Justinas V. Daugmaudis. Susitarimas dėl bendro gyvenimo nėra alternatyva partnerystei

2021 m. rugsėjo mėn. 15 dieną JEm kardinolas A. J. Bačkis laidoje „Iš esmės“ davė interviu apie visuomenę skaldančius reiškinius ir kunigų politikavimą. Laidos vedėjos paklaustas apie Partnerystės įstatymą, jis atsako: „<..> Mes esame už tai, kad būtų sureguliuoti visi juridiniai santykiai tarp jų [tos pačios lyties partnerių, aut. past.]. Viskas, sakyčiau, palikimas, juridiniai dabar santykiai, sveikatos draudimas. Viskas būtų sutvarkyta juridiniai, bet nematom, kad čia yra šeima.“

Justinas V. Daugmaudis | Asmeninio archyvo nuotr.


Justinas V. Daugmaudis 

visuomenės veikėjas

Atsakymas lyg ir taikinantis, lyg ir siekiantis kompromiso, bet tuo pačiu savyje slepiantis paradoksą. Lietuvos vyskupų pozicija kaktomuša susiduria su 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuojama, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu, o pagal Konstituciją yra „saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“ (32.5 pastraipa).

Kartu su 31.2 ir 31.3 nutarimo pastraipomis Konstitucinis Teismas pasakė: tos pačios lyties poros, jei jų santykiai yra pagrįsti nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, taip pat yra šeima, nes negalima diskriminuoti piliečių pagal daug dalykų, įskaitant ir seksualinę orientaciją.

Konstitucinis Teismas | Jarmo.net nuotr.


Galbūt galima sakyti, kad JEm A. J. Bačkis žiūri iš bažnytinės pozicijos. Tiesiog tokios pozicijos neįmanoma be prieštarų suderinti su valstybės įstatymais. Neįmanoma vienu metu ir reikalauti, kad „viskas būtų sutvarkyta juridiniai“, ir atmesti jau konstituciniame korpuse esantį šeimos sąvokos išaiškinimą. Lietuvos katalikų bažnyčiai teks paprasčiausiai priimti, kad bažnytiniame ir civiliniame gyvenime sąvokų turinys skiriasi. Ta pati „santuoka“ jau kone šimtmetį bažnyčiai ir valstybei reiškia skirtingus dalykus, ir gyvenimas kažkaip teka savo vaga.

Istorikas N. Černiauskas vaizdžiai aprašo 1940 m. batalijas dėl santuokos Lietuvoje. Tų batalijų dabar jau niekas neprisimena, įskaitant pačius vyskupus, bet tuo metu episkopatas gąsdino, kad ateis vos ne pasaulio pabaiga. Deja, pasaulio pabaiga tų metų birželį atėjo visiškai ne iš ten, ir ne dėl to.

Agnė Širinskienė | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr.


Paradoksai čia nesibaigia. Dar 2021 m. gegužės mėn. 7 dieną buvo teiktas A. Širinskienės projekto XIIIP–750(2) lyginamasis variantas, į kurį yra įtraukta nemažai bendro gyvenimo nuostatų negaliojimo išlygų. Pavyzdžiui, pagal 10.7 Negalioja susitarimo dėl bendro gyvenimo nuostatos, kurios keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas. A. Širinskienės komanda supranta, kad neįmanoma išspręsti paveldėjimo klausimo, nenumatant partnerių paveldėjimo eilės nesudarius testamento.

Viena vertus, taip apeinamas spygliuotas klausimas „o kur čia padėti partnerius?“ tarp vaikų, tėvų, buvusių sutuoktinių ir t.t., o kita vertus, tai rodo, jog ir Lietuvos vyskupai nėra nuoširdūs, sakydami, jog pritaria visų juridinių santykių sutvarkymui.

2021 m. gegužės 13 d. Kauno arkivyskupas K. Kėvalas 15min.lt išsako palaikymą minėtam A. Širinskienės projektui: „Kaip alternatyva Partnerystės įstatymui yra siūlomas Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymas, kuris teisine prasme sutvarkytų bendrą gyvenimą.“

Arkivyskupas K. Kėvalas tik pamiršta paaiškinti, kaip elementarių turtinių santykių, paveldėjimo ir kitų klausimų nesprendimas sutvarko tą bendrą gyvenimą. Ar tą patį ir JEm kardinolas A. J. Bačkis turi omenyje, sakydamas „palikimas, juridiniai dabar santykiai, sveikatos draudimas. Viskas būtų sutvarkyta juridiniai <..>“? O gal gerbiamas kardinolas ir arkivyskupas buvo suklaidinti, kai jiems buvo pristatytas A. Širinskienės projektas.

Kęstutis Kėvalas | Juozo Kamensko nuotr.


Tokiame kontekste klostosi jau paskutinis Partnerystės įstatymo, vargiai prasimušusio į 2022 m. Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, istorijos epizodas. Paskelbiamas garsusis Maskvos patriarcho Kirilo pamokslas, kurio esmė: Rusijos karas Ukrainoje yra metafizinės reikšmės civilizacinis karas prieš geiropą ir gėjų paradus. Tuo metu Seime siekiama apskritai išbraukti įstatymą iš darbotvarkės, argumentuojant tuo, kad Rusijos karo su Ukraina fone būtina išlaikyti pilietinę vienybę, o partnerystės klausimas yra būtent toks klausimas, kuris tą vienybę naikina.

Sunku net buvo suprasti tokį argumentą. Ką jis reiškia? Kad Partnerystės įstatymo oponentai karo Ukrainoje metu pereis į Rusijos pusę? Veiks ne Lietuvos, o Rusijos naudai, kad tik nebūtų svarstomas tas projektas? Kovos civilizacinį karą prieš geiropą?

Lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto oponentai jau ne pirmus metus kaip alternatyvą siūlo Susitarimą dėl bendro gyvenimo. Motyvuoja tuo, kad jiems labai svarbi šeimos samprata, todėl partneriai nebus laikomi šeima. Skelbia Šiluvos deklaraciją už šeimą. Neigia, kad Popiežius išsakė palaikymą homoseksualių žmonių šeimoms ir civilinėms unijoms, nors to nėra paneigęs pats Vatikanas. Stabdo iniciatyvas Seime, kurios pagerintų tiek nesusituokusių heteroseksualių, tiek LGBT asmenų teisinę padėtį Lietuvoje.

Nors turbūt didžiausia veidmainybė taip besirūpinant šeima nepastebėti, kad kas antra ar kas trečia šeima Lietuvoje išsiskiria, ir Lietuvos LGBT bendruomenė čia niekuo dėta. Dėl to, kad siekiama gyvenant teisinėje valstybėje LGBT asmenims padėti spręsti teisinius bendro gyvenimo klausimus, vėl yra gąsdinamasi, kad ateis vos ne pasaulio pabaiga. Tik kad ta pasaulio pabaiga vėl eina ne iš ten, ir ne dėl to.

O galiausiai, reikia sąžiningai pasakyti, kad Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektas nėra jokia alternatyva Partnerystės projektui. Susitarimas tiesiog sugriūva iš vidaus nuo bandymo „viską sutvarkyti juridiniai, bet nematyti, kad čia šeima“. Jis iš principo nepajėgus sutvarkyti bendro gyvenimo, nematydamas šeimyninio gyvenimo elementų tame bendrame gyvenime. Rezultatas toks, kad nei ką nors sutvarko, nei mato šeimas, nei yra raktas į visuomenės sutaikinimą.

Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni