Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą, jo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Vertindami, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, gyventojai dažniausiai išskyrė įstatymų pokyčius. Šalia jų respondentai taip pat akcentavo geresnį specialistų pasirengimą, visuomenės informuotumą ir didesnį specializuotos pagalbos prieinamumą, rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime žiniasklaidai.
 |
| Vilnius | Asociatyvi Miroslaw / „Pexels“ nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Kaip teigiama centro pranešime, naujausios apklausos rezultatai rodo, kad reikšminga Lietuvos gyventojų dalis supranta: fizinio ar žodinio pasipriešinimo nebuvimas savaime nereiškia sutikimo su lytiniais santykiais.
Apklausa
Seksualinis smurtas Lietuvoje: atpažįstamas dažniau, bet nuostatos, kad auka – kalta, išlieka
Reprezentatyvi apklausa rodo dvigubą visuomenės vaizdą: konkretų seksualinio smurto pavyzdį dauguma vertina kaip nusikaltimą, tačiau dalis gyventojų atsakomybę vis dar linkę perkelti nukentėjusiam žmogui.
71,9%
respondentų teigė, kad lytiniai santykiai asmeniui to nenorint, kai jis dėl šoko ar baimės nesipriešino, turėtų būti vertinami kaip nusikaltimas.
40%
visiškai arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad neprieštaravęs žodžiu ar veiksmais asmuo iš dalies atsakingas už patirtą seksualinį smurtą.
51,6%
mano, kad už seksualinį smurtą iš dalies atsakingas žmogus, kuris žodžiu ar veiksmais neprieštaravo.
47,1%
visiškai arba greičiau sutinka, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą.
38,3%
sutinka, kad lankymasis naktiniuose klubuose reiškia atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą.
38,4%
teigia pažįstantys žmogų, patyrusį bent vieną iš apklausoje nurodytų seksualinio smurto formų.
4,1%
apklausos dalyvių nurodė patyrę seksualinį prievartavimą arba išžaginimą.
Reprezentatyvi apklausa atlikta 2026 m. liepos 21–31 d. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu. Apklausą atliko „Baltijos tyrimai“, apklausti 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Tyrimas vykdytas visose Lietuvos apskrityse, maksimali apklausos paklaida – ±3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui.
Su teiginiu, kad jei asmuo žodžiu ar fiziniais veiksmais neprieštaravo lytiniams santykiams, jis iš dalies yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą, visiškai arba greičiau nesutiko 40 proc. Lietuvos gyventojų.
Tačiau pateikus konkretų pavyzdį, seksualinio smurto atpažįstamumas dar padidėja: į klausimą, kaip jūsų nuomone turėtų būti vertinama situacija, kai lytiniai santykiai vyko asmeniui to nenorint, tačiau dėl patirto šoko ar baimės jis / ji nesipriešino, septyni ir dešimties (71,9 proc.) atsakė, kad tai - nusikaltimas.
„Nors šio požiūrio dar nepakanka, matome, kad ženkli gyventojų dalis supranta aiškiai išreikšto sutikimo svarbą ir tai, kad nesipriešinimas žodžiu ar fiziniais veiksmais nebūtinai reiškia sutikimą. Žmogus, patiriantis seksualinį smurtą, gali reaguoti šoku, baime ar sustingimu ir dėl to negalėti aktyviai priešintis“, – sako dr. Dalia Puidokienė, Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė, daugelį metų teikianti pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems asmenims.
 |
| Dr. Dalia Puidokienė | Asmeninio albumo nuotr. |
Atsakomybė vis dar perkeliama nukentėjusiam žmogui
Lietuvos žmogaus teisių centro teigimu, apklausa rodo, kad visuomenėje išlieka nuostatų, kurios atsakomybę už seksualinį smurtą perkelia nukentėjusiajam.
Beveik pusė (47,1 proc.) respondentų visiškai arba greičiau sutinka, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą, panašiai tiek (51,6 proc.) mano, kad už seksualinį smurtą iš dalies atsakingas žmogus, kuris žodžiu ar veiksmais neprieštaravo. Keturi ir dešimties (38,3 proc.) respondentų sutinka, kad lankymasis naktiniuose klubuose reiškia atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą.
„Tokios nuostatos gali būti viena iš priežasčių, kodėl nukentėję žmonės nesikreipia pagalbos. Apklausos duomenys rodo, kad tarp pagrindinių priežasčių, trukdančių kreiptis, yra gėda ir kaltė, baimė, kad nepatikės, nepasitikėjimas teisine sistema, kaltininko keršto baimė ir baimė būti apkaltintam, kad pats išprovokavo smurtą“, – sako Rugilė Butkevičiūtė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja.
 |
| Rugilė Butkevičiūtė | Džojos Gundos Barysaitės/LRS nuotr. |
Seksualinio smurto patirtys – visuomenėje gerokai arčiau, nei gali atrodyti
Tyrimas taip pat parodė, kad seksualinio smurto patirtys nėra retos. 38,4 proc. gyventojų teigia pažįstantys žmogų, patyrusį bent vieną iš apklausoje nurodytų seksualinio smurto formų – žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą ar išžaginimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo ar priekabiavimą internete.
4,1 proc. apklausos dalyvių nurodė patyrę seksualinį prievartavimą ar išžaginimą.
„Kalbame ne apie pavienę ar nuo visuomenės nutolusią problemą. Seksualinis smurtas ir jo pasekmės yra daugelio žmonių socialinėje aplinkoje“, – sako D. Puidokienė.
Gyventojai pirmiausia tikisi įstatymų pokyčių
Paklausti, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, respondentai dažniausiai išskyrė įstatymų pokyčius (44,2 proc.). Toliau tarp prioritetų rikiuojasi geresnis specialistų paruošimas (18,7 proc.), visuomenės informuotumas (17,4 proc.) ir didesnis specializuotos pagalbos prieinamumas (12.7 proc.).
Visuomenė taip pat linkusi pritarti Seime svarstomiems pasiūlymams. Į klausimą, ar bausmės už seksualinius nusikaltimus prieš vyrus ar berniukus turi būti vienodos kaip už smurtą prieš moteris ir mergaites, sutiko arba greičiau sutiko 85 proc. apklaustųjų, su teiginiu, kad už seksualinį priekabiavimą viešose vietose turi būti taikomos baudos sutiko arba greičiau sutiko aštuoni iš dešimties apklaustųjų.
„Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai mato teisinių pokyčių svarbą bei siunčia įpareigojimą Seimo nariams imtis konkrečių teisinių sprendimų, įskaitant sutikimo principo įvedimą mūsų teisinėje sistemoje“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Reprezentatyvi apklausa atlikta 2026 m. liepos 21–31 d. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu. Apklausą atliko „Baltijos tyrimai“, jos metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Tyrimas vykdytas visose Lietuvos apskrityse, maksimali apklausos paklaida – ±3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui.
Seime – Baudžiamojo kodekso pataisos
Jarmo.net primena, kad Seimas birželį po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kuriais siūloma šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytą 149 straipsnį „išžaginimas“ pervardyti į „seksualinis prievartavimas“, numatant jame, kad būtų baudžiamas tas asmuo, kuris lytiškai santykiavo su kitu žmogumi be jo laisvanoriško sutikimo.
Birželį pateikimui pritarė 55 Seimo nariai, prieš balsavo 4, o 13 parlamentarų – susilaikė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės J. Juškaitės teigimu, tokios pataisos reikalingos, kadangi dalis aukų nusikaltimo metu dėl patiriamo šoko sustingsta ir neturi galimybių pasipriešinti prieš jas seksualiai smurtaujantiems asmenims.
Jeigu Seimas galutinai pritartų pataisų priėmimui, tai reikštų laisvanoriško principo įvedimą, o lytiniai santykiai be vieno iš asmenų sutikimo bus aiškiai laikomi nusikaltimu.
Priėmus pataisas, pareiga įrodyti, jog sutikimas lytiniam santykiavimui kokia nors forma buvo išreikštas, tektų kaltinamajam.
Pataisas rengusios Seimo darbo grupės pirmininkės, konservatorės Agnės Bilotaitės teigimu, tai dar nereiškia, kad nustos galioti nekaltumo prezumpcija – nusikaltimas vis tiek turėtų būti aiškiai įrodytas.
Tuo metu kodekso 150 straipsnis, šiuo metu numatantis atsakomybę už seksualinį prievartavimą, pataisomis būtų pervardytas į „vaiko seksualinį prievartavimą“, siekiant labiau apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius.
 |
| Laurynas Šedvydis | Olgos Posaškovos / LRS nuotr. |
Trečiadienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis tikino, kad egzistuoja „80-90 procentų“ tikimybė, kad Seimas priims pataisas.
„Kiekvienas padorus žmogus turėtų už tai balsuoti“, – teigė politikas.