Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį konstatavo, kad psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo atleidimas iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro – neteisėtas.
 |
| Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
.png )
Ginčas tarp Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir gydytojo kilo po to, kai jis buvo atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, žiniasklaidai davus interviu, kuriuose menkinamai kalbėjo apie homoseksualumą.
LAT pažymėjo, kad darbuotojo lojalumo pareiga negali būti aiškinama taip plačiai, kad uždraustų jam reikšti asmeninius įsitikinimus klausimais, nesusijusiais su tiesioginiu darbo funkcijų vykdymu.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovo pasisakymai, dėl kurių buvo nutraukta darbo sutartis, nebuvo susiję su jo darbine veikla, nes ieškovas išsakė ne įstaigos, o savo nuomonę apie homoseksualumą medicinos mokslo raidoje. Nors ieškovas reiškė savo įsitikinimus gana kontroversiška forma, tokia forma informacija buvo paskleista ne jo paties, o straipsnių autorių, kurie kreipėsi į jį, kaip į šios srities specialistą, ir prieš paskelbdami interviu, tekstų su ieškovu nesuderino.
Nors neigiama reakcija į ieškovo pareiškimus buvo, bet ji nebuvo susijusi su atsakovės, kaip sveikatos priežiūros funkciją vykdančio subjekto, reputacija gydymo srityje, realus neigiamas poveikis įstaigos vardui byloje neįrodinėtas. Taip pat nebuvo ir pacientų ar ieškovui pavaldžių gydytojų skundų dėl jo, kaip skyriaus vadovo, veiklos, nesuderinamos su šiuo metu galiojančiu medicinos mokslo požiūriu į homoseksualumą“, – teigiama LAT pranešime,
Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo atmetęs gydytojo skundą dėl atleidimo.
A. Alekseičikas-Kirinovas, ilgus metus dirbęs Ribinių būsenų skyriaus vedėju, darbo neteko po visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl jo pasisakymų interviu leidiniui „Šiaurės Atėnai“. Publikacijoje jis teigė, kad homoseksualumą galima gydyti ir tvirtino tai daręs anksčiau.
Gydytojo advokatai teisme aiškino, kad interviu tema – apie sovietmečiu taikytą praktiką, o atleidimas be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos esą pažeidė darbo teisę.
Tuo metu gydymo įstaiga nurodė, kad medikas buvo sulaukęs ir ankstesnių drausminių nuobaudų, todėl sprendimas atleisti nebuvo susijęs tik su vienu pasisakymu.
Įstaiga taip pat teigė, kad gydytojo vieši pareiškimai buvo svarstyti gydytojų ir psichologų susirinkime, o klausimą nagrinėjo etikos komisija.
Į teismo sprendimą sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
„Tokiais atvejais sakau – turėk stuburo „atstovėti savo bazarą“.
Bet kai sudreba kėdė, staiga prasideda išsisukinėjimai iš serijos apie homoseksualumo gydymą šiais laikais nekalbėjau, kad turėjau omenyje sovietinius laikus ir t.t.
Gaila, kad mes, suaugę žmonės, vaikus mokome, kad netinkamas elgesys turi pasekmes. Tačiau teismai Lietuvoje nuo tokių pasekmių leidžia išsisukti“, – tikino J. Juškaitė „Facebook“ paskyroje.