Prieš šeštadienį Kaune vykusias LGBTQ+ bendruomenės eitynes „Kaunas Pride“ surengta protesto akcija, kurios dalyviai maldomis ir giesmėmis siekė pasisakyti prieš, jų žodžiais, „viešą nuodėmės propagavimą“. Kaip skelbia „Delfi“, akciją organizavo su Šv. Pijaus X kunigų brolija siejami tradicionalistai katalikai, kurių santykiai su Romos Katalikų Bažnyčia šią vasarą dar labiau paaštrėjo po be popiežiaus leidimo surengtų vyskupų konsekracijų.
 |
| Homofobai prieš LGBTQ+ eitynių dalyvius demonstravo plakatus | J. Valaičio / jarmo.net nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
„Daugybė katalikų su liūdesiu, apatija, drungnumu ar dvejonėmis stebi šias eitynes. Dažnai manoma, kad tik laiko klausimas, kol festivalio ir eitynių metu propaguojamos negerovės paplis ir įsitvirtins mūsų valstybėje. Todėl kviečiame taikiai, vedant Dievo ir artimo meilei, kartu melstis bei giedoti, siekiant atsilyginti Dievui už šias viešas nuodėmes“, – internete skelbė akcijos rengėjai.
Jie aiškino, kad pagal tradicionalistinę katalikų sampratą atsilyginimo aktas yra malda, kuria siekiama atlyginti už nuodėmingais laikomus veiksmus.
„Kadangi nuodėmė propaguojama viešai, mes taip pat meldžiamės viešai“, – teigė organizatoriai.
„Delfi“ atkreipė dėmesį ir į tai, kad protesto rengėjai savo pranešime klaidingai nurodė, jog „Kaunas Pride“ organizuoja Lietuvos gėjų lyga (LGL). LGL šių eitynių neorganizavo, o „Kaunas Pride“ iniciatoriai yra viešai kritikavę sostinėje vykusias „Lithuanian Pride 2026“ eitynes bei jų organizatorius.
Vatikanas konstatavo schizmos nusikaltimą
„Delfi“ skelbia, kad protesto akciją Kaune organizavo su Šv. Pijaus X kunigų brolija – dar vadinama lefebristų arba ultratradicionalistų judėjimu – susiję tikintieji.
Šios brolijos padėtis Katalikų Bažnyčioje šią vasarą smarkiai pasikeitė po liepos 1-ąją Ekone, Šveicarijoje, surengtų keturių naujų vyskupų konsekracijų. Jos buvo atliktos be popiežiaus mandato ir, kaip skelbia Vatikanas, prieš popiežiaus Leono XIV valią.
Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė, kad Šv. Pijaus X brolijos vyskupai Alfonso de Galarreta ir Bernard'as Fellay bei keturi jų konsekruoti dvasininkai – Pascalis Schreiberis, Michaelas Goldade'as, Michelis Poinsinet de Sivry ir Marcas Hanappier – užsitraukė automatinę, Apaštalų Sostui rezervuotą ekskomuniką.
Anot Vatikano, šis sprendimas priimtas po daugelį metų trukusių nesėkmingų mėginimų atkurti visišką vyskupo Marcelio Lefebvre'o pradėto judėjimo bendrystę su Katalikų Bažnyčia.
Tikėjimo mokymo dikasterija konstatavo, kad vyskupų konsekracijos be popiežiaus mandato, prieš jo valią ir pažeidžiant kanonų teisę reiškia schizmos nusikaltimą.
„Toks neklusnumas – kuris reiškia ir Romos vyskupo pirmumo atmetimą – yra schizmatinis aktas“, – Vatikano dokumente primenama dar 1988 m. popiežiaus Jono Pauliaus II išsakyta pozicija.
Kunigus Vatikanas laiko schizmatikais
Naujausiame Tikėjimo mokymo dikasterijos išaiškinime nurodoma, kad Šv. Pijaus X kunigų brolijai priklausantys kunigai turi būti laikomi schizmatikais. Jiems, pasak dikasterijos, taikoma Kanonų teisės kodekse numatyta ekskomunika.
Pasauliečių atveju Vatikanas daro svarbų skirtumą: schizmatikais ir ekskomunikuotais laikomi tie tikintieji, kurie oficialiai priklauso Šv. Pijaus X kunigų brolijai.
„Ekskomunika atskiria nuo Romos Bažnyčios tiek vyskupus, tiek kunigus, priklausančius Šv. Pijaus X brolijai. Kalbant apie pasauliečius tikinčiuosius, ekskomunikuotais laikomi tie, kurie oficialiai priklauso brolijai“, – skelbiama Vatikano pranešime.
Tikėjimo mokymo dikasterija taip pat perspėjo katalikus dėl brolijos dvasininkų atliekamų religinių apeigų.
„Visa šventoji Dievo Tauta perspėjama, kad Šv. Pijaus X brolijos kunigai neteisėtai teikia sakramentus, tad jų laiminamos santuokos ir jų teikiamas Atgailos sakramentas turi būti laikomi negaliojančiais“, – rašoma dikasterijos paaiškinime.
Vatikanas kartu pabrėžė, kad žmonėms, norintiems grįžti į visišką bendrystę su Romos Katalikų Bažnyčia, tokia galimybė išlieka.
Tikintieji taip pat paraginti „išlikti tvirti bendrystėje su popiežiumi“ ir nedalyvauti Šv. Pijaus X kunigų brolijos organizuojamose apeigose bei veiklose.
Šv. Pijaus X kunigų broliją 1970 m. įkūrė prancūzų arkivyskupas Marcelis Lefebvre'as, nepritaręs daliai po Vatikano II Susirinkimo įgyvendintų Katalikų Bažnyčios reformų. Judėjimo santykiai su Šventuoju Sostu dešimtmečius išliko sudėtingi, o viena svarbiausių konflikto priežasčių – vyskupų konsekravimas nepaisant Romos valdžios.