„Man labai patinka pasirodymuose maišyti moteriškumą su vyriškumu ir sujaukti lyties standartus", - kalbėdamas apie „Drag" karalienių vaidinimus, sakė menininkas Povilas Bastys lrt.lt tinklalaidėje „72 atspalviai", narpliojančioje daugybę skirtingų lyčių.
 |
| Miss Plastica | A. Dzimidavičiaus/„Instagram" missplastica nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kas yra Drag kultūra?
Sociologas Artūras Tereškinas laidoje teigė, kad „Drag" kultūra laikoma vyrų persirenginėjimas moteriškais rūbais.
„Ji turi neįtikėtiną estetiką: perukai, makiažas, rūbai - tai šios kultūros esmė. Manoma, kad „Drag Queen" (lt. „Drag" karalienės) terminas atsirado Didžiosios Britanijos homoseksualų bendruomenėje XIX (19-tame) amžiuje ir išliko iki dabar", - kalbėjo A. Tereškinas ir pabrėžė, kad ši kultūra yra savita, tai tarytum lyties performansas, kai laužomos lyties normos.
„Drag" scenoje žinomas „Miss Plastica" pseudonimu, P. Bastys teigė „Drag" kultūrą atradęs prieš 7-erius metus.
„Patį žodį „Drag" aš verčiu į lietuvių kalbą (kaip) „vilkta karalienė", - sakė jis.
Apie „Drag" kultūrą menininkas pirmąkart sužinojo tuomet, kai Danijoje studijavo šiuolaikinius šokius. Viename projekte jis persirengė moterimi ir pradėjo gilintis, kas yra persirenginėjimas į moteriškas roles.
„Man tai atrodė lyg kitas pasaulis. „Drag Queen" turi ir savo žodyną, savo estetiką", - sakė P. Bastys.
Menininkas kalbėjo, kad „drag" kultūros pagalba galima tam tikras savo savybes itin išryškinti ir parodyti tai visuomenei per lytiškumą.
„Drag man tarytum transformacinė meno forma, glaudžiai susijusi su lytiškumu. Kaip veikla, tai kūrybinio žaidimo aikštelė ties lytimi, jos supratimu ir pačios lyties performansas", - teigė P. Bastys.
 |
| Miss Plastica | A. Dzimidavičiaus/„Instagram" missplastica nuotr. |
„Ji"
Laidoje pašnekovas pažymėjo, kad iš pat pradžių atrasti savyje moteriškumą ir jaustis patogiai scenoje prieš minią žmonių atrodė kaip sunkus darbas.
„Ir nebūtinai man visos moteriškos manieros ar raiškos natūralios, tai didžiulis darbas iškapstyti, ištraukti ir panagrinėti, kaip galiu tai perteikti ant scenos. O dabar labai įdomus dalykas, kad nors mano lytinis, seksualinis identitetas yra vyriškas, bet patiriu ir tą moterišką pusę, nes egzistuoju ir kaip „Miss Plastica" ir yra nemažai žmonių, kurie nežino Povilo, bet žino, kaip „Miss Plastica" atrodo, kai ji nėra su makiažu ir suknia, ir į mane kreipiasi „ji". Atsiranda keistas požiūris į lytį ir ji nebėra konstanta. Tai platesnis požiūris", - kalbėjo P. Bastys.
Jis aiškino, kad „Drag" kultūra žmonėms gali padėti atrasti lytišką identitetą, yra nemažai žmonių, kurie pasirenka „Drag" kaip pamėginimą, o vėliau išsiaiškina tam tikras savo savybes.
P. Bastys teigė, kad „Miss Plastica" - tai personažas, o prieš kiekvieną pasirodymą jis susikuria tarytum kitokį pasaulį. Dažniausiai „Drag" karalienių pasirodymai trunka iki 5 minučių, per kurias menininkas vizualiai atskleidžia savo mintis ir emocijas.
Šiuos pasirodymus galima suvokti kaip socialinę visuomenės kritiką: „Tarkim, vienas iš mano pasirodymų - tai kai esu persirengęs 70-ųjų amerikiečių namų šeimininke ir aš lyginu ant lyginimo lentos rūbus, ir dainuoju, kaip išsiaiškinau, kad mano vyras yra gėjus, kaip aš su tuo dorosiuosi, nes nėra kito pasirinkimo. Tai tarytum kritika, tarytum ironija", - dėstė P. Bastys.
Sociologas A. Tereškinas teigė, kad kai kurie žmonės namų šeimininkės įvaizdžiui jaučia didžiulę nostalgiją, tad išties tokį pasirodymą galima vertinti kaip lyčių rolių, santykių kritiką.