Prieš „Pride“ eitynes planuojamą priešininkų protestą įvertino teisininkas, policija jau parengė planą

Birželio 8 d. Vilniuje prieš vyksiančias „Pride“ eitynes planuojamas protestas, kuriame dalyvaus iki 100 dalyvių, skelbiama tinklalapyje „stoplgbtideologijai.lt“. Protestuotojai ketina remti šiuo metu už neapykantos kurstymą prieš LGBTQ+ bendruomenę teisiamą buvusį parlamentarą Petrą Gražulį. Akciją organizuoja viešoji įstaiga „Tiesa išlaisvina“. Šią iniciatyvą išanalizavęs teisininkas dr. Skirmantas Bikelis sako, kad nors protesto dalyviai aktyviai prieštarauja LGBTQ+ lygiateisiškumui, tačiau diskutuotina, ar pagal Lietuvos teisės aktus už tai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Protestą įvertinęs LGBTQ+ portalo gayline.lt redaktorius Martynas Norbutas įžvelgia Kremliaus taktiką. 
Pauliaus Ramono nuotr.


Jonas Valaitis, jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Demonstruos homofobiškus plakatus

„Organizacija neskleidžia jokios neapykantos ar nepagarbos LGBT žmonėms, bet kategoriškai nepritaria LGBT ideologijai, kuri prieštarauja didžiosios visuomenės daugumos vertybėms“, – rašoma VšĮ „Tiesa išlaisvina“ pranešime spaudai.

Planuojama, kad proteste dalyvaus iki 100 dalyvių. Jie raginami atsinešti plakatus, ant kurių būtų užrašyta: „LGBT ideologija – grėsmė nacionaliniam saugumui“, „Vaikų homoseksualizacijai NE“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“ ir t.t.

Palaiko P. Gražulį

Be to, šios iniciatyvos organizatoriai deklaruoja palaikantys eksparlamentarą P. Gražulį, kuris varsto teismų duris dėl neapykantos kurstymo.

Šis politikas kaltinamas tuo, kad tyčiojosi ir niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, kai 2022 metų gegužės 26 d. po Seimo posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymas, užsipuolė į parlamentą atvykusius LGBTQ+ atstovus, juos išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas.

Petras Gražulis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

„Tai, kas dabar vyksta su P. Gražuliu, neturi nieko bendro nei su jo asmenine charakteristika, nei su asmeniniais santykiais, nei su partiniais interesais. Tai – moralinio ir politinio principo klausimas. Arba valstybė (jau ne Vilniuje, o Briuselyje) leis sau naikinti mūsų religines ir politines laisves, arba mes šias laisves apginsime. Mes giname P. Gražulį taip, kaip gintume bet kurį nepažįstamąjį, užpultą gatvėje plėšikų“, – rašoma protesto organizatorių pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikslino, kad leidimas renginiui, apie kurį skelbia VšĮ „Tiesa išlaisvina“, yra išduotas fiziniam asmeniui. Protestui leista vykti V. Kudirkos aikštėje.

Budės policija

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui jarmo.net komentavo kad kaip ir prieš kiekvieną mieste organizuojamą renginį ar eitynes, policijos pareigūnai sudaro planą, skiriamos policijos pajėgos.

„Renginių metu policijos pareigūnai užtikrins viešąją tvarką ir žmonių saugumą. Taip pat eismo saugumą, nes mieste planuojami eismo ribojimai. Stebi ir viešąją erdvę.

Yra gautas pranešimas dėl organizuojamo kontrprotesto. Pareigūnai bendrauja su abiem pusėm, organizatoriams akcentuodami, kad kiekvienas organizuodamas savo akcija turi netrūkdyti kitiems.

Pareigūnai užtikrins viešąją tvarką, žmonių saugumą ir eismo saugumą“, – patikino ji

Gayline.lt redaktorius Martynas Norbutas: jie veikia Kremliaus metodais

Pirmasis apie šią akciją pranešė portalo gayline.lt redaktorius Martynas Norbutas. Jis komentavo, kad iniciatyvą vertina kaip neapykantos skatinimą prieš šalies gyventojus.

Martynas Norbutas | Asmeninio archyvo nuotr.

„Iš esmės veikiama Kremliaus dezinformacijos metodais – siekiant kiršinti, suskaldyti visuomenę ir kelti neapsitenkinimą. Tokioje terpėje yra lengviau skleisti melus, diegti mintis, kurios kitu atveju vargu ar būtų vertinamos racionaliai“, – portalui jarmo.net komentavo gayline.lt redaktorius.

M. Norbutas teigė, kad apmaudžiausia tai, jog panašios akcijos sulaukia ir finansinės paramos. „Dėka jos, sklaida darosi platesnė, daugiau žmonių į tai įtraukiami“, – konstatavo jis.

Baudžiamoji atsakomybė – tik kaip kraštutinė priemonė

S. Bikelis portalui jarmo.net teigė, kad iš viešai prieinamos informacijos galima manyti, jog protesto organizatoriai demonizuoja LGBTQ+ bendruomenę, tačiau abejotina, ar už tai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Dr. Skirmantas Bikelis | Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, Baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ir paraidžiui skaitant BK 170 straipsnį, protestuotojų prieš LGBT+ žmonių lygybę veiksmuose būtų galima įžvelgti šio nusikaltimo požymių. Tačiau yra pripažįstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik už aukšto pavojingumo laipsnio veikas.

Pašnekovas prisiminė Beizaro ir Levicko bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kurioje Teismas pasisakė, kad pagal ultima ratio principą (baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, – jarmo.net), baudžiamosios sankcijos taikytinos už ne bet kokią neapykantos kalbą, o už šiurkščiausius jos pasireiškimus.

„Baudžiamajai atsakomybei už diskriminacinius pasisakymus gali pakakti ir vieno komentaro, skatinančio fizinę, psichinę prievartą ar šmeižiančio socialinę grupę ar atskirus jos atstovus (minėtoje EŽTT byloje prieš Lietuva Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga pažeidė Konvencija nesiimdama baudžiamojo persekiojimo prieš neapykantos kalbą). Tačiau aptariamu atveju, vertinant planuojamo protesto prieš LGBT+ žmonių lygybę ir konstituines teises retoriką, yra diskutuotina, ar baudžiamajai atsakomybei kilti numatytas slenkstis yra peržengiamas. Agresyvios retorikos nematome. Yra nebūtų kaltinimų, yra LGBT+ bendruomenės demonizavimo. Diskriminacinis retorikos pobūdis akivaizdus. Tačiau atsižvelgiant į ultima ratio principą, vargu, ar šiuo atveju būtų galima taikyti Baudžiamąjį kodeksą“, – dėstė S. Bikelis.

Kartu teisininkas pastebi, kad Lietuvos teismų praktikoje pastebima teigiamų tendencijų, kai BK 170 straipsnis yra pritaikomas už agresyvią neapykantos kalbą, net jei ji pasireiškia vienu komentaru socialiniuose tinkluose. Šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką byloje dėl neapykantos kurstymo, kai asmuo po paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė!“ viešai iš savo asmeninės socialinio tinklo facebook.com paskyros parašė komentarą „Pid*rasai job*ni bl*t naikint jumis bl*t“ ir taip viešai niekino LGBTQ+ bendruomenę.

Pasak S. Bikelio, galima manyti, kad prie tokių pozityvių tendencijų stipriai prisidėjo minėtoji EŽTT byla Beizaras ir Levickis prieš Lietuvą.
Naujesnė Senesni