R. Zabarauskas sukritikavo „LT Pride“ ir „Kaunas Pride“ organizatorius: pasiekta riba, kai daroma žala LGBTQ+ žmonėms

Režisierius Romas Zabarauskas sukritikavo šiemet vykusių „LT Pride“ ir „Kaunas Pride“ eitynių organizatorius, pareikšdamas, kad, jo vertinimu, abiejų renginių sprendimai kenkia LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekiams.

Romas Zabarauskas | Jarmo.net koliažas (Artem Gvozdkov ir Jono Valaičio nuotr.)

Jarmo.net

LGBTQ+ naujienų portalas

„Esu piktas dėl abiejų eitynių organizatorių ir man pabodo nerašyta taisyklė vieniems kitų nekritikuoti viešai. Pasiekta riba, kur jau tiesiog daroma žala LGBT+ lietuviams, tad kritiką vis dėlto reikia išgirsti ir išvadas pasidaryti“, – rašė režisierius“, – tinkle „Facebook“ sekmadienį paskelbė režisierius.

Pasak jo, LGBTQ+ bendruomenės viduje ilgą laiką galiojusi nerašyta taisyklė organizatorių viešai nekritikuoti nebėra tikslinga.

„Nebenoriu tylėti. Nekartosiu visų jau viešai aptarinėjamų dalykų, tačiau įvardinsiu savo įžvalgas, stengdamasis būti sąžiningu sau“, – teigė R. Zabarauskas.

Kritikavo LGL vadovybę ir „LT Pride“ komunikaciją

Kalbėdamas apie „LT Pride“, režisierius daugiausia kritikos skyrė renginį organizuojančiai Lietuvos gėjų lygai (LGL), jos ilgamečiam vadovui Vladimirui Simonko ir organizacijos komunikacijai.

„LT Pride organizuoja LGL, bendraorganizuojantis Baltic Pride. Organizacijai kelis dešimtmečius vadovauja tas pats lyderis Vladimiras Simonko, kas savaime blogai. Tiek ilgai vadovauja tik Lukašenka ir buvęs Šiuolaikinio meno centro vadovas, bet šis jau pasikeitė“, – rašė jis.

R. Zabarausko teigimu, problema esanti ir LGL gebėjimas komunikuoti su visuomene.

„Bloga ir šio lyderio bei visos organizacijos komunikacija. Būkim „biedni, bet teisingi“, na nespindi charizma LGL atstovai, o tai ne banalus poreikis siekiant įtikinti visuomenę priimti savo piliečius“, – teigė režisierius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje išsakomą kritiką, esą „LT Pride“ įgauna pernelyg komercinį pobūdį, o įmonių simbolika nustelbia politinius ir žmogaus teisių reikalavimus.

„Daug kas kritikuoja šias eitynes dėl jų komercinio įvaizdžio, korporacijų transparantams „užstojus“ aiškius reikalavimus. Gal visgi reikia ir tokio „meinstryminio“ pride, tik jei jis būtų nors kiek efektyvus. Šiandien kyla klausimas, kiek jis sėkmingas, o kiek tiesiog inertiškas, nes „pagrindinis“, – rašė R. Zabarauskas.

Kliuvo ir „Kaunas Pride“ 

Vertindamas „Kaunas Pride“, režisierius teigė, kad pirmosios Kauno LGBTQ+ eitynės buvo sėkmingos, tačiau šių metų renginys „suklupo ties politiniais prieštaravimais“.

R. Zabarauskas priminė, kad prieš eitynes buvo skelbiama apie politinės atributikos ribojimą, tačiau rugsėjo 11-osios „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius ir organizacinės komandos atstovas, „Diversity Development Group“ tyrėjas Ivanas Trunovas.

„Tai kam dar atributika, jei Kaunas Pride tiesiog oficialiai pristato socialdemokratas? Nors socialdemokratai šiandien ir atsakingi už mūsų diskriminaciją? Didesnį absurdą sunku įsivaizduoti“, – savo įraše teigė režisierius.

Sukritikavo simboliką

Daugiausia kritikos R. Zabarauskas skyrė dėl „Kaunas Pride“ organizatorių viešo raginimo dalyviams atsinešti simbolius, plakatus ir vėliavas, kuriais reiškiamas palaikymas šalims ir visuomenėms, susiduriančioms su karais, represijomis ar autoritariniais režimais.

Organizatoriai viešai paskelbė kvietimą teikti pirmenybę simboliams šalių, „kurios priešinasi genocidui ir autoritariniams režimams“, tarp jų minint Palestiną, Sudaną, Kongą, Ukrainą ir Baltarusiją.

R. Zabarausko vertinimu, tokių tarptautinės politikos temų susiejimas su LGBTQ+ lygiateisiškumo siekiu gali dar labiau skaldyti visuomenę.

„Manau, kitą kartą reiktų eiti toliau ir aiškiai įvardinti, jog Lietuvos LGBT+ bendruomenė nusipelno lygiateisiškumo tik jei ir kai išspręs viso pasaulio karinius konfliktus. Arba pagalvoti kokių dar skaldančių ir įsigilinimo reikalaujančių temų galima numesti marginalizuojamai LGBT+ bendruomenei, taip dar labiau sustiprinant neapykantą ir šioms temoms, ir mums“, – ironiškai rašė režisierius.

Anot jo, organizatoriai turėtų įvertinti, ar jų keliamos papildomos politinės temos padeda siekti pagrindinio tikslo – LGBTQ+ žmonių lygybės Lietuvoje.

„Efektyvumas maksimalus, jei tikslas yra absoliučiai ištriggerinti visus aplink“, – teigė jis.

Kaip jau rašė jarmo.net, šeštadienį Kaune vykusiose LGBTQ+ bendruomenės eitynėse dalyviai žygiavo miesto centru. Renginį prižiūrėjo policijos pareigūnai, o eitynių metu fiksuota ir priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmų.

Tai buvo antrosios „Kaunas Pride“ eitynės – pirmą kartą toks renginys Kaune surengtas 2021 metais.