Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė šeštadienį prieš Vilniuje vyksiančias LGBTQ+ eitynes „Už lygybę“ paskelbė, kad dalyvaus renginyje, nors dalis bendruomenės ir žmogaus teisių aktyvistų jį boikotuoja dėl vienos eitynėse dalyvaujančios įmonės galimų sąsajų su Izraelio kariuomenės tiekimo grandinėmis.
 |
| Jūratė Juškaitė | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo ir Soho club nuotr.) |
J. Juškaitė teigė, kad klausimas dėl tokių galimų sąsajų yra svarbus ir negali būti ignoruojamas.
„Iškeltas klausimas dėl galimų sąsajų su Izraelio kariuomene yra rimtas. Nenoriu vertinti konkrečios, lietuviškų eitynių kontekste minimos įmonės sąsajų – kaip suprantu, abi pusės šios įmonės vaidmenį vertina skirtingai“, – rašė ji.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, žmogaus teisių gynimas turi būti nuoseklus ir negali priklausyti nuo politinių ar ideologinių simpatijų.
„Negali vienu metu sakyti „palaikau LGBTIQ+ teises“, bet tuo pačiu teisinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, dirbtinai sukeltą badą, žurnalistų ir tarptautinių pagalbos organizacijų darbuotojų žudymus, Izraelio vyriausybės narių pasisakymus, kurstančius etninį valymą. (...) Pamatinės žmogaus teisės yra universalios, nedalomos, jų užtikrinimas negali būti susijęs su „patinka“ ar „nepatinka“ kategorijomis“, – teigė J. Juškaitė.
Ji pridūrė, kad, jos vertinimu, „nesuteikti erdvės ir matomumo įmonėms, organizacijoms, kurios prisideda prie galimo genocido, man nėra pasirinkimas, man tai – imperatyvas“.
Nepaisant to, J. Juškaitė pabrėžė nusprendusi dalyvauti eitynėse, nes, anot jos, LGBTQ+ asmenų teisių padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga.
„Jaučiu, kad neturiu kito pasirinkimo. Stagnacija LGBTIQ+ teisių srityje ir situacija Teisingumo ministerijoje, ir tylus koalicijos lyderių susitaikymas (...) verčia eiti ir sakyti, kad mes čia ir mes niekur nedingsime“, – rašė ji.
Pasak Juškaitės, tos pačios lyties šeimos vis dar susiduria su teisiniais iššūkiais, tarp jų – partnerystės registravimo klausimais bei paveldėjimo problemomis.
„Mes eisime toliau tol ir kiek reikės, kad jauni bendruomenės žmonės augtų saugesnėje, jų nežalojančioje aplinkoje, kad tos pačios lyties šeimos (...) nesužinotų, kad Teisingumo ministerija aukštesniam teismui skundžia jų teisę registruoti partnerystę“, – pažymėjo ji.
Anot J. Juškaitės, net ir ilgus metus kartu gyvenę tos pačios lyties partneriai gali susidurti su papildoma finansine našta po vieno iš jų mirties.
„Kad mirus partneriui po penkiasdešimties metų kartu, mokesčių inspekcija nesiųstų laiškų, reikalaujančių susimokėti paveldėjimo mokesčių už kartu užgyventą turtą, net ir esant registruotai partnerystei bei testamentui. Tai realybė, kurioje ir toliau gyvename“, – teigė ji.
Vilniuje šeštadienį rengiamos LGBTQ+ eitynės „Už lygybę“ prasidės apie 12 val., tikimasi sulaukti apie 20 tūkst. dalyvių.
„Iškeltas klausimas dėl galimų sąsajų su Izraelio kariuomene yra rimtas. Nenoriu vertinti konkrečios, lietuviškų eitynių kontekste minimos įmonės sąsajų – kaip suprantu, abi pusės šios įmonės vaidmenį vertina skirtingai“, – rašė ji.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, žmogaus teisių gynimas turi būti nuoseklus ir negali priklausyti nuo politinių ar ideologinių simpatijų.
„Negali vienu metu sakyti „palaikau LGBTIQ+ teises“, bet tuo pačiu teisinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, dirbtinai sukeltą badą, žurnalistų ir tarptautinių pagalbos organizacijų darbuotojų žudymus, Izraelio vyriausybės narių pasisakymus, kurstančius etninį valymą. (...) Pamatinės žmogaus teisės yra universalios, nedalomos, jų užtikrinimas negali būti susijęs su „patinka“ ar „nepatinka“ kategorijomis“, – teigė J. Juškaitė.
Ji pridūrė, kad, jos vertinimu, „nesuteikti erdvės ir matomumo įmonėms, organizacijoms, kurios prisideda prie galimo genocido, man nėra pasirinkimas, man tai – imperatyvas“.
Nepaisant to, J. Juškaitė pabrėžė nusprendusi dalyvauti eitynėse, nes, anot jos, LGBTQ+ asmenų teisių padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga.
„Jaučiu, kad neturiu kito pasirinkimo. Stagnacija LGBTIQ+ teisių srityje ir situacija Teisingumo ministerijoje, ir tylus koalicijos lyderių susitaikymas (...) verčia eiti ir sakyti, kad mes čia ir mes niekur nedingsime“, – rašė ji.
Pasak Juškaitės, tos pačios lyties šeimos vis dar susiduria su teisiniais iššūkiais, tarp jų – partnerystės registravimo klausimais bei paveldėjimo problemomis.
„Mes eisime toliau tol ir kiek reikės, kad jauni bendruomenės žmonės augtų saugesnėje, jų nežalojančioje aplinkoje, kad tos pačios lyties šeimos (...) nesužinotų, kad Teisingumo ministerija aukštesniam teismui skundžia jų teisę registruoti partnerystę“, – pažymėjo ji.
Anot J. Juškaitės, net ir ilgus metus kartu gyvenę tos pačios lyties partneriai gali susidurti su papildoma finansine našta po vieno iš jų mirties.
„Kad mirus partneriui po penkiasdešimties metų kartu, mokesčių inspekcija nesiųstų laiškų, reikalaujančių susimokėti paveldėjimo mokesčių už kartu užgyventą turtą, net ir esant registruotai partnerystei bei testamentui. Tai realybė, kurioje ir toliau gyvename“, – teigė ji.
Vilniuje šeštadienį rengiamos LGBTQ+ eitynės „Už lygybę“ prasidės apie 12 val., tikimasi sulaukti apie 20 tūkst. dalyvių.