Kitą savaitę numatomas Civilinės sąjungos įstatymo svarstymas Seime

Parlamento Laisvės frakcija pranešė, kad kitą antradienį Seimas spręs, ar pritarti Seime pateiktam Civilinės sąjungos įstatymui.

Aušrinė Armonaitė | lrs.lt nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Laisvės partijos pranešime žiniasklaidai teigiama, kad anot Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, į Seimo salę grįžtantis Civilinės sąjungos įstatymas – ilgai kurto kompromiso rezultatas.

„Šio įstatymo priėmimas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad visų šeimų teisės būtų geriau apsaugotos ir įgautų teisinį stabilumą Lietuvoje. Šio įstatymo laukia ne tik LGTB+ bendruomenė, bet ir tūkstančiai žmonių gyvenančių ne santuokoje. Civilinės sąjungos įstatymas yra lyčiai neutralus, jis reikalingas daugybei žmonių. Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. suaugusių asmenų 20–49 metų amžiaus grupėje, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.

Tai didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek galimai šalyje yra asmenų, kuriančių tarpusavio santykius, tačiau jų neįteisinusių. Svarbu spręsti šių porų problemas“, – teigia Laisvės frakcijos narė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

lrs.lt nuotr.

Priėmus įstatymą, civilinę sąjungą sudarę partneriai kurs bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turės galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldės pagal įstatymą ir nemokės paveldėjimo mokesčių, turės galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.

„Civilinės sąjungos institutą yra įteisinusios transatlantinės ir europinės integracijos procesuose dalyvaujančios valstybės. Tuo tarpu nedemokratinės, autoritarinės ir piliečių teises linkusios riboti valstybės socialiai pažeidžiamas grupes dažnai marginalizuoja ir stigmatizuoja. Estija dar 2016 metais priėmė civilinės sąjungos įstatymą ir dėl to niekas nepasikeitė, tik dalies Estijos gyventojų garbė ir orumas buvo apginta.

Dar kartą noriu apeliuoti į kitas frakcijas Seime atsakyti sau į klausimą, į kurią pusę jie nori vesti Lietuvą ir kiek lyderystės šiame kelyje prisiimti. Kviečiu ir rinkėjus – atidžiai vertinkite politinių lyderių pasisakymus ir netikėkite išvedžiojimais apie „nuomonių įvairovę“, „negalėjimą paveikti frakcijos narių“ ar gąsdinimais apie nebūtus dalykus. Dabar atsakomybė už šio įstatymo likimą gula ant viso Seimo pečių“, – kalbėdamas apie artėjantį balsavimą sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Naujesnė Senesni