Istoriniai faktai atskleidžia Napoleono toleranciją gėjams

Gegužės 5-ąją Prancūzijoje buvo paminėtos 200-osios pirmojo imperatoriaus Napoleono Bonaparto mirties metinės. Apie Napoleoną žinome daug, tačiau ar girdėjote, kad imperatorius buvo „gay friendly"?

Napoleonas Bonapartas | Wikimedia Commons


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net



Prancūzijos istorikas Žakas Olivjė Budonas (Jacques-Olivier Boudon) pastebi, kad pirmosios Prancūzijos imperijos įstatymai nebuvo tokie konservatyvūs, kaip dabar teigiama. 

Knygoje „Seksas imperijos laikais“ istorikas primena, kad Senojo režimo metu Prancūzijoje už „sodomijos nusikaltimą“ galiojo mirties bausmė sušaudant, tuo tarpu 1791 m. priimtame Baudžiamajame kodekse nebeliko nei sodomijos, nei „nusikaltimų prieš prigimtį“ apskritai. 

Taigi, formaliai tai galima laikyti pirmuoju homoseksualumo dekriminalizavimu. Pakeitimų šioje srityje nebuvo ir vėliau: 1810 m. Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos „už viešą nepadorų elgesį“, tačiau nebuvo detalizuojama, ar nusikaltę asmenys turi būti tos pačios lyties. 

„Mūsų šalyje teismai neturi užsiimti šiais nusikaltimais“, - sakė imperatorius.

1815 m. į valdžią atėjo Liudvikas XVIII, kurio aplinka turėjo vieną tikslą – apjuodinti Napoleono Bonaparto reputaciją. Tam ypač buvo išnaudojama artimo Napoleono bendražygio Parmos kunigaikščio konsulo Žano Žako Reži de Kambasero (Jean-Jacques-Régis de Cambacérès) homoseksualumo korta.
Naujesnė Senesni