Sociologas kritikuoja apklausą apie Partnerystės įstatymą: „Du atskiri dalykai suplakti viename klausime“

Antradienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ atlikta nuomonės apklausa apie Partnerystės įstatymą sulaukė sociologo kritikos. Jis kelia klausimą, ar Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakymu atliktos apklausos rezultatais, kurie rodo, kad neva didžioji dalis visuomenės nepritaria Partnerystės įstatymui, galima pasitikėti.

Kovo mėnesį surengta Partnerystės įstatymo palaikymo akcija prie Seimo | A.Didžgalvio/LGL nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

LVI paskelbtoje apklausoje teigiama, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymui nepritaria 73,8 proc. apklaustųjų, bet jį palaiko 14,8 proc. respondentų.  Tačiau tokie rezultatai gali būti nepatikimi, įsitikinęs sociologas Liutauras Labanauskas.

Jis teigia, kad apklausoje užduodamas klausimas „Ar jūs pritariate ar nepritariate Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas?“ yra suformuluotas netinkamai.

Anot jo, nors klausimo pradžia („Ar jūs pritariate ar nepritariate“) yra neutralios ir tinkamos formuluotės, tačiau likusioji klausimo dalis pasižymi taip vadinamuoju „krūviu”.

„Loginis kirtis lietuvių kalba ant „kuris įteisintų” šiame kontekste kuria pavojingumo, grėsmės iliuziją. Šeima taip pat nėra neutrali sąvoka. O tos pačios lyties šeima apskritai kai kuriems respondentams gali sukelti kognityvinį rezonansą (tikslesnis terminas – disonansą, – jarmo.net). Tai normatyviai „įkrauti” žodžiai. Ir kuomet apklausos klausimai labiau primena normatyvinius teiginius, o ne objektyvaus grįžtamojo ryšio klausimus, bet koks gebėjimas išmatuoti šį grįžtamąjį ryšį tampa netikslus“, – teigė sociologas.

Liutauras Labanauskas | Jarmo.net nuotr.


Pasak jo, daug tinkamesnės klausimo formuluotės galėtų būti tokios: „Ar jūs pritariate ar nepritariate, tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo priėmimui?“, „Ar jūs pritariate ar nepritariate lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimui?“, „Ar pritariate ar nepritariate Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms?“

Pasak L. Labanausko, vertybiškai „įkrautos“ formuluotės gali generuoti apie 10-20 proc. atsakymų į vieną ar kitą pusę.

Apklausoje taip pat užduotas ir toks klausimas: „Ar jūs pritariate ar nepritariate Partnerystės įstatymo svarstymui, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis?“.

L. Labanauskas dėstė, kad šis klausimas yra šališkas. „Du atskiri dalykai suplakti viename klausime“, – įsitikinęs sociologas.

Jis mano, kad toks klausimas „nukreipia respondento (-ės) mąstymą tam tikra pageidaujama linkme“.

„Ši apklausa yra blefas, o ypač jos antrasis klausimas, – portalui jarmo.net sakė L. Labanauskas ir akcentavo, kad klausimas jį perfrazavus skamba itin absurdiškai. – Pritariate ar nepritariate, kad reikia numesti svorio, kai esate sunerimęs, kad vaikai Jemene badauja?“

Be to, pasak sociologo, kyla klausimas, ar apklausos rengėjai nemėgina neigti žodžio laisvės.

Vaivorykštės vėliava | Jarmo.net nuotr.


„Be to, „pritarimas svarstymui“ akivaizdžiai prasilenkia su žodžio laisve, tada būtų galima ir klausti „Ar jūs pritariate ar nepritariate, kad Seime būtų kalbama?”, – pabrėžė L. Labanauskas.

Pasak jo, atlikta apklausa neatitinka  Europos nuomonės ir rinkodaros tyrimų draugijos (ESOMAR) etikos, kuri numato, kad tiek apklausų užsakovai, tiek ir jas atliekantys tyrėjai yra atsakingi už tai, kad paskelbti rezultatai neklaidintų visuomenės.

„Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad portalai skelbdami tokius su mokslu ir etika prasilenkiančius apklausų rezultatus taip pat turėtų prisiimti atsakomybę“, – teigia L. Labanauskas.


Jarmo.net primena, kad antradienį LVI paskelbė „Vilmorus“ atliktą apklausą, kurioje, kaip skelbiama, dalyvavo 1005 respondentų. Apklausa parodė, kad tos pačios lyties asmenų Partnerystei dažniau nepritaria mažiausias pajamas gaunantieji, gyvenantieji kaimuose, vyrai ir vyresnio amžiaus asmenys. Plačiau su apklausos rezultatais galite susipažinti šioje publikacijoje

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni