Siekiant išreikšti palaikymą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms ir atkreipti dėmesį į šią skaudžią problemą Seime paminėta Tarptautinė džinsų diena, rašoma pranešime spaudai.
 |
| Agnė Bilotaitė | O. Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Džinsų dienos tradicija gimė 1992 m. Italijoje, kai teismas konstatavo, jog seksualinę prievartą patyrusi moteris lytiniams santykiams davė sutikimą, nes vilkėjo aptemptus džinsus, kurių nuvilkti be jos sutikimo nebūtų buvę įmanoma.
Prieš tokį teismo sprendimą protestavusios Italijos parlamentarės stojo ant teismo laiptų mūvėdamos džinsus.
Seime spaudos konferenciją surengusi Moterų parlamentinės grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė teigia, jog sėkmingai kovai su seksualiniu smurtu šalyje trūksta efektyvių teisinių įrankių.
„Praėję tikrą pragarą nukentėjusieji dar turi įrodyti, kad patyrė prievartą. Jie susiduria su rimtomis problemomis ir siekdami gauti priteistą žalą. Turime suremti pečius ir kuo greičiau imtis Baudžiamojo kodekso bei kitų įstatymų pakeitimų, kurie leistų geriau apsaugoti nukentėjusius žmones bei jiems padėti“, – sako A. Bilotaitė.
Lietuvos policijos duomenimis, pastaraisiais metais daugėja moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo seksualinio smurto. 2022 m. užfiksuota 229 nukentėjusios moterys ir mergaitės, o 2024 m. – 324.
Šių metų pirmąjį ketvirtį policija gavo daugiau kaip 13 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, registruotos 1435 nusikalstamos veikos, 21 iš jų – dėl seksualinio smurto.
Kovos su seksualiniu smurtu srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai sako, kad veiksmingam pagalbos teikimui trukdo klaidingos visuomenės nuostatos, kai dėl patirtos prievartos kaltinamos pačios aukos.
„Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, renkamės: palaikyti žmones, kurie prabilo apie patirtą seksualinį smurtą ir kurti pagalbos kultūrą, ar palaikyti smurtautojus ir stiprinti prievartos kultūrą. Aš renkuosi ne klausti, kodėl žmogus tylėjo, o išgirsti ir palaikyti“, – sako seksualinio smurto prevencijos srityje veikiančios viešosios įstaigos „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Apie patirtą seksualinį smurtą prabyla vidutiniškai kas ketvirtas nukentėjusysis. Specialistų nuomone, situacija pagerėtų, jeigu Lietuvoje atsirastų specializuotos pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto centrai.
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ 2024 m. sulaukė 56 kreipimųsi, šiemet per 4 mėnesius į centrą jau kreipėsi 50 asmenų.
„Seksualinė prievarta – tai baisi patirtis. Ir tai patyręs žmogus nuolatos ieško to, kuris patenkintų saugumo, tiesos, autonomijos poreikį. Tai užtikrinti gali profesionalų komanda, kuri teiktų tiek teisinę, tiek socialinę ir psichologinę pagalbą“, – sako Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro bei „Prabilk“ centro vadovė dr. Dalia Puidokienė.
Šią kadenciją naujai susibūrusi Moterų parlamentinė grupė jau ėmėsi lyderystės sprendžiant klausimus, susijusius su seksualinio smurto užkardymu.
Vasario 5 d. Seime surengtame pasitarime su ekspertais ir atsakingomis institucijomis pripažinta, kad būtina keisti dabartinį teisinį reguliavimą, kuris neleidžia užtikrinti teisingumo nukentėjusiems.
Parlamentarai kreipėsi į Seimo valdybą, kad būtų inicijuota darbo grupė teisės aktų pakeitimams parengti.
Nuo šių metų sausio įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie įpareigoja darbdavius reaguoti ir tirti seksualinio priekabiavimo atvejus, taip pat užtikrinti galimybę saugiai pranešti apie patirtą seksualinį smurtą.
Pasak A. Bilotaitės, Seimas, kaip viena svarbiausių valstybės institucijų, turėtų būti pavyzdžiu ir aiškiai deklaruoti, kad seksualinis smurtas nėra toleruojamas.
Lietuvos Respublikos Seimo statute šiuo metu nėra apibrėžta jokių nuostatų, susijusių su seksualiniu smurtu ar seksualiniu priekabiavimu. Dėl galimybės inicijuoti pakeitimus Moterų parlamentinė grupė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Nuo aiškiai įvardytos pozicijos prasideda pokyčiai. Valdžios institucijos, savivaldybės turi tapti pavyzdžiu ir užtikrinti, kad Darbo kodekso pakeitimai, susiję su seksualinio smurto prevencija, būtų įgyvendinti“, – teigia A. Bilotaitė.
Informacija nukentėjusiems nuo seksualinio smurto:„Prabilk“ – nemokama, konfidenciali, emocinė ir informacinė pagalbaMob. +370 661 69 990El. p. www.prabilk.lt