Beveik 45 proc. balsų Saksonijoje-Anhalte surinkusi kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė rezultatą, kuris partiją priartino prie galimybės pirmą kartą vadovauti vienai iš Vokietijos žemių. Pačios AfD politikai pergalę sieja su migracijos, saugumo ir užsienio politikos klausimais, o tarptautinė žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į didėjantį nepasitenkinimą Friedricho Merzo federaline vyriausybe.
 |
| Protestas prieš AfD Tiubingene | Luca Engelhard / flickr.com nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ portalas Lietuvoje
Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ sekmadienį vykusiuose Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimuose, balsavusiųjų apklausų duomenimis, surinko 44,5 proc. balsų ir įtikinamai aplenkė kanclerio Friedricho Merzo konservatorius.
Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo apie 18,5 proc. balsų. Socialdemokratai ir žalieji, pirminiais duomenimis, peržengė patekimo į žemės parlamentą ribą.
„Mes parašėme istoriją“, – rezultatą komentavo 35-erių AfD kandidatas į Saksonijos-Anhalto premjerus Ulrichas Siegmundas.
Agentūra CNN pažymi, kad U. Siegmundas dar per rinkimų kampaniją regiono rinkimus nuosekliai pristatė kaip pirmą žingsnį AfD siekiant valdžios visoje Vokietijoje. Kiti Bundestago rinkimai numatyti 2029 metais.
Tačiau kas galėjo suteikti AfD tokį didelį rinkėjų palaikymą?
Iš pačių partijos politikų pasisakymų ir prieš rinkimus vykusių politinių diskusijų ryškėja kelios temos – migracija ir saugumas, nepasitenkinimas dabartinės valdžios politika, požiūris į Rusiją bei Ukrainą ir AfD bandymas save pristatyti kaip alternatyvą tradicinėms Vokietijos partijoms.
Autoriaus įrašas
Rytoj bus daug ašarų kaip čia taip gavosi, kodėl čia taip negražiai vokiečiai.
Žmonės Vokietijoje mano, kad AfD šiuo metu labiausia atliepianti jų nuotaikas, todėl logiška, kad laimi atskirose žemėse.
Nacionaliniu mastu vaizdas dar nemalonesnis Merzui. AfD – 27 procentai, CDU/CSU – 21. Merzas yra nebe prasčiausiai vertinamas ministras pirmininkas modernios Vokietijos istorijoje – jo darbą teigiamai vertina vos 13 procentų vokiečių. Jis politinis bankrotas.
Jo strategija buvo logiška. Pastatyti sieną aplink radikalus. Vokietijos istorija paaiškina, kodėl demokratinės partijos negali perduoti valdžios partijai, kurios programoje yra dalykų, kertančių per valstybės institutus ir interesus.
Tačiau ginantis demokratijai dar reikia ir dirbti. Ir čia Mertzo problema. Jis nesugeba spręsti problemų, dėl kurių AfD auga.
Vokietijos ekonomikos modelis, kuris rėmėsi JAV saugumu, pigia Rusijos energetika ir Kinijos rinkomis žlungo. Be šių trijų stulpų Vokietija neranda, ką ji galėtų pasiūlyti pasauliui.
Vokietijos pramonė pralaimi Kinijai. ES fragmentuota. Energetika brangi. Politinis elitas negeba pasiūlyti rinkėjui ateities.
Vyriausybė priversta karpyti „gerovės valstybę”.
Rinkėjus AfD augina ir dviveidiškumas, atsiradusi sąvoka „Unsere Demokratie“ – „mūsų demokratija“. Politinis elitas nusprendė, kad jie yra demokratija, o kiti, kurių jie nesugeba nugalėti argumentais, jau ne demokratija. Rinkėjai jaučia, kad politinis elitas negeba argumentuotai nugalėti kraštutinių ir savo nekompetenciją bando maskuoti draudimu. Matydamas tai rinkėjas trolina rinkimuose.
Trečia – migracija. Ir tai ne tik apie nevaldomos migracijos jausmą visuomenėje. Migracija buvo ekonominio elito sprendimas, kai trūksta darbo liaudies ir vartojimo. Pagaliau supratę, kad tai neveikia ir kuo tai baigsis, politinis elitas kažką daro, bet visuomenė supranta, kad tai nepakankama, o veiklos imitacija.
Yra ir kitas faktorius. Stipriausia AfD Rytų Vokietijoje šios dienos balsavimas irgi ten, o čia migrantų yra mažiau. Vadinasi, kalbame ne vien apie migrantą kaimyniniame name. AfD stiprumo buvusioje VDR negalima suprasti vien per dabartinę Vokietijos politiką, čia veikia ilgametė rytų ir vakarų ekonominė, kultūrinė bei psichologinė skirtis. Sovietai Rytų Vokietiją pavertė labiau kolektyvistine. Arba amerikiečiai Vakarų Vokietiją labiau individualistine.
Jeigu Vokietijoje ir toliau migracija žmonių akyse bus nevaldoma, brangi energetika, pramonės nerimas ir institucijos, kurios vis mažiau geba paaiškinti, ką jos daro, AfD greit bus jėga, be kurios Vokietijoje nebus įmanoma vyriausybė.
AfD reikia stabdyti teise ten, kur jos kertasi su Konstitucija. Bet AfD rinkėją susigrąžinti reikia politika ir lyderyste.
Ir tai problema ne tik Vokietijai. Silpna, politiškai paralyžiuota Vokietija reiškia neveikiančią Europą. Pridėkim, kad tuoj Pranzijoje matysime panašų scenarijų prezidento rinkimuose.
Žmogiškai apima bejėgiškumo jausmas, kai valdžia nedaro namų darbų ir tada stebisi rezultatais.
Saugumas ir migracija
Vienas ryškiausių AfD politinės komunikacijos akcentų pastaraisiais metais – migracija ir jos siejimas su šalies saugumu.
Agentūra AFP dar liepą iškart po mirtino išpuolio prieš Berlyno „Pride“ eitynes pažymėjo, kad AfD naudojosi Vokietijos visuomenėje stiprėjančiu nesaugumo jausmu po keleto ankstesnių išpuolių, kurių dalį įvykdė ne vokiečių kilmės asmenys, turėję islamistinių motyvų.
Liepos 25-osios vakarą automobiliui įsirėžus į žmones netoli LGBTQ+ eitynių žuvo moteris, dar dešimtys buvo sužeisti. Kitą dieną prie Brandenburgo vartų susirinkę LGBTQ+ bendruomenės nariai gedėjo žuvusiosios ir kalbėjo apie baimę, kad tragedija gali būti panaudota kraštutinių dešiniųjų politiniams tikslams.
AfD į išpuolį sureagavo greitai.
Partija pareiškė, kad tragedija esą parodė „visišką vyriausybės saugumo politikos nesėkmę“. AfD Bundestago narys Martinas Hessas teigė, kad jo partija jau daugelį metų įspėja apie islamizmo keliamą grėsmę.
„Pagaliau mums reikia tikro migracijos politikos posūkio, nes daugelis islamistinių išpuolių yra susiję su imigracijos ir natūralizacijos politika“, – sakė M. Hessas.
AFP rašė, kad prieš rugsėjį numatytus rinkimus Berlyne ir rytinėse Vokietijos žemėse AfD tikėjosi rekordinių rezultatų.
Kartu Berlyno LGBTQ+ bendruomenės atstovai perspėjo nedaryti priešingos išvados – vieno išpuolio nepaversti argumentu prieš migrantus ar musulmonus.
Atminimo renginyje prie Brandenburgo vartų žurnalistų pakalbinta 26-erių Lena Werner sakė nenorinti, kad išpuolis kurstytų „neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui“.
AfD rezultatą siejo su „kitokia“ užsienio politika
Dar viena tema, kurią po rinkimų pabrėžė pats U. Siegmundas, buvo Vokietijos santykiai su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis.
Partija pasisako už šiltesnius santykius su Rusija, o dabartinės Vokietijos valdžios politiką Ukrainos atžvilgiu kritikuoja.
CNN U. Siegmundas pareiškė, kad rinkimų rezultatas, jo vertinimu, suteikė AfD mandatą grįžti prie „protingos diplomatijos“ tiek su Maskva, tiek su Vašingtonu.
„Mums reikia abiejų, jeigu mes, Vokietija, norime būti sėkmingi“, – sakė politikas.
Panašų akcentą pasirinko ir AfD bendrapirmininkė Alice Weidel.
„Mes labai aiškiai dalyvavome rinkimuose tam, kad atstovautume savo šalies interesams, o ne Ukrainos ir ne kurios nors kitos šalies“, – CNN sakė ji.
Smūgis F. Merzo valdžiai
CNN pažymi, kad sekmadienio balsavimas tapo dar vienu smūgiu F. Merzo politiniam autoritetui, o kanclerio populiarumas mažėjo jo vadovaujamai koalicijai susiduriant su sunkumais siekiant atgaivinti didžiausią Europos ekonomiką.
A. Weidel F. Merzo vadovavimą po rinkimų pavadino „katastrofa“.
Kartu ji AfD pristatė kaip „liaudies partiją“ ir pareiškė, kad, gavusi galimybę valdyti šalį federaliniu lygiu, ši politinė jėga siektų uždaryti sienas bei deportuoti visus užsieniečius, kurie pagal galiojančius sprendimus privalo išvykti iš Vokietijos.
Tradicinių partijų „ugniasienė“
Nepaisant AfD rezultato, jos kelias į Saksonijos-Anhalto vyriausybę tebėra neaiškus.
Pagrindinės Vokietijos partijos iki šiol atsisako sudaryti koalicijas su AfD. Šis principas Vokietijos politikoje vadinamas Brandmauer (lt. „ugniasienė“).
Tokio požiūrio priežastis – ir AfD radikalėjimas, ir šalies vidaus žvalgybos institucijų vertinimai dėl dešiniojo ekstremizmo.
46-erių Mario Paul po išpuolio prieš „Pride“ sakė manantis, kad tragedija situaciją tik blogina tuo metu, kai, jo žodžiais, „galime aiškiai matyti, jog Vokietija vis labiau krypsta į dešinę“.
Kitas atminimo renginio dalyvis 51-erių Alexas Friedrichas pareiškė tikintis stipriu visuomenės pasipriešinimu AfD. 23-ejų studentė Luka savo ruožtu sakė mananti, kad kraštutinė dešinė gali „lengvai“ išnaudoti tokias tragedijas, tačiau tikėjosi „stipraus pasipriešinimo tokiam išnaudojimui“.
AfD savo ruožtu kaltinimus ekstremizmu atmeta.
Saksonijos-Anhalto premjeras Svenas Schulze po rinkimų pasveikino AfD ir pripažino, kad rezultatai aiškiai parodė ją tapus stipriausia politine jėga žemėje.
Tačiau jeigu AfD negaus tiek mandatų, kad galėtų valdyti viena, prasidės derybos dėl alternatyvios daugumos.
Svarbus gali tapti ir kairiojo populistinio „Sahros Wagenknecht“ aljanso (BSW) rezultatas. Balsavusiųjų apklausose ši politinė jėga balansavo ties patekimo į parlamentą riba, o CNN ją įvardijo kaip vieną iš potencialių AfD partnerių.
Nepriklausomai nuo to, ar U. Siegmundui galiausiai pavyks suformuoti vyriausybę, 44,5 proc. rezultatas reiškia esminį AfD politinio svorio padidėjimą.
Partijos lyderiai, regis, iš šių rinkimų į nacionalinę politiką išsineš migracijos ir saugumo politikos griežtinimo temas, ragins peržiūrėti santykius su Rusija ir sustiprins naratyvą, kad F. Merzo vadovaujama politinė kryptis neverta rinkėjų pasitikėjimo.
Parengta pagal CNN, AFP ir kt. informaciją
