Pirmadienį Valstybinei ligonių kasai paskelbus, kiek iš viso pinigų pernai buvo išleista Lietuvos vaistinėse, verta prisiminti LGBTQ+ asmenų patirtis susidūrus su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema. Aiškėja, kad ne visuomet šios bendruomenės nariai sulaukia tinkamos medikų pagalbos - tam kelią užkerta Seimo paliktos įstatymų spragos.
 |
| Asociatyvi Kendal/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Portalo jarmo.net surinkti duomenys neginčijamai rodo, kad Lietuvoje gyvenantiems LGBTQ+ asmenims kokybiška sveikatos priežiūros apsauga gali būti prieinama sunkiau - dėl teisinių spragų translyčiai asmenys kartais negali tinkamai naudotis gydymo paslaugomis, su diskriminacija susiduria ir homoseksualūs bei biseksualūs asmenys, o tai taip pat gali lemti prastesnę sveikatos būklę.
Štai Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (angl. Fundamental Rights Agency) skelbia, kad bendroji LGBT sveikatos būklė Lietuvoje kelia rūpestį. Atliktuose tyrimuose homofobijos, transfobijos, priekabiavimo ar marginalizacijos patirtis susieta su bendrai prastesne psichine ir fizine LGBTQ+ sveikata.
Apklaustos LGBTQ+ teises ginančios nevyriausybinės organizacijos ir valdžios institucijos nurodė didesnius prastos psichinės sveikatos, savižudybių ir piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis rodiklius LGBT grupėje.
2020 metų Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto apžvalgoje teigiama, kad 2013 m. ES Pagrindinių teisių agentūra atliko tyrimą aiškindamasi, kaip įvairiose gyvenimo srityse užtikrinamos LGBT teisės. Rezultatai parodė, kad 1 iš 10 LGBT asmenų patyrė sveikatos priežiūros specialisto diskriminaciją
Praėjusiais metais publikuotame Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto tyrime, atliktame Elenos Narkevičiūtės, apžvelgiama situacija, kai asmeniui Latvijos Respublikoje buvo atlikta lyties keitimo operacija iš vyriškos į moterišką, tad jo civiliniuose dokumentuose vartojamas vardas, pavardė ir asmens kodo pirmasis skaičius neatitinka asmens faktinės lyties, dėl to jis negalėjo naudotis gydymo paslaugomis, pavyzdžiui, gauti vaistų.
Dėl to prastėjo asmens sveikata.
2019 m. „Eurobarometro“ tyrimas diskriminacijos srityje parodė, kad lytinės orientacijos klausimu Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, yra vienos netolerantiškiausių Europos Sąjungoje.
Tuo metu VU tyrime pabrėžiama, kad nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) sampratą ir partnerių tarpusavio teises ir pareigas, tačiau partneriais laikomi tik skirtingų lyčių asmenys, t. y. vyras ir moteris.
Dėl šios priežasties tos pačios lyties asmenys apskritai nėra laikomi partneriais skubiosios medicinos pagalbos atveju negali gauti informacijos apie partnerio sveikatą, taip pat pasinaudoti visomis kitomis teisėmis, kurios sveikatos priežiūros srityje suteiktos sutuoktiniams.
Vaistams išleisti šimtai milijonų eurų
Susidūrus su psichinės ar fizinėmis sveikatos problemomis, LGBTQ+ asmenims, kaip ir likusiai visuomenės daliai, neretai prireikia vaistų.
 |
| Myriam Zilles/Unsplash |
Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų, teigiama pirmadienį paskelbtame Valstybinės ligonių kasos pranešime.
Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.
Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovų, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo įsigydami kardiologinius vaistus – 13,7 mln. eurų, vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų bei vaistus, veikiančius virškinimo traktą – 1,8 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausia.
Rengiant publikaciją, buvo remiamiasi šiais šaltiniais:
- VDU bakalauro baigiamasis darbas „Teisinis reguliavimas LGBT asmenų Lietuvoje Europos Sąjungos teisės ir vertybių kontekste, 38 psl. 2020 m., Kaunas, E. Narkevičiūtė
- LGBT asmenų priežiūra pirminėje sveikatos priežiūros grandinyje Lietuvoje. Rasa Mikelėnaitė, Viktorija Andrejevaitė, 2020 m.
- Pirminė sveikatos priežiūra: iššūkiai gydytojui ir LGBT bendruomenei, 2017 m.