ilgiausio moters nepertraukiamo buvimo kosmose rekordą | NASA nuotr. |
 |
| Christina Koch pasirodė Kenedžio kosmoso centre Floridoje balandžio 1 d. prieš „Artemis II“ misijos startą | Europos kosmoso agentūros nuotr. |
„Ji buvo nepaprastai energinga, pozityvi ir motyvuota. Turėjo didžiulį pasitikėjimą savimi, bet niekada nebuvo arogantiška. Puikiai bendravo su kitais studentais ir aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose“, – prisimena profesorius.
Dėstytojas parašė rekomendacinį laišką 1999 m. ir jau tuo metu sužinojo apie tuometinės studentės siekį tapti astronaute.
„Pagalvojau – na, gražu. Daugelis vaikų svajoja apie kosmosą. Tačiau ji iš tiesų tai padarė. Nuo tada jos kelias yra itin įspūdingas“, – tikino profesorius.
 |
| Chistina Koch matoma išeinanti iš Neilo Armstrong operacijų ir patikros pastato, kad pakiltų erdvėlaiviu „Orion“ ant NASA „Space Launch System“ raketos 39B starto aikštelėje, 2026 m. balandžio 1 d., Kennedy kosminiame centre Floridoje | NASA/Aubrey Gemignani nuotr. |
C. Koch daugelį metų ruošėsi „Artemis“ misijai. 2020 m., kai buvo įvardyta kaip 1 iš 18 astronautų kandidačių istorinei misijai, ji sakė: „Mano žinia: visada daryti tai, kas gali kelti baimę, kas atrodo sunku ar net nepasiekiama. Būtent tai pasiekus apie save sužinai daugiausia ir gali daugiausia duoti pasauliui“.
C. Koch yra pasakojusi, kaip pranešė savo vyrui Robertui apie atranką išėjimui į atvirą kosmosą.
„Kai sužinojau, kad esu atrinkta, pirmasis žmogus, kuriam norėjau tai pasakyti, buvo mano vyras. Planavau jam tai pranešti, kai kartu žiūrėsime į Mėnulį. Deja, dangus buvo debesuotas. Todėl nusprendžiau tiesiog pasakyti jam žvelgiant į debesuotą dangų. Nepaisant to, tai buvo labai ypatinga akimirka ir jis be galo dėl manęs džiaugėsi“, – prisiminė astronautė.
1 valandą nakties Lietuvos laiku įgula praras ryšį su Žeme
„Artemis II“ įgula ką tik pagerino rekordą, nuskriedama tolimiausią atstumą, kurį žmonės kada nors buvo įveikę skriedami nuo Žemės.
Šiuo metu įgula pradėjo Mėnulio stebėjimą. Tai truks apie 7 val.
Tačiau misija dar toli gražu nesibaigė. Per artimiausias valandas numatyta daug svarbių etapų
Netrukus prieš 23 val. Didžiosios Britanijos vasaros laiku (arba 1 val. nakties Lietuvos laiku) Misijos valdymo centras tikisi laikinai prarasti ryšį su įgula, nes „Orion“ skries už Mėnulio
Planuojama, kad astronautai pasieks artimiausią atstumą iki Mėnulio
Įgula didžiausią atstumą nuo Žemės pasieks 02 val. 07 min. Lietuvos laiku. Tuo metu Mėnulis atrodys maždaug kaip krepšinio kamuolys, laikomas ištiestos rankos atstumu
Praėjus maždaug 20 minučių po šio momento (apie 02 val. 25 min. Lietuvos laiku), NASA Misijos valdymo centras turėtų atkurti ryšį su astronautais
Kaip įgula grįš į Žemę?
Kelionė iki Mėnulio trunka apie 4 dienas.
Didžiausiu atstumu erdvėlaivio įgulą nuskries maždaug 370 000 km nuo Žemės, pasislėpdama už Mėnulio tolimosios pusės.
Po skrydžio aplink Mėnulį „Orion“ atliks keletą trajektorijos korekcijų, kad tiksliai nustatytų grįžimo į Žemę kursą.
Praėjus dar maždaug 4 dienoms „Orion“ atsiskirs nuo Europos aptarnavimo modulio ir pradės kelionę namo.
Kapsulė dideliu greičiu įsirėš į viršutinius atmosferos sluoksnius, o jos šiluminė apsauga įkais iki baltumo, išsklaidydama energiją.
Planuojama, kad tuomet išsiskleis parašiutai, kurie sulėtins erdvėlaivį prieš nusileidimą Ramiajame vandenyne, kur JAV karinio jūrų laivyno laivai jau lauks, pasirengę ištraukti įgulą su kapsule iš vandens.
Aplink palydovą skriejantis astronautas: „Žemė – mažas pusmėnulis“
„Artemis“ misijos vadas Reidas Wisemanas pranešė apie vaizdą, kurį jo vadovaujama įgula mato pro erdvėlaivio langą.
„Žemė ten iš tikrųjų atrodo kaip mažas pusmėnulis. Tai nuostabu, aš ją nufotografavau… toks didingas vaizdas čia“, – sakė jis.
 |
| NASA astronautas Reidas Wisemanas, kuris yra „Artemis II“ misijos vadas, mojuoja šeimai ir draugams | NASA/Aubrey Gemignani nuotr. |
Ruošiasi stebėti Mėnulį
„Artemis II“ įgula ką tik pranešė, kad maždaug po 13 minučių jie pasiruošę pradėti Mėnulio stebėjimus.
 |
| Misijos akimirka | NASA nuotr. |
Įgula nutolo daugiau nei 240 000 mylių nuo Žemės
Misijos valdymo centro atstovė Kelsey Young praneša, kad įgula yra 248 655 mylių (400 171 km) atstumu nuo Žemės. Didžiausią atstumą jie pasieks apie 18:07 centriniu laiku (22:07 GMT). Lietuvos laiku tai įvyks balandžio 7 d. 1 val. 07 min.
„Tuo metu jie bus LOS zonoje ir prarasime signalą iš Žemės, nes (įgula) skries už Mėnulio“, – pridūrė ji.
 |
| Iš „Artemis II“ įgulos perspektyvos matomas Mėnulio vaizdas | NASA/Thom Thomopoulos nuotr. |
Įgula pavadino Mėnulio kraterį „Artemis II“ vado velionės žmonos garbei
„Artemis II“ vadas Reidas Wisemanas pareiškė, kad įgula norėtų suteikti pavadinimus keliems krateriams Mėnulyje, kuriuos jie šiuo metu gali matyti „tiek plika akimi, tiek per teleobjektyvą“.
Jis paprašė NASA pavadinti vieną iš kraterių jo velionės žmonos Carroll garbei, kuri 2020 m. mirė nuo vėžio.
Kitas krateris buvo pavadintas „Integrity“ pagal tai, jog taip erdvėlaivį „Orion“ vadina įgula, šiuo metu skriejanti į Mėnulio tolimąją pusę.
„Prieš kelerius metus pradėjome šią kelionę… ir netekome brangaus žmogaus, o ši savybė yra nuostabioje vietoje Mėnulyje… Tam tikru Mėnulio judėjimo aplink Žemę metu mes galėsime ją pamatyti iš Žemės“, – sakė R. Wisemanas.
„Apollo 13“ misijos vadas Jimas Lovellis taip pat pavadino kraterį savo velionės žmonos garbei 1970 m. misijos metu, kuomet buvo nustatytas ankstesnis didžiausio atstumo nuo Žemės rekordas.
„Artemis II“ įgula ragina ateities kartas „užtikrinti, kad šis rekordas nebūtų ilgalaikis“
Nustačius, kad nuskriejo toliau nei „Apollo 13“ įgula, vienas iš „Artemis“ astronautų sakė: „Mes tai darome pagerbdami išskirtinius mūsų pirmtakų pasiekimus ir pastangas žmonijos kosmoso tyrinėjimuose. Mes tęsime savo kelionę dar giliau į kosmosą, kol Žemė galiausiai mus vėl negrąžins prie visko, kas mums brangu.“
 |
| „Artemis II“ vadas, NASA astronautas Reidas Wisemanas žvelgia pro vieną iš pagrindinių „Orion“ erdvėlaivio kabinos langų į Mėnulį prieš įgulos skrydį aplink jį, 2026 m. balandžio 6 d. | NASA nuotr. |
Astronautas metė iššūkį ateities kartoms, ragindamas jas „užtikrinti, kad šis rekordas nebūtų ilgalaikis“.
„Artemis II“ įgula pagerino rekordą
„Artemis II“ įgula pranešė apie naują rekordą – ji nuskriejo didžiausią atstumą, kurį žmonės įveikė nuo Žemės.
Anksčiau apie rekordą 1970 m. pranešė „Apollo 13“ įgula, nuvykusi 248 655 mylių atstumu nuo Žemės.
„Artemis II“ pagerins šį rekordą maždaug 4 102 mylių, pasiekdama maksimalų atstumą – 252 757 mylių.
Dvi minutes vėluojama pranešti apie rekordą
Ką tik pranešta, kad įvyko maždaug 2 minučių vėlavimas, kai „Artemis“ įgula turėjo pasiekti didžiausio atstumo nuo Žemės rekordą.
NASA praneša, kad nuotraukose bus užfiksuota Azija, Afrika ir Okeanija
NASA mokslo pareigūnė Kelsey Young tęsia pokalbį su įgula.
Ji praneša, kad „Žemė leisis arba kils“, kai įgula „žiūrės iš čia į Žemę“, jie žvelgs tiesiai į Aziją, Afriką ir Okeaniją.
„Esu tikra, kad žmonės, žiūrintys iš tų vietų Žemėje, norės jums pamoti, kai užfiksuosite jų nuotrauką“, – pridūrė ji.
Anksčiau „Artemis“ kuravimo vadovė Juliane Gross paaiškino, kad įgula galės matyti Mėnulio kraterius, tokius kaip Aristarchus Plateau ir Grimaldi, bei Mėnulio lygumą Oceanus Procellarum
„Girdime jus aiškiai ir garsiai“: NASA bendrauja su „Artemis II“ įgula
NASA mokslo pareigūnė Kelsey Young ką tik susisiekė su „Artemis II“ įgula.
„Kaip girdite mane?“ – paklausė ji.
Vienas astronautų atsakė: „Girdime jus aiškiai ir garsiai. Kelsey, turi žinoti, kad dabar trauki mus nuo Mėnulio, tad judėkime“.
Įgula bendrauja su NASA Misijos valdymo centru prieš skrydį aplink Mėnulį
Šiuo metu „Artemis II“ įgula tiesiogiai transliuojamoje transliacijoje girdima bendraujanti su mokslo pareigūne NASA Misijos valdymo centre Hiustone.
Tai paskutinė įgulos galimybė peržiūrėti misijos detales prieš prasidedant skrydžiui aplink Mėnulį.
Komanda pasisveikino su centru
Keturi astronautai šiltai pasisveikino su Misijos valdymo centru NASA Johnsono kosminiame centre Hiustone, dalyvaudami suplanuotojo konferencijoje.
„Labas rytas, Hiustone, iš vidinės „Integrity“ kapsulės, 215 049 mylių nuo Žemės ir 12 712 mylių nuo Mėnulio,“ – ištarė pilotas Victoras Gloveris, paminėdamas „Orion“ erdvėlaivio kapsulės, kurią įgula pavadino „Integrity“, vardą.
„Labas rytas, „Integrity“, ir labas rytas, Mėnuli“, – kalbėjo kanadietis astronautas Jeremy Hansenas.
Ryšys nutrūks maždaug 40 minučių
Kai astronautai praskris už Mėnulio, radijo ir lazerių signalai, leidžiantys bendrauti su Žeme, bus užblokuoti pačio palydovo.
Apie 40 minučių keturi astronautai bus nepasiekiami jokiomis ryšio priemonėmis. Šį laiką jie skirs Mėnulio stebėjimui: fotografuos, tyrinės Mėnulio geologiją ir tiesiog žavėsis jo niūria grožybe.
Kai signalas bus atstatytas, pasaulis vėl išgirs astronautų balsą. O šie istoriją kuriantys tyrinėtojai galės pasidalinti savo neįtikėtinais vaizdais su visais Žemėje.