Uostamiesčio prokurorai nepasimoko: kartą pralaimėję Strasbūre, šįkart nusprendė nebausti neapykantą kursčiusio vienuolio

Dėl praėjusiais metais šv. mišių metu ištartų užgaulių žodžių apie homoseksualius asmenis pranciškonų vienuolis Paulius Vaineikis sulaukė policijos pareigūnų dėmesio. Šie portalui jarmo.net patvirtino renkantys informaciją dėl neapykantos kurstymo. Tačiau Klaipėdos apylinkės prokuratūra skelbia, kad vienuoliui baudžiamoji byla nebus keliama.

Jarmo.net koliažas


Kunigas Paulius Vaneikis, šv. Mišių metu, vykusių dar praėjusių metų gruodžio 23 dieną Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, pareiškė, kad LGBTQ+ asmenys yra iškrypėliai, savo kalboje vienuolis paminėjo ir šetoną.

Įrašą, kuriame girdėti tokia kalba, vasario 25 dieną paviešino Lietuvos žmogaus teisių centras. Ketvirtadienį paviešinus vaizdo įrašą, kilo pasipiktinimo banga. „Video pasidalinome labiau tam, kad atkreiptume dėmesį į egzistuojančią problemą - tai yra dalies kunigų skleidžiamą neapykantą LGBT bendruomenės atžvilgiu", - anksčiau portalui jarmo.net sakė žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė. 

Tačiau nors dėl viešoje erdvėje pasklidusio įrašo policija ėmė rinkti medžiagą dėl neapykantos kurstymo, nusikaltimo sudėties neįžvelgta.

Portalas diena.lt kovo 19 dieną pranešė, kad pareigūnai nutarė, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ar kurstymo diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Šiam nutarimui neprieštaravo ir Klaipėdos apylinkės prokuratūrai vadovaujantis Žilvinas Šiurna.

„Šėtonas susimokė netgi politiniu lygmeniu iškreipti žmogaus prigimtį, kada per Lietuvos... Per LRT mokina iškrypėliai, taip tiesiai šviesiai galiu pasakyti, iškrypėliai LGBTišnikai, mokina mus, kas mes esam", - aršiai mišių metu praėjusiais metais kalbėjo P. Vaineikis.

Tokiais žodžiais vienuolis, portalo jarmo.net nuomone, skatino neapykantą prieš homoseksualius asmenis užgauliai vadindamas juos iškrypėliais, primesdamas nebūtas savybes žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu, ir taip nuteikė prieš ją visuomenę.


Ar neapykanta ir vienos ar kitos soc. grupės žeminimas gali būti pateisinami religijos lasive? Ne pirmą kartą su Centru susisiekia žmonės, kurie piktinasi tuo, kaip kunigai atsiliepia apie LGBT bendruomenę. Vieni jų yra netikintys, kiti - tikintys ir nesupranta tokių bažnyčios narių vartojamų žodžių, jaučiasi atstumti ir pažeminti. LR Konstitucija sako, kad bažnyčios bei religinės organizacijos turi teisę laisvai skelbti savo mokslą bei atlikti savo apeigas. Vis dėlto, visuotinai priimtini pagarbos kito žmogaus orumui principai galioja visiems, nepaisant religijos ar kitų požymių. Tad bažnyčios nariai turi ir gali išsakyti savo požiūrį į tos pačios lyties santykius ir šeimas, tačiau tai daryti pagarbiai, nežeminant ir nestigmatizuojant kitų visuomenės narių. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad LGBT bendruomenė ir toliau susiduria su neigiamomis visuomenės nuostatomis. Todėl nepaisant skirtumų, kuriuos turime apie vieną ar kitą su LGBT teisių užtikrinimų susijusią problemą, turėtume skatinti sugyvenimą ir pagarbą, o ne žeminimą ir neapykantą.

Posted by Lietuvos žmogaus teisių centras on 2021 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Komentuodama prokurų sprendimą, portalui jarmo.net Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė J. Juškaitė kalbėjo, kad ši situacija rodo, kad dabar veikiantis neapykantos kurstymo regualiavimas šlubuoja.

„Viena vertus, galima diskutuoti, ar toks kunigo pasisakymas tikrai vertas baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, kol kas Lietuvoje neegziatuoja administracinė atsakomybė už niekinimą ir menkinimą, tad atsiduriame tokioje situacijoje, kai neapykanta galima skleisti be jokių teisinių pasekmių. <...> Norisi pabrėžti kad paviešinus šį video įrašą, susilaukta ir visuomenės reakcijos: nuo kun. Vainekio žodžių atsiribojo dalis tikinčiųjų. Tad svarbu, kad visuomenė reaguoja", - teigė J. Juškaitė. 

Jūratė Juškaitė | manoteises.lt nuotr.


Tai, kad Lietuvos teisėsauga nesiima rimtai vertinti neapykantos kalbos atvejų, jau yra konstatavęs ir Europos žmogaus teisių teismas 2020 metų pradžioje priimtame sprendime

Strasbūro teisme bylą prieš Lietuvą laimėjo homoseksualių vaikinų pora, kuri kreipėsi į prokuratūrą dėl po jų bučinio nuotrauka socialinio tinklo paskyroje pasipylusių grasinančių, neapykantos kupinų komentarų. 

Nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo tąkart taip pat priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį patvirtino ir Klaipėdos teismai.

Toks uostamiesčio prokurorų ir teisėjų sprendimas Lietuvai kainavo 10 tūkst. eurų - tiek buvo priteista nuo pareigūnų neveiklumo nukentėjusiems vaikinams. 

Baudžiamojo kodekso 170 str. numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Naujesnė Senesni