Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nagrinėjo europarlamentaro Petro Gražulio bylą, susijusią su LGBTQI+ asmenų niekinimu, politikui siekiant išteisinimo.
 |
| Petras Gražulis | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
.png)
Vilniaus apygardos teismas anksčiau buvo pripažinęs P. Gražulį kaltu, skirdamas 10 tūkst. eurų baudą, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo.
Prokurorai teigia, kad 2022 m. gegužės 26 d. po Seimo plenarinio posėdžio P. Gražulis kurstė neapykantą, sutikęs LGBTQ+ asmenis Seime, po Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo. Teisėsaugos teigimu, tąkart politikas išsakė teiginius, kuriais niekino asmenų grupę dėl seksualinės orientacijos.
Kaip nurodoma tyrimo medžiagoje, P. Gražulis sakė: „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra ped*rastas“, „Iš kur tie ped*rastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“ ir kt.
Į Apeliacinio teismo posėdį pats politikas atvykti nesiryžo, tačiau įstatymas jam tokios pareigos ir nenumato.
Bylą teisėjų kolegija nagrinėja pagal du pateiktus skundus: paties P. Gražulio ir jo advokato.
Nukentėjusiųjų advokatas Aivaras Žilvinskas prieš posėdį pateikė prašymą skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
P. Gražulio advokato Sauliaus Žentelio teigimu, byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys patys provokavo politiką, o tai esą matyti iš jų bendravimo manieros.
„Kalbėjimo būdas yra gryna provokacija“, – teisme pareiškė S. Žentelis.
Jis taip pat teigė, kad jo ginamasis turi teisę nemėgti LGBTQ+ bendruomenės.
„Nemėgti jis turi teisę, niekas neturi teisės jam to apriboti. <...> Ar ta panieka yra kriminalas, nusikaltimas? <...> Kokį pavojų tai sukėlė?“ – klausė advokatas.
Pasak S. Žentelio, nors pasisakymai galėjo būti įžeidžiantys, jie neturėtų būti laikomi nusikalstama veika.
„Nepagrįstai veika buvo kriminalizuota“, – tikino jis, paprašęs panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir politiką išteisinti.
O štai prokurorė Jurgita Jakučionė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakymus vertino atsižvelgdamas į visą situacijos kontekstą.
„Nuteistasis sąmoningai pasirinko teiginius, žeminančius žmonių grupę, <...> jis suvokė savo veiksmų pobūdį, tai vertintina, kad jis veikė tyčia“, – sakė prokurorė, prašydama apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti galioti.
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija, kurią sudaro Nerijus Meilutis, Jurga Vasiliauskienė ir kolegijos pirmininkas Justas Namavičius.
Sprendimą šioje byloje Apeliacinis teismas planuoja paskelbti balandžio 27 dieną.
Jarmo.net primena, kad Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs politiką kaltu, nuosprendyje pabrėžė, kad byloje svarbiausia buvo ne pasisakymų turinio teisingumas ar klaidingumas, o jų forma. Anot teismo, nors kaltinamasis rėmėsi religiniais įsitikinimais, tačiau nuomonė negali būti reiškiama niekinančiai, žeminančiai ar diskriminuojančiai.
Teismas taip pat konstatavo, kad P. Gražulio vartoti žodžiai „ped*rastai“, „išsigimėliai“, „iškrypėliai“, „venerinių ligų platintojai“ laikytini žmogaus orumo žeminimu dėl seksualinės orientacijos.
Nuosprendyje pažymėta, kad politikas tiesiogiai neragino smurtauti, tačiau jo pasisakymai prisidėjo prie diskriminacinių nuostatų ir neapykantos atmosferos formavimo.
Prokuratūra teigė, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog P. Gražulis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami ir viešinami.