Valstybės saugumo departamentas įspėja apie grėsmę LGBTQ+ bendruomenei

Jaunuolis iš Alytaus simpatizavo dešiniųjų ekstremistų organizacijai „Sturmjäger“, įkurtai 24-erių belgo Claudio Piccolo P., kuris ketino žudyti žydus, juodaodžius, musulmonus ir gėjus, skelbia žiniasklaida. Nors Claudio Piccolo P. Belgijoje buvo nuteistas kalėti 8-erius metus, tačiau Lietuvos saugumas perspėja, kad mūsų šalyje LGBTQ+ asmenims grėsmę kelia ir jaunuoliai, kurie radikalizuoti islamistų. 

Asociatyvi VSD nuotr.
Jonas Valaitis, jarmo.net
portalo redaktorius
Kontaktai: redakcija@jarmo.net
Facebook Instagram
Delfi.lt duomenimis, Europos policijos biuras, vadinamas „Interpolu“, pranešė, kad grupuotė pritraukė per 200 rėmėjų įvairiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. 

Tinklas asmenų aktyviai bendravo „E2EE“ programėlėje, kurioje jie planavo išpuolius, keisdavosi informacija apie ginklus, ragindavo išpuolius. 

Gayline.lt atskleidžia, kad du šios grupuotės nariai buvo suimti Kroatijoje už smurtinio ekstremizmo propagandos skleidimą, verbavimą ir instrukcijų, kaip gaminti bombas ir vykdyti išpuolius prieš LGBTQ+ bendruomenės narius, žydus, vyriausybę ir svarbią infrastruktūrą, platinimą.

Lietuvos saugumiečiai šį mėnesį pranešė ir apie grėsmę LGBTQ+ bendruomenei iš islamistų. Tačiau Valstybės saugumo departamentui (VSD) paskelbus grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame tarp galimų islamistinio smurto taikinių įvardijami ir LGBTQ+ asmenys, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ragina šią informaciją vertinti rimtai, bet platesniame kontekste – anot žmogaus teisių gynėjų, nors tokia rizika tarptautiniu mastu egzistuoja, mūsų šalyje šiuo metu nėra duomenų apie konkrečias tokio pobūdžio grėsmes.

VSD: radikalizacija Europoje išlieka aktuali

Viešai paskelbtoje VSD ataskaitoje pažymima, kad „islamistinės ideologijos radikalizuoti jaunuoliai dažniausia taikiniais pasirenka civilius viešose vietose, krikščionių maldos namus, pareigūnus ar LGBT+ bendruomenę“.

VSD dokumente akcentuojama, kad dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto sustiprėjusi propaganda paskatino dalies radikalizuotų asmenų priešiškumą žydų bendruomenei Europoje.

Vis dėlto pats vertinimas pateikiamas kaip situacijos Europoje, bet ne konkrečiai Lietuvoje dalis.

Dokumente neišreiškiamas signalas apie neišvengiamą grėsmę Lietuvoje, jarmo.net komentavo šaltinis. 

„VSD atskaita kalba apie tai, kad Europoje yra radikalizuotų islamo išpažinėjų grupių, kurios savo taikiniais laiko ir LGBTQ+ bendruomenę“, – tikino vienas žmogaus teisių organizacijų vadovų Lietuvoje atstovų, nenorėjęs komentuoti plačiau ir būti įvardytas šioje publikacijoje.

Nusitaikė į nepilnamečius Lietuvoje

Kaip nurodoma VSD grėsmių vertinime, grupuotės „Islamo valstybės“ propagandinė medžiaga buvo peržiūrėta ir vieno nepilnamečio Lietuvoje.

Anot VSD pareigūnų, mūsų šalyje nustatomi pavieniai nepilnamečių susidomėjimo islamistine propaganda atvejai.

VSD teigimu, tai – „Islamo valstybės“ propagandinė medžiaga, žiūrėta nepilnamečio Lietuvoje | VSD nuotr.

TJA: grėsmė egzistuoja, bet Lietuvoje ji labiau teorinė

Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad LGBTQ+ bendruomenės įvardijimas kaip potencialaus smurto taikinio tarptautiniu mastu nėra nepagrįstas.

„Europoje ir už jos ribų yra buvę atvejų, kai LGBTQ+ žmonės ar jų susibūrimo vietos tapo ekstremistinio smurto taikiniais, todėl institucijos tokios rizikos negali ignoruoti“, – teigia jis.

Artūras Rudomanskis | LGL/Augusto Didžgalvio nuotr.

Vienas ryškiausių pavyzdžių Europoje – 2022 m. šaudynės prie Oslo LGBTQ+ naktinio klubo, kurias Norvegijos premjeras Jonas Garas Stiorė iškart siejo su islamistiniu ekstremizmu, o 2026 m. teismas pripažino bendrininką kaltu dėl prisidėjimo prie šio teroro akto. 

„Taip pat neiškrenta iš galvos ir Slovakijoje, Bratislavoje prieš kelis metus LGBTQ+ bare nušautas asmuo, – sako A. Rudomanskis. – Todėl principas turėtų būti labai paprastas: grėsmės turi būti įvardijamos tiksliai, bet jų negalima išplėsti į kolektyvinę kaltę. Kitaip tariant, saugumo institucijos turi teisę ir pareigą kalbėti apie rizikas, bet politinis ir viešasis diskursas turi aiškiai atskirti smurtinį ekstremizmą nuo religinių ar etninių bendruomenių kaip tokių“. 

Bratislavoje po surengtos atakos žuvo du vaikinai | Martin Strachon nuotr.

Pasak A. Rudomanskio, Lietuvos situacija yra kitokia nei kai kuriose kitose Europos šalyse: „Viešai prieinami duomenys šiuo metu nerodo, kad būtent islamistinis ekstremizmas būtų pagrindinė ar kasdienė LGBTQ+ žmonių saugumo grėsmė Lietuvoje“.

Anot A. Rudomanskio, šią riziką reikėtų vertinti kaip prevencinio budrumo klausimą, bet islamistinė ideologija nekelia tiesioginės grėsmės mūsų šalyje. 

A. Rudomanskis atkreipia dėmesį, kad VSD ataskaitoje minima ir kita kryptis – dešiniojo ekstremizmo apraiškos Lietuvoje, kurios gali didinti pavienių išpuolių tikimybę.

LGL: nėra duomenų apie islamistines grėsmes Lietuvoje

Lietuvos gėjų lygos (LGL) projektų vadovė, teisininkė Monika Antanaitytė sako, kad organizacija nėra fiksavusi islamistinio smurto grėsmės LGBTQ+ asmenims Lietuvoje, o VSD niekada nesikonsultavo šiuo klausimu.

Monika Antanaitytė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr.

LGL atstovei kyla klausimų, kokiu pagrindu ir metodologija bei duomenimis remtasi nustatant grėsmes.

Anot jos, statistika Lietuvoje rodo kitokią realybę: „Didžiausias pavojaus šaltinis LGBTI bendruomenei yra vietinė aplinka“.

M. Antanaitytė remiasi tarptautiniais duomenimis, rodančiais, kad dalis LGBTQ+ žmonių Lietuvoje vengia viešų vietų ar fizinio artumo su partneriu dėl galimo smurto.

38 proc. LGBTQ+ asmenų Lietuvoje vengia tam tikrų vietų bijodami užpuolimo, o 67 proc. vengia laikyti partnerio ranką viešose vietose. Šie skaičiai – tai Pagrindinių teisių agentūros duomenys.

„Didžiausias pavojaus šaltinis LGBTI bendruomenei yra vietinė aplinka, ką rodo ir neapykantos nusikaltimų Lietuvoje specifika ir statistika“, – tikina M. Antanaitytė.

Anot Monikos Antanaitytės, policija nepadėjo migrantui, patyrusiam lietuvio partnerio smurtą | Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr.

Grėsmė – iš vidaus, o ne išorės

Tiek TJA, tiek LGL pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje LGBTQ+ bendruomenei didžiausią poveikį daro vidiniai veiksniai.

„Šiandien Lietuvoje LGBTQ+ bendruomenei didesnę ir labiau kasdienę grėsmę kelia <...> homofobinė ir transfobinė retorika, neapykantos kalba“, – sako A. Rudomanskis.

Jam antrina ir M. Antanaitytė, pabrėždama jaunimo radikalizacijos, kontraprotestų bei nepakankamo institucijų reagavimo problemas.

Anot M. Antanaitytės, tai atspindi kasdienę, nuolatinę grėsmę iš vietinės aplinkos, o ne iš išorinio religinio ekstremizmo. 

„LGL sulaukia pranešimų iš LGBTIQ migrantų, susidūrusių su galimai diskriminaciniais pareigūnų veiksmais ar neveikimu. Pavyzdžiui, lietuvio partnerio smurtą patyręs migracijos patirtį turintis asmuo teigė nesulaukęs jokios policijos pagalbos“, – teigia LGL atstovė.

„Paminėtina ir tai, kad neapykantos taikiniu Lietuvoje neretai tampa tautinėms, etninėms ir rasinėms mažumoms priklausantys žmonės. VSD vertinimas galimai veikiau atspindi Lietuvoje dominuojančias politinę liniją, negu atskleidžia realią grėsmių struktūrą LGBTI asmenų atžvilgiu Lietuvoje“, – įsitikinusi M. Antanaitytė. 

LGL atstovė nurodo, kad LGBTQ+ eitynėse „Baltic Pride“ 2025 m. fiksuota, kad nepilnamečiai buvo įtraukti į veiksmus, kuriais buvo siekiama sutrikdyti eitynių eigą. Būtent jie kabinėjosi ir įžeidinėjo, žemino LGBTQ+ eitynių dalyvius, mėtė įvairius daiktus į transporto priemones, taikydamiesi į juose esančius žmones. 

„Baltic Pride“ 2025 m. akimirka | „Soho Club“ nuotr.

„Krikščioniškomis save pristatančios organizacijos aktyviai organizuoja kontrprotestą ir prieš šių metų Lietuvos „Pride“ Vilniuje, ir kalba apie „pilietinį pasipriešinimą“: eitynių metu paaiškės, ar šis pasipriešinimas vyks įstatymų ribose“, – teigia M. Antanaitytė. 

Neatmestina ir dvigubų standartų problema, sako jarmo.net pašnekovė,

„Ką tik nuvilnijo atvejis, kada žinomas mokslininkas buvo sulaikytas nuplėšęs plakatą, ant kurio parašyta „Lietuva-lietuviams“, nors tokį užrašą kaip neapykantos, tautinės nesantaikos skatinimo simbolį, manau, pašalintų ne vienas pilietiškai orientuotas žmogus, – teigia M. Antanaitytė. – Juk nelauktume policijos pritarimo norėdami pašalinti nuo pastato svastikas ar kitus užrašus, turinčius panašią konotaciją“. 

Už vėliavos sudeginimą – viso labo 15 eurų bauda

M. Antanaitytė prisimena, kad LGL organizuotame proteste 2023 m. Vilniuje prie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos organizuota priešiškai nusiteikusių žmonių grupė baugino LGBTQ+ protestuotojus, net gadino inventorių ir įvairiais būdais mindydami, spjaudydami, niekino LGBTQ+ vėliavą. 

2023 m. LGL organizuotas protestas Vilniuje patyrė priešininkų spaudimą | A. Didžgalvio/LGL nuotr.

Tačiau teisėsauga pakankamų veiksmų nesiėmė net ir po kurio laiko, kai vienas iš homofobiškai nusiteikusių asmenų prie parlamento ėmė deginti LGBTQ+ vėliavą, tikina M. Antanaitytė. 

LGBTQ+ vėliavos deginimas viešoje vietoje pažeidėjui viso labo kainavo 15 eurų – tokio dydžio baudą jam galiausiai paskyrė policija. 

„Suprantama, kad neatitinkanti pažeidimo masto, menka poveikio priemonė negali pasiekti savo tikslo ir užkardyti panašių veiksmų ateityje“, – įsitikinusi M. Antanaitytė. 

2024 m. Raimondas Šimaitis prie Seimo sudegino LGBTQ+ vėliavą | Jarmo.net koliažas

Įspėja dėl stereotipų ir stigmatizacijos

Tiek LGL, tiek TJA sutaria, kad kalbant apie islamistinį ekstremizmą svarbu aiškiai atskirti smurtinę ideologiją nuo religijos ar migrantų bendruomenių.

A. Rudomanskio teigimu, „kalbėjimas apie islamistinį ekstremizmą turi būti labai tikslus, nes kitaip jis lengvai virsta ne kalbėjimu apie smurtinę ideologiją, o apie religiją, tautybę ar migraciją apskritai“.

„Lietuvos situaciją svarbu vertinti proporcingai, – įsitikinęs TJA vadovas A. Rudomanskis. – <....> Mūsų akimis, VSD minima rizika yra reali kaip platesnio Europos saugumo paveikslo dalis, tačiau Lietuvoje ji kol kas labiau atrodo kaip prevencinio budrumo, o ne kasdienės tiesioginės grėsmės klausimas. Tuo pat metu pačioje VSD ataskaitoje ryškiai matoma ir kita kryptis: Lietuvoje nustatyti bandymai kurti dešiniojo ekstremizmo grupes, o jų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę. Nepamiršti verta ir to, kad visai neseniai atvirai kalbėjome apie užpultą juodaodį, ant tilto kabinamus šūkius „Lietuva lietuviams“ ar Valstybinės Lietuvių kalbos inspekcijos vadovo pareiškimus apie nevartotinų žodžių normalizavimus“.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka lrt.lt komentavo, kad žodžiai „čigonas“ ir „negras“ yra vartotini žodžiai, sulaukdamas intensyvios kritikos | LRS nuotr.

Įžvelgia Kremliaus naratyvą

Pagrindinių žmogaus teisių agentūros (FRA) duomenimis, 2024 m. LGBTQ+ žmonės Europoje vis dar patiria iš neapykantos paskatų motyvuotą smurtą ir diskriminaciją, o „ILGA-Europe“ 2026 m. Lietuvos apžvalgoje pažymėjo tiek problemas dėl atsisakymo tirti homofobiškus komentarus, tiek konkrečių asmenų pasisakymus, kai homofobija persipina net su ksenofobija.

„Ir čia svarbus dar vienas aspektas: politinė retorika kuria foną, kuriame smurtas ir neapykanta normalizuojami. <...> Be to, kalbant apie grėsmes, svarbu nepamiršti ir platesnio saugumo konteksto. Lietuvoje veikia priešiškų valstybių, pirmiausia Rusijos, informacinės operacijos, kurios neretai taikosi į jautrias visuomenės temas, įskaitant žmogaus teises ir LGBTQ+ klausimus. Esame ne kartą pastebėję koordinuoto pobūdžio veiklą socialiniuose tinkluose, kai prieš žmogaus teisių temas pasisako akivaizdžiai neautentiškos paskyros, skleidžiančios neapykantą ir dezinformaciją“, – teigia A. Rudomanskis. 

TJA taip pat fiksuoja, kad viešojoje erdvėje veikia įvairios iniciatyvos ir judėjimai, pavyzdžiui, vadinamieji šeimų maršai, kurių pasekėjai atkartoja Kremliaus propagandos naratyvus apie „tradicinių vertybių gynimą“ ar tariamą grėsmę iš LGBTQ+ bendruomenės.

„Tokia retorika prisideda prie visuomenės poliarizacijos ir kuria aplinką, kurioje neapykanta LGBTQ+ žmonėms tampa labiau priimtina“, – įsitikinęs A. Rudomanskis.

Jis pabrėžia, kad kalbant apie realias grėsmes LGBTQ+ bendruomenei Lietuvoje, svarbu matyti ir informacinę erdvę, kurioje formuojamos priešiškos nuostatos.

„Baltic Pride“ 2025 m. akimirka | „Soho Club“ nuotr.

LGL teisininkė M. Antanaitytė pažymi, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko antimigracinės ir islamofobinės retorikos, o tai gali didinti pažeidžiamų grupių atskirtį.

„2024 m. Lietuvoje buvo suimta jaunuolių grupė, vykdžiusi smurtinius neapykantos nusikaltimus prieš Azijos ir Afrikos kilmės asmenis dėl jų etninės priklausomybės – šie jaunuoliai radikalizavosi socialiniuose tinkluose. Tai yra aiškiai dokumentuoto smurto prieš rasines mažumas pavyzdys, tačiau VSD minėtų rasinių mažumų kaip pažeidžiamos grupės matomumas grėsmių vertinime yra gerokai silpnesnis nei islamistinio ekstremizmo tematika“, – teigia M. Antanaitytė.

Pasak LGL atstovės, ypatingai reikia pabrėžti priešiškų Lietuvai valstybių veiklą Lietuvoje: „<...> VSD dokumente Rusija aprašoma kaip geopolitinė grėsmė, tačiau jos tikslingas anti-LGBT propagandos sklaida Lietuvoje – per „TikTok", socialinius tinklus, prorusiškus veikėjus – nėra identifikuojamas kaip atskiras LGBTIQ bendruomenės ir visuomenės saugumo klausimas, nors šis ryšys yra tiesioginis ir dokumentuotas“. 


Maskva | Evgenia Kirpichnikova/pexels.com nuotr.

Ignoruoti ekstremizmo negalima

Jarmo.net pašnekovai pabrėžia, kad religinio ar kitokio ekstremizmo grėsmių ignoruoti negalima.

„Ignoruoti religinio ar kitokio ekstremizmo keliamą pavojų būtų neatsakinga“, – sako TJA pirmininkas A. Rudomanskis.

Jis primena, kad Europoje būta išpuolių prieš LGBTQ+ bendruomenę, todėl, anot jo, saugumo institucijos turi teisę ir net pareigą apie tokias rizikas kalbėti.

TJA pirmininkas įspėja, kad islamistinių išpuolių prieš LGBTQ+ rizika išties egzistuoja ir ją būtina aiškiai įvardyti. 

„Smurtinis ekstremizmas nėra tas pats, kas islamas, kaip ir homofobija nėra tas pats, kas religingumas. Valstybė turi gebėti vienu metu daryti du dalykus: rimtai vertinti saugumo grėsmes ir kartu neleisti, kad jos būtų naudojamos kurstyti neapykantą musulmonams, migrantams, kitataučiams ar pabėgėliams“, – teigia A. Rudomankis. 

TJA požiūriu, pavojų kelia ir tai, kad viena pažeidžiama grupė simboliškai „ginama“ kitos pažeidžiamos grupės sąskaita. 

„Tokia priešprieša naudinga ne žmogaus teisėms, o radikalams ir populistams. Žmogaus teisių požiūriu, saugumas negali būti kuriamas stigmatizuojant ištisas bendruomenes“, – mano A. Rudomanskis. 

M. Antanaitytės vertinimu, svarbiausia – proporcingumas: „Periferinė grėsmė negali būti pateikiama kaip lygiavertė kasdienei, aiškiai dokumentuotai grėsmei“.

Pasigenda dialogo

LGL ir TJA pažymi, kad rengiant grėsmių nacionaliniam saugumui pobūdžio vertinimus trūksta glaudesnio VSD ir žmogaus teisių organizacijų bendradarbiavimo.

„Institucijoms būtų naudinga reguliariau kalbėtis su žmogaus teisių organizacijomis ir bendruomenių atstovais“, – teigia A. Rudomanskis.

M. Antanaitytė priduria, kad kai kuriose kitose Europos šalyse toks bendradarbiavimas jau vyksta, ypač sprendžiant dezinformacijos ir nacionalinio saugumo klausimus.

Siūlo stiprinti praktines priemones

Kalbėdami apie saugumą, jarmo.net pašnekovai akcentuoja ir konkrečius veiksmus.

Tarp siūlymų – glaudesnis policijos ir LGBTQ+ bendruomenės bendradarbiavimas, greitesnis reagavimas į grasinimus, aiškūs saugumo protokolai viešiems renginiams bei efektyvesnis neapykantos nusikaltimų tyrimas.

Aktyvistai pabrėžia, kad valstybės komunikacija turėtų būti nuosekli: saugumo užtikrinimas neturėtų būti siejamas su atskirų grupių stigmatizavimu.

„Geriausia prevencija prieš radikalizaciją yra <...< pasitikėjimą kurianti valstybė, kuri nedalija visuomenės į „mūsų“ ir „jų“, – sako A. Rudomanskis.
Naujesnė Senesni