Vilniaus apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys asmenys kaltinami veikiant bendrininkų grupėje kurstę neapykantą prieš negalią turinčius žmones. Vienam iš kaltinamųjų taip pat inkriminuojama tęstinė tokio pobūdžio nusikalstama veika.
 |
| Dominykas Klajumas | Stop kadras |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Baudžiamojoje byloje scenaristas Andrius Zimaitis ir komikai Antanas Kisliakas bei Dominykas Klajumas kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 metų vasarą, generalinei prokurorei pavedus patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, taip pat gavus LNF ir visuomenininkų skundų dėl tinklalaidės „Koks skirtumas“ vaizdo įrašo bei jo anonso.
Juose kalbama apie žemaūgius žmones, dalyvavusius specialiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) socialiniame projekte.
Prokuratūra: pasisakymai vertintini kaip viešas tyčiojimasis ir niekinimas
Prokuratūros teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimą gautos specialistų išvados, apklausti liudytojai ir nukentėjusieji, išnagrinėti surinkti dokumentai.
Bylos duomenimis, kaltinamųjų pasisakymai apie žmones, turinčius negalią dėl genetinės ligos, vertintini kaip viešas tyčiojimasis, negalią turinčių žmonių niekinimas ir neapykantos prieš juos skatinimas.
Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti septyni asmenys.
Prokuratūra taip pat nurodo turinti duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galėjo veikti iš savanaudiškų paskatų ir žinojo, jog vaizdo įrašas bei jo ištraukos bus viešai platinami vaizdo įrašų platformose, pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose.
Anot prokuratūros, tinklalaidės valdytojas D. Klajumas siekė vaizdo įrašą kuo plačiau paskleisti ir išreklamuoti.
Tyrimo metu taip pat vertintas kaltinamųjų elgesys kilus viešai kritikai. Nors dalis jų dėl savo pasisakymų vėliau viešai atsiprašė, prokuratūros teigimu, surinkti duomenys leidžia manyti, kad savo veiksmų jie kritiškai nevertino ir toliau šaipėsi iš žmonių dėl jų negalios.
Prokuratūra nurodo, kad D. Klajumas, sulaukęs kritiškos visuomenės reakcijos, toliau platino ginčo objektu tapusį įrašą ir jo neištrynė, nors toks prašymas buvo pateiktas.
Teisėsaugos vertinimu, vaizdo įrašas ir jo anonsas pasiekė didelę auditoriją, paskatino neigiamų komentarų apie negalią turinčius žmones bei diskreditavo socialinės atskirties mažinimui skirtą LRT projektą.
Ikiteisminio tyrimo metu, kaip teigia prokuratūra, taip pat nustatyta, kad kilus viešai reakcijai D. Klajumas kūrė ir skelbė kitus vaizdo įrašus bei komentarus, kuriais galėjo būti kurstoma neapykanta prieš skirtingas negalią turinčių žmonių grupes ir juos palaikančius asmenis.
Jam papildomai inkriminuota dar 15 atskirų veikų.
LNF: kalbama apie realius žmones ir jų patirtą žalą
LNF prezidentė Indrė Širvinskaitė pabrėžia, kad ši byla, jos vertinimu, neturėtų būti redukuojama vien į diskusiją apie humoro ribas.
„Šiuo atveju ypač svarbu nepamiršti, kad kalbame ne apie abstrakčią diskusiją dėl leistino humoro ribų, o apie realius žmones, kurie dėl savo negalios tapo viešo žeminimo ir patyčių taikiniu ir patyrė realią žalą“, – teigia I. Širvinskaitė.
 |
| Indrė Širvinskaitė | Martyno Ambrazo nuotr. |
Pasak jos, žmonės su negalia yra įstatymų saugoma visuomenės grupė ir turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
„Šis atvejis svarbus ir platesne prasme – jis parodo, ar mūsų teisinė sistema geba apginti žmogaus orumą ir nubrėžti ribą, kad negalia negali tapti pagrindu žmogų žeminti ar paversti patyčių objektu“, – sako LNF vadovė.
Negalios teisių ekspertė, teisininkė, išrinkta Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto nare Dovilė Juodkaitė savo ruožtu atkreipia dėmesį į viešojoje erdvėje keliamus klausimus, ar baudžiamasis procesas šiuo atveju nėra neproporcinga reakcija.
Jos teigimu, kreipimasis į teisėsaugą yra įstatymuose numatytas būdas žmogui ginti savo teises, jeigu jis mano, kad šios buvo pažeistos.
„Žmonės su negalia praktikoje vis dar susiduria su diskriminacija ir kliūtimis siekdami teisingumo, todėl ypač svarbu, kad galimi pažeidimai dėl negalios būtų tinkamai ištirti ir įvertinti“, – sako D. Juodkaitė.
Ji pabrėžia, kad institucijų užduotis yra įvertinti konkrečias aplinkybes, galimai patirtą žalą bei diskriminacijos ar neapykantos kontekstą, o galutinį sprendimą byloje priims teismas.
Profesorius kalba apie eiblizmo apraiškas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto narys Jonas Ruškus situaciją vertina eiblizmo – žmonių su negalia diskriminacijos ir nuvertinimo – kontekste.
„Šiuo atveju matome eiblizmo apraiškas, kai visa žmonių grupė dėl savo negalios paverčiama menkinimo ir pašaipos objektu“, – teigia J. Ruškus.
 |
| Jonas Ruškus | Jono Petronio nuotr. |
Profesoriaus teigimu, žemo ūgio žmonės buvo vadinami žeminančiais žodžiais, šaipytasi iš jų išvaizdos, eisenos ir elgesio, menkintos jų keliamos problemos.
Pasak jo, tai, kad tokie pasisakymai pateikiami kaip humoras, savaime nepanaikina jų poveikio žmonėms.
LNF pabrėžia, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės teisių, tačiau kartu egzistuoja žmonių teisė į orumą ir apsaugą nuo diskriminacijos bei neapykantos. Organizacija pažymi, kad būtent teismas turės nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo peržengtos įstatymo nustatytos ribos.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras Edvinas Navickas. Tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato pareigūnai.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, be kita ko, dėl negalios numato bausmę viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.