Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo neapykantos kurstymu prieš LGBTQ+ kaltinto Gražulio bylą, sprendimas – gruodį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį išnagrinėjo du kasacinius skundus dėl europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimo LGBTQ+ žmonių niekinimo byloje. Politikas į posėdį neatvyko. LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS nurodė, kad nutartis bus skelbiama gruodžio 22 dieną.

Petras Gražulis | Christian Creuz / EP nuotr.
Vardas Pavardė
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Generalinė prokuratūra ir trims nukentėjusiesiems atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo P. Gražulis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 10 tūkst. eurų bauda.

Ginčas kilo dėl to, ar viešas žmonių grupės niekinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, kai nenustatyta, kad pasisakymais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinta neapykanta arba diskriminacija. 

Balandžio 27 dieną P. Gražulį išteisinęs Lietuvos apeliacinis teismas jo pasisakymus pripažino žeminančiais ir diskriminaciniais, tačiau neapykantos kurstymo uose nenustatė. Teismas taip pat paliko nenagrinėtus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

„Ar atsakomybei už viešą tyčiojimąsi ir niekinimą nustatyti būtina įrodyti, kad asmuo skatino ir kitus diskriminuoti?“ – kaip skelbia „15min“, remiantis BNS, klausė prokurorė Jurgita Jakučionė. 

Jos vertinimu, Apeliacinis teismas pernelyg susiaurino įstatymą. Prokurorė pabrėžė, kad vertinant pasisakymus svarbu atsižvelgti ir į jų paskleidimo mastą. Anot jos, P. Gražulis žinojo, kad yra filmuojamas, o vėliau pats pasidalijo vaizdo įrašu.

Nukentėjusiųjų atstovas A. Žilvinskas teigė, kad neapykanta gali būti kurstoma ir be tiesioginio raginimo diskriminuoti. 

„Neigiamo, šmeižikiško stereotipo kūrimas apie žmonių grupę yra netiesioginis kurstymas prieš juos“, – advokatą cituoja ELTA.

Aivaras Žilvinskas | Augusto Didžgalvio / LGL nuotr.

P. Gražulio gynėjas Saulius Žentelis prašė abu skundus atmesti. Jis teigė, kad aštriomis replikomis keitėsi abi pusės, ir pritarė Apeliacinio teismo išvadai, jog politiko veika „nebuvo tokia pavojinga, kad reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę“.

Byla iškelta dėl pasisakymų Seime 2022 m. gegužės 26 dieną, po plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Tuometis Seimo narys P. Gražulis buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo tyčiojimosi iš žmonių grupės ir jos niekinimo dėl seksualinės orientacijos. Politikas kaltės nepripažino.
Naujesnė Senesni