Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vilniaus Universiteto profesorius Egidijus Kūris sako, kad KT sprendimas dėl partnerystės – itin reikšmingas, o partnerystės instituto priešininkams atkerta: „Priešinsitės partnerystei – gausit santuoką“.
 |
| Asociatyvi Zeynep Sumer/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Praėjusią savaitę Tolerantiško jaunimo asociacija spaudos konferencijoje priminė, kad Lietuvoje dvi tos pačios lyties šeimos kreipėsi į teismą ir reikalauja įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytas santuokas.
Ir gali būti, kad Lietuva bus įpareigota santuokas į registrą įtraukti, kadangi šį mėnesį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) konstatavo, kad Lenkija turi įtraukti į civilinės metrikacijos apskaitą santuoką, sudarytą dviejų tos pačios lyties asmenų, nes šalyje tiesiog negalioja kitoks institutas, pavyzdžiui, partnerystė.
„Kiekvienas Lietuvos teismas yra Europos Sąjungos teismas, įpareigotas konstituciškai taikyti teisę, tai jis gali priimti lygiai tokį patį sprendimą“, – akcentuoja E. Kūris „Delfi“ laidoje „Politikos chirurgija“.
Teisininkas teigia, kad dėl šio klausimo turėtų susizgribti Teisingumo ministerija, ruošianti teisės aktus dėl partnerystės.
„Šita šeimos sąvoka yra naudinga, ji išsprendžia daugybę klausimų. <...> Nereikia to labai baimintis. O tai, kad Lietuvoje nueita ne visai tokiu keliu, kaip kitur, tai čia jau mūsų problema, kad politikai nesugeba padaryti savo darbo“, – įsitikinęs profesorius.
Jarmo.net primena, kad balandžio 17 d. KT priėmė verdiktą, jog partnerystės tarp tos pačios lyties porų neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai.
E. Kūris teigia, kad pastaraisiais metais KT klausimus daugelyje bylų sprendė atsargiai. „Ir kartais nepasakydavo to, ką reikėdavo pasakyti“, – vertina teisininkas.
Tačiau KT byla dėl partnerystės – išimtis. E. Kūris sako, kad šis KT nutarimas gali būti laikomas vienu stipriausių.
Dalis politikų, tarp kurių – Remigijus Žemaitaitis, Agnė Širinskienė, KT verdiktą vertina skeptiškai, teigdami, kad teismas peržengė ribas.
„Politikų pasisakymų buvo pačių įvairiausių. Tiesa sakant, mane kai kurie labai nuvilia. <...> Pavyzdžiui, Aurelijus Veryga griežčiausiais žodžiais įvertino tą nutarimą jo neskaitęs. Čia būdingas politikams bruožas kalbėti apie tai, ko dar nesi perskaitęs“, – reziumuoja profesorius.
 |
| Asociatyvi Mali Desha/„Unsplash“ nuotr. |
Anot teisininko, neretai kritiškai KT sprendimą vertinantys asmenys elgiasi neprofesionalai, vartoja ne tokias sąvokas, kokias reikėtų.
Dalis skeptikų sako, kad KT užsiima teisėkūra, tačiau, E. Kūrio teigimu, tai nėra netikėta – teismas tiesiog plėtoja konstitucinę doktriną.
„Jeigu žiūrėtume į esmę, (kyla klausimas), ar Konstitucinis Teismas užsiima teisėkūra. Tai visi Konstituciniai Teismai tam tikra prasme užsiima teisėkūra ir sprendžia konstitucinius ginčus, o tuomet nori-nenori turi gretinti ginčijamą ir susijusį reguliavimą, norminį foną su Konstitucijos nuostatomis. Tam, kad šiuos dalykus sugretintum, turi Konstitucijos nuostatas aiškinti“, – dėsto E. Kūris, pažymėdamas, kad KT nutarimu apibendrino, ką numato Konstitucija ir europinė teisė, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencija.
„Konstitucinis Teismas naujos Amerikos neatrado, tiesiog jis jau seniai atrastą Ameriką parodė mūsų skaitytojams, tiems, kurie nori skaityti tekstus“, – tikina teisininkas.
Buvęs KT pirmininkas teigia neįžvelgiantis ir KT nutarimuose „jokio politikavimo“, nors KT yra tuo kaltinamas.
Pasak E. Kūrio, vienas iš KT užduotų klausimų buvo susijęs su tuo, ar piliečiai nėra diskriminuojami. „Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją – o ji skaičiuojama dešimtmečiais, – tai ta diskriminacija tikrai yra. Ir Konstitucinis Teismas negalėjo kitaip pasakyti. Priešingu atveju mes turėtume pasakyti, kad išeiname iš Europos Tarybos, jeigu daugiau pasipriešinimo ir pasispardymo būtų. Diskriminacija buvo“, – tikino jis.