Socialdemokratas Martynas Katelynas, siūlomas į vidaus reikalų ministro pareigas, sulaukė žmogaus teisių ekspertų, visuomenininkų ir opozicijoje esančių politikų kritikos dėl ankstesnių savo pasisakymų apie Lietuvos pareigūnus, migrantus ir LGBTQ+ bendruomenę.
 |
| Martynas Katelynas susitikime su Gitanu Nausėda | Roberto Dačkaus / LRP nuotr. |
.png)
LRT paskelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su kandidatu, o šalies vadovo patarėjas Deividas Matulionis po susitikimo teigė, jog M. Katelynas prezidentui paliko „neblogą įspūdį“ ir vertinamas kaip rimtas pretendentas į VRM vadovo postą.
Viešojoje erdvėje pradėta dalytis dar 2021 m. politiko citata apie migracijos krizę, kai M. Katelynas po protesto prie Rūdninkų poligono tinkle „Facebook“ kėlė klausimą: „Kuo tarnybų veiksmai skiriasi nuo Baltarusijos OMON?“
Šis įrašas, kaip nurodoma, šiuo metu nebėra matomas.
O štai 2023 m. M. Katelynas LRT aiškino, kad pareigūnų veiksmai jam atrodė neproporcingi, o palyginimas su autoritariniu Baltarusijos režimu, jo teigimu, tuo metu „atrodė tinkamas“.
„Taikūs protestuotojai buvo represuoti jėga“, – tada sakė politikas.
Kritikų dėmesio sulaukė ir ankstesnė M. Katelyno pozicija dėl migrantų stabdymo, kai jis paskelbė, kad reikia „jėga, prireikus – ir mirtinomis priemonėmis, stabdyti nelegalus nuo neteisėto patekimo į Lietuvą“.
Pats politikas, komentuodamas šiuos pasisakymus jau būdamas kandidatu į ministrus, teigė, kad kalbėjo apie pareigūnų teisę panaudoti ginklą kraštutinės grėsmės atveju.
„Pareigūnas turi turėti teisę ir atsakomybę panaudoti ginklą, kai to reikia“, – sakė jis.
Kritikos sulaukė ir M. Katelyno ankstesni pasisakymai LGBTQ+ teisių klausimais. LRT dar 2023 m. skelbė, kad politikas, tuomet kandidatavęs su socialdemokratais Varėnos rajone, buvo Krikščioniškosios kultūros instituto, pasisakančio prieš LGBTQ+ partnerystę ir eitynes, vadovas. Paklaustas apie LGBTQ+ bendruomenės teises, jis tuomet teigė nustatęs prieš tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimą ir pareiškė, kad „vienalytės poros nėra šeima“.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė socialiniuose tinkluose kritikavo būsimos Vyriausybės sudėtį, teigdama, kad centro kairės Vyriausybėje atsiranda kraštutinės dešinės pažiūrų politikų.
„Politikai sako, kad Lietuvoje formuojama centro kairės Vyriausybė.
Tačiau du kandidatai į ministrus yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, kurie neigia moterų reprodukcines teises, tos pačios lyties šeimų teisę būti teisiškai apsaugotomis, o vienas yra teigęs, kad nereguliarius migrantus galima stabdyti ir mirtinomis priemonėmis.
Skaičiuojant pagal tenkamų ministrų portfelius, kraštutinė dešinė yra mažasis šios koalicijos partneris“, – ketvirtadienį rašė J. Juškaitė.
Laisvės partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Kiril Veseljev, akcentuodamas būtent Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančių tarnybų jautrumą, taip pat kritikavo kandidatūrą.
„Žmogus, atvirai pažeminęs mūsų valstybės pareigūnus, išvadinęs juos „baltarusišku OMONu“, neturi JOKIOS teisės vadovauti ministerijai, atsakingai už tuos pareigūnus. Žmogus, teisinantis „mirtinas priemones“ migrantams sustabdyti, neturi JOKIOS teisės vadovauti ministerijai, atsakingai už pareigūnus, dirbančius pasienyje“, – rašė K. Veseljev.
Politologas, profesorius Ignas Kalpokas savo „Facebook“ įraše M. Katelyno kandidatūrą įvertino kaip dar vieną įrodymą, jog Lietuvos socialdemokratų partija tolsta nuo socialdemokratinių vertybių.
„Dar viena iliustracija, kodėl Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP nėra jokie socdemai, o tiesiog bebrai: tikrų socdemų vyriausybėje nebūtų dabar jau dviejų kraštutinės dešinės religinių ekstremistų (Tamašunienės ir Katelyno). Na bet yra būtent taip, kaip yra“, – rašė I. Kalpokas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen M. Katelyno delegavimą į VRM pavadino „juodu socdemų humoru“.
„Į VRM deleguoti ne tik jokio ryšio su šia sistema neturintį asmenį, bet ir elementarios pagarbos pareigūnams stokojantį alt-rightininką yra, sakytum, juodas socdemų humoras. Bet ne. <...> Matyt, M. Katelyno lojalumas yra aukščiau socialdemokratiškų vertybių“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partija trečiadienį pranešė rengianti protesto akciją prie Prezidentūros, kuria siekiama išreikšti nepritarimą palankiam M. Katelyno kandidatūros vertinimui. Protestas „Prezidente, pasakykite NE Katelynui“ numatytas ketvirtadienį, liepos 2 d., 12 val. prie Prezidentūros.
 |
| Martynas Katelynas trečiadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda | Roberto Dačkaus / LRP nuotr. |
Pats M. Katelynas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda teigė, kad ankstesni jo pasisakymai buvo ištraukti iš konteksto, tačiau jų neišsižadėjo.
„Šiandien tikrai pasirinkčiau kitokią retoriką, bet aš nebėgu nuo savo pasisakymų, kurie kažkada buvo pasakyti“, – sakė kandidatas į vidaus reikalų ministrus.
Pagal Seimo skelbiamą biografiją, M. Katelynas Seimo nariu tapo 2024 m. lapkričio 14 d., buvo išrinktas Dzūkijos vienmandatėje apygardoje, priklauso Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, o 2017–2023 m. dirbo VšĮ Krikščioniškosios kultūros institute vadybininku ir direktoriumi.