Daugiau nei šimtas žmogaus teisių, sporto ir mokslo organizacijų sukritikavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) naująsias lyčių tinkamumo taisykles. Jų vertinimu, tai – grubus ir diskriminacinis sprendimas, nepagrįstas moksliniais įrodymais ir prieštaraujantis tarptautiniams žmogaus teisių standartams.
 |
| Asociatyvi Peyman Shojaei/„Unsplash“ nuotr. |
.png)
Iki šiol tokia praktika nebuvo taikoma – dar 1999 metais TOK atsisakė privalomų lyties testų, pripažinęs juos savavališkais, netiksliais, brangiais ir diskriminaciniais.
Naujoji TOK prezidentė Kirsty Coventry pakeitė organizacijos kursą ir atsisakė 2021 metais patvirtinto sąžiningumo, įtraukties ir nediskriminavimo pagrindų dokumento. Šis dokumentas buvo parengtas remiantis plačiomis konsultacijomis ir moksliniais tyrimais, pabrėžiant būtinybę sprendimus grįsti įrodymais, atsižvelgti į konkrečias sporto šakas ir gerbti žmogaus teises.
 |
| TOK prezidentė Kirsty Coventry | Greg Martin/TOK nuotr. |
Monasho universiteto profesorė, žmogaus teisių teisės specialistė Paula Gerber teigia, kad naujosios taisyklės pažeidžia esminius žmogaus teisių principus.
„Privalomas genetinis tikrinimas ir griežti biologiniai kriterijai prieštarauja lygybės, nediskriminavimo, orumo, privatumo ir kūno autonomijos principams“, – pareiškė ji.
Anot ekspertės, Jungtinių Tautų atstovai ne kartą yra įspėję, kad siauras, binarinis lyties suvokimas stiprina žalingus stereotipus ir stabdo pažangą siekiant realios lyčių lygybės. Anot jos, sportininkų vertinimas turėtų būti individualus ir pagrįstas įrodymais, o ne žeminantis.
Kritikos sulaukė ir tai, kad gairių rengėjai viešai nepateikė mokslinių duomenų, kuriais esą rėmėsi. TOK vadovė nurodė, jog sportininkės bus tikrinamos dėl SRY geno, tačiau dalis medicinos ekspertų šį kriterijų laiko pernelyg supaprastintu ir nepatikimu.
Melburno universiteto profesorė, endokrinologė Ada Cheung teigia, kad TOK sprendimas gali pakenkti tiek mokslo principais grindžiamai politikai, tiek pačių sportininkių gerovei.
„Turimi duomenys rodo, kad translytės moterys, gaunančios hormoninį gydymą, pagal pagrindinius sportinius rodiklius reikšmingai nesiskiria nuo cislyčių moterų, o kai kuriais aspektais netgi yra mažiau pajėgios“, – pažymėjo ji.
 |
| Asociatyvi Oriel Frankie Ashcroft/pexels.com nuotr. |
Pasak ekspertės, TOK grįžta prie praktikų, kurių atsisakyta prieš kelis dešimtmečius dėl rimtos mokslinės, teisinės ir etinės kritikos.
Dar vasarį JT suburta nepriklausomų ekspertų grupė taip pat kritikavo privalomą lyties tikrinimą ir visuotinius draudimus, įspėdama, kad taip atgaivinamos anksčiau atmestos diskriminacinės praktikos.
Nuo 1999 metų olimpinėse žaidynėse iš dešimčių tūkstančių sportininkų tik viena – Naujosios Zelandijos sunkiaatletė Laurel Hubbard – viešai identifikavosi kaip translytė moteris. Ji prizinių vietų neiškovojo.
Ekspertai pabrėžia, kad naujosios taisyklės labiausiai paveiks interseksualias bei lyties raidos ypatumų turinčias sportininkes, įskaitant ir cislytes moteris. Taip pat nuogąstaujama, kad dėl išvaizdos vertinimo neproporcingai dažnai gali būti tikrinamos rasinės mažumos.
Nors gairės formaliai skirtos aukšto meistriškumo sportui, neatmetama, kad nacionalinės federacijos gali perimti šią praktiką ir mėgėjų lygmenyje.
Buvusi olimpietė ir žmogaus teisių teisininkė Nikki Dryden įspėja apie platesnes pasekmes.
„Tai liečia ne tik translytes ar interseksualias sportininkes – tai gali paliesti kiekvieną mergaitę, sportuojančią šiandien. Jei tokios taisyklės bus taikomos, tėvai, užrašydami dukrą į sporto būrelį, gali susidurti su reikalavimu atlikti lyties testą“, – teigė ji.
Anot jos, tai kuria aplinką, kurioje treneriai ar net kiti tėvai ima vertinti, ar mergaitė „pakankamai moteriška“.
„Tai nėra moterų sporto apsauga – tai mergaičių kūnų kontrolė“, – pabrėžė N. Dryden.
Tuo metu Australijos olimpinis komitetas palaiko naująsias taisykles. Organizacijos prezidentas Ian Chesterman pripažino, kad klausimas sudėtingas, tačiau teigė, jog sprendimas suteikia aiškumo ir padeda užtikrinti sąžiningas bei saugias varžybas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Australijos delegacijos 2028 metų Los Andželo žaidynėse vadovė Anna Meares. Ji pažymėjo, kad sprendimas saugo moterų sportą aukščiausiame lygyje, nors kartu pripažino, kad daliai sportininkių jis bus skausmingas.
Australijos olimpinis komitetas skelbia artimiausiu metu kartu su TOK ir sporto federacijomis detaliau vertinsiantis, kaip naujoji politika bus įgyvendinama praktikoje.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją