Lietuvą krečia dar vienas pedofilijos skandalas. Viešumon pasirodžius informacijai apie Vilniaus arkivyskupijoje tarnavusiems kunigams pareikštus kaltinimus, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina iš esmės peržiūrėti seksualinio smurto prevenciją, pagalbos nukentėjusiesiems sistemą ir teisinį reguliavimą.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Olgos Posaškovos / LRS nuotr. |
.png)
Pasak B. Sabatauskaitės, būtina įvertinti ir tai, kaip uždarose hierarchinėse struktūrose sutelkta galia gali sudaryti sąlygas seksualiniam išnaudojimui bei jo slėpimui.
„Šią savaitę pasirodžius informacijai apie kunigų išnaudotus vaikus, apima begalinis pyktis, siaubas, pasišlykštėjimas. Tačiau ir daugybė minčių apie tai, kas padaryta, o ką vėluojama nuveikti“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Sabatauskaitė.
„Pyktis, kad tiek metų už tylos šydo, palaikomo, kad ir netiesiogiai, ištisų galios struktūrų, kentėjo ir kenčia vaikai“, – rašė ji.
Pasak B. Sabatauskaitės, uždaros organizacijos galbūt ne visada aktyviai slepia galimai nusikaltusius asmenis, tačiau per mažai daro, kad užkirstų kelią tokiems nusikaltimams, retai informaciją apie įtarimus perduoda teisėsaugai ir nepakankamai rūpinasi pagalba galimiems nukentėjusiesiems.
„Pyktis, kad tiek mažai padaryta, kad galios pozicijoje esantys gali slėptis už tų uždarų struktūrų, kurios nebūtinai visada aktyviai veiksmais slepia galimai nusikaltusius, bet per mažai daro, kad jų nebūtų, per retai arba beveik niekada neperduoda apie sužinotus įtarimus teisėsaugos institucijoms, kol nėra apie tai viešesnės informacijos, per mažai organizuoja pagalbos nuo nusikaltimų galimai nukentėjusiems, per mažai – labai per mažai – investuoja, kad iš esmės sukurtų aiškią prevencinę sistemą“, – teigė kontrolierė.
Ragino peržiūrėti prevenciją ir lytiškumo ugdymą
B. Sabatauskaitė teigia besivilianti, kad ši ir kitos seksualinio išnaudojimo istorijos paskatins valstybės institucijas iš naujo įvertinti prevencijos, nukentėjusiųjų apsaugos ir pagalbos sistemas.
Jos teigimu, švietimo sistemoje reikia aiškiai nustatyti, kaip reaguoti net į menkiausius galimo seksualinio smurto požymius. Kontrolierė taip pat paragino plėsti amžių atitinkantį lytiškumo ugdymą ir kalbėtis su vaikais apie kūno autonomiją, santykius bei asmenines ribas.
Anot B. Sabatauskaitės, politika turi būti formuojama „nekrūpčiojant, kad seksualinio smurto prevencijai svarbu kalbėti ir apie lyčių nelygybę, plėsti lytiškumo ugdymą visais lygmenimis“.
Kontrolierė paragino sveikatos priežiūros sistemoje užtikrinti sklandų pagalbos seksualinį smurtą patyrusiems asmenims modelį. Jos teigimu, žmogus neturėtų būti verčiamas apie patirtą smurtą pakartotinai pasakoti keliems skirtingiems specialistams, o būtinos paslaugos turėtų būti prieinamos ne tik didžiausiose šalies ligoninėse.
Siūlo ilginti senaties terminus
B. Sabatauskaitė paragino tęsti pradėtus teisės aktų pakeitimus, tarp jų – svarstyti ilgesnius seksualinių nusikaltimų prieš vaikus senaties terminus.
„Kai kurios valstybės apskritai senaties terminus skaičiuoja nuo pilnametystės, kai seksualiniai nusikaltimai padaryti prieš vaikus. Nes taip, būtent taip giliai paliečia seksualinio išnaudojimo trauma vaikystėje, kad reikia ilgo laiko galėti apie tai pradėti kalbėti ar net prisiminti“, – pabrėžė ji.
Išreiškė kritiką Bažnyčiai dėl kritiškos nuomonės apie lytiškumo ugdymą
Kontrolierė pareiškė iš Katalikų Bažnyčios besitikinti esminių pokyčių. Jos vertinimu, dalies dvasininkų ir Bažnyčios hierarchų pasisakymai prieš lyčių lygybę bei lytiškumo ugdymą gali prisidėti prie seksualinį smurtą gaubiančios tylos ir gėdos kultūros.
„Iš Bažnyčios labai tikiuosi kažkokių esminių žingsnių. Ir supratimo, kad atskirų kunigų pasisakymai, atskirų hierarchų palaikomos anti-lyčių lygybės, anti-lytiškumo ugdymo iniciatyvos taip pat daro didžiulę įtaką seksualinio smurto paplitimui ne tik prieš suaugusiuosius, bet ir prieš vaikus“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Anot jos, gėdinimas kalbėti apie kūno autonomiją, saugumą, santykius ir asmenines ribas gali būti naudingas būtent seksualinį smurtą naudojantiems asmenims.
„Nes ta gėdos kultūra – kalbėti apie kūno autonomiją, saugumą pagal vaikams tinkamą amžių, skirtingus santykius, ribas – padeda paslėpti tuos, kurie iš tiesų turėtų gėdytis: tuos, kurie tvirkina vaikus ir naudojasi tuo, kad būtent sugėdindami gali priversti tylėti vaikus, bet ir suaugusius, kurių laisvę, orumą, kūną pažeidė“, – rašė kontrolierė.
 |
| Save tikinčiais vadinantys asmenys birželį Vilniuje šalia „Pride“ eitynių demonstravo homofobinio turinio plakatus | Nail Garejev nuotr. |
Abejoja, ar galimų ženklų niekas nepastebėjo
B. Sabatauskaitė teigė abejojanti, kad per daugiau kaip du dešimtmečius niekas nebuvo pastebėjęs jokių galimo nusikalstamo elgesio prieš vaikus ženklų.
„Sunku patikėti šiuo atveju, kad niekam niekada nebuvo žinomi jokie ženklai, jokios istorijos. Gal nebūtinai pilna informacija, bet kažkokia, kuri leistų pradėti aiškintis, gilintis, pradėti bendradarbiauti su teisėsauga ir rinkti duomenis“, – rašė ji.
„Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad bijo ne tik tie, kurie dabar įtariami, bet ir visi tie, kurie kažką panašaus darė vaikams, nuoširdžiai bijo, kad ateis ir jų eilė būti patrauktiems atsakomybėn už savo veiksmus ir vaikų išnaudojimą“, – teigė B. Sabatauskaitė.
 |
| Asociatyvi „Boom Photography“ nuotr. |
Nukentėjusiųjų – 11 nepilnamečių
Jarmo.net primena, kad antradienį Generalinė prokuratūra informavo apie baigus ikitesiminius tyrimus dviejose bylose, kuriose seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius asmenis yra kaltinami Vilniaus arkivyskupijoje dirbę dvasininkai.
Prokuratūros teigimu, vienam dvasininkui pareikšti kaltinimai dėl jaunesnio negu šešiolika metų asmens tvirkinimo, prievartavimo, lytinės aistros tenkinimo už atlygį, vaiko išnaudojimo pornografijai, disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas bei vaiko įtraukimo girtauti
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti 34 nusikalstamos veikos epizodai. Tyrimo duomenimis, šie nusikaltimai prieš vaikus buvo daromi 23 metus, t. y. nuo 2002 metų iki 2025 m. birželio mėn. Dauguma jų buvo daromi Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose tuometinėse kunigo gyvenamosiose vietose.
Tyrime nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų, kurie nusikalstamų veikų prieš juos padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus.
Šią bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.
 |
| Vilniaus apygardos teismas | Teismas.lt nuotr. |
Prokuratūra tame pačiame pranešime taip pat informavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui birželio mėn. buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dar vienas Romos Katalikų Bažnyčios kunigas, taip pat dirbęs Vilniaus arkivyskupijoje, kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas.
Teisėsauga ir Vilniaus arkivyskupija iš pradžių buvo priėmusios sprendimą neatskleisti kaltinamų dvasininkų pavardžių. Jas remdamasi savo šaltiniais ir viešaisiais duomenimis nustatė žiniasklaida.
LRT.lt duomenimis, sunkiais seksualiniais nusikaltimais kaltinamas 56 metų kunigas Tadas Švedavičius.
Kitoje teismui perduotoje byloje kaltinimų sulaukė tai 51 metų Ryšardas Peciunas. Jo advokatas pareiškė, kad dvasininkas kaltės nepripažįsta.
Abu dvasininkai nuo pareigų nušalinti, jų atžvilgiu pradėti kanoniniai tyrimai. Bylos dar neišnagrinėtos, todėl kaltinamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.