Ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl partnerystės „neatsirado be politikų valios“, nes būtent jos vadovauta Vyriausybė kreipėsi į KT Seime užstrigus tos pačios lyties porų teisinio reguliavimo klausimui. Politikė pažymėjo „didelio lūkesčio“ neturinti, kad po KT verdikto dabartiniai valdantieji imsis pokyčių.
 |
| Ingrida Šimonytė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
KT ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriame akcentavo, jog partnerystės neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai.
I. Šimonytė tikina, kad Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių, kuriose politikams nesutariant galutinį žodį taria teismai.
„Ar džiaugiuosi sprendimu? Jausmas truputį dvilypis, nes taip, tai tas atvejis kai politikų stumdymusis dėl konkretaus teisinio reguliavimo, kuriuos lydi kartais absurdiškiausi gąsdinimai ir šiaudinės kaliausės, turi lopyti teismai. Bet nėra čia Lietuva nei vienintelė, nei išskirtinė, deja. Didesnė bėda, kad žmonės, kurie iki to laiko negali spręsti sau aktualių klausimų nei pagal įstatymą, nei per teismus, jaučiasi visą tą laiką mažų mažiausiai blogai. Ir dėl to skaudu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo politikė.
.jpg) |
| Ingrida Šimonytė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Partnerystės įstatymą, o vėliau – ir Civilinės sąjungos įstatymą mėgino priimti ankstesnės kadencijos Seimas, tačiau nesėkmingai. Klausimui parlamente užstrigus, tuomet būtent I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nusprendė kreiptis į KT, kad šis įvertintų, ar partnerystės nebuvimas neprieštarauja Konstitucijai.
I. Šimonytė įsitikinusi – jos vadovauta Vyriausybė parodė valią Seimui nesiimant lyderystės.
„Visgi, šis sprendimas irgi neatsirado be politikų valios, nes net jeigu jos nebuvo Seime įstatymui priimti, jos buvo Vyriausybėje kreipimuisi surašyti ir priimti sprendimą kreiptis. Tai, kad Konstitucinis teismas iš esmės palaikė visus Vyriausybės teikime buvusius argumentus, tik parodo, kaip reikalingas buvo kreipimasis ir kaip kvalifikuotai jis buvo paruoštas. O čia visi komplimentai ir dėkingumas keliauja Ewelinai Dobrowolskai ir jos komandai ministerijoje, taipogi kitiems talkinusiems teisės ekspertams“, – dėkoja ji.
Taip pat skaitykite:
Konservatorė teigia besitikėjusi, kad KT verdiktas bus toks, kokį jis galiausiai paskelbė.
„Žinoma, kad asmeniškai vyliausi panašaus sprendimo, bet garantijas dėl to, ką pasakys Konstitucijos aiškintojai turi tik putinas, kuris neturi Konstitucijos. Visgi, kažkaip neabejojau, kad, pirmiausia, Konstitucinis teismas laikysis jau suformuotos doktrinos, tačiau dar svarbiau – įvertins tą aplinkybę, kad teisinėje valstybėje negali būti taip, jog realios problemos nesiimtų spręsti niekas: teismams rodant į politikus, o politikams – vieniems į kitus ir į teismus“, – tikina I. Šimonytė.
„Vienas svarbus sprendimo aspektas yra ir tas, kad kai kurių politikų kaip sprendimas siūloma „UAB partnerystė“, t.y. emocinio ryšio suprimityvinimas iki sandorio, Konstitucinio Teismo įvertinta kaip netinkamas klausimo sprendimas“, – pažymi politikė.
 |
| Asociatyvi Margaux Bellott/„Unsplash“ nuotr. |
Jarmo.net primena, kad KT pabrėžė, jog nustatydamas konkrečią santuokos nesudariusių asmenų poroms skirtą teisinio pripažinimo ir apsaugos formą, kaip antai galimybę įregistruoti partnerystę, Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos, t. y. negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma būtų skirta tik skirtingų lyčių asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros.
Buvusi premjerė komentuoja ir tai, ką mananti apie pasisakymus, jog šiuo metu yra svarbesnių klausimų nei partnerystė.
„Mačiau kai kurių komentuotojų purkštelėjimą – oh, first world problems, negi nėra daugiau, ką spręsti. Spręsti daugiau yra ką ir net labai daug. O šitas klausimas seniausiai galėjo būti išspręstas, jeigu ne šiaudinės kaliausės nuolat mėtomos tų žmonių, kuriuos kartais jau norisi įtarti abejojant savimi ir savo gyvenimo pasirinkimais. Geriausia būtų, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo sprendimą, parengti įstatymą, jį priimti ir eiti toliau visiems gyventi savo gyvenimo. Nes atsitiktų tas, ką šiaudinių kaliausių mėtytojai puikiai žino – žmonės, kuriems tai nėra aktualu, tiesiog nustotų apie tai galvot išvis, nes pamatytų, kad niekas-o-niekas jų gyvenime nepasikeitė. Kurį laiką nenurimtų tie, kuriems labai rūpi visų kitų lovos reikalai, bet mažiausiai rūpi savieji. Bet ir tiems kažkada atsibostų. O žmonės, kuriems šie pakeitimai svarbūs, tiesiog tvarkingai, teisiškai galėtų fiksuoti savo gyvenimo realią situaciją, užuot nuolat klausę, kad jie yra kažkokie netokie, turėtų patapti kitokiais ar bent jau „nesidemonstruoti“.
Bet koks nuosaikus politikas, suvokiantis, kad tema nuo stalo kitaip nenusiims, turėtų būti suinteresuotas ją nuo stalo nuimti ir nustoti šerti mintančius neapykanta“, – teigia I. Šimonytė.
Ekspertai sako, kad po KT sprendimo Seimas turės priimti Partnerystės įstatymą, visgi, I. Šimonytė nereiškia „didelio lūkesčio“, jog taip ir atsitiks.
„Ar galima tikėtis pokyčio iš „centro kairės“ (primenu, kad joje pagal lietuvišką klasifikaciją yra leftistinė zimagoro partija)? Didelio lūkesčio nėra, turint minty, kad Žmogaus teisių komiteto pirmininkas neseniai savo „tvirtą nuomonę“ apie įstatymo perspektyvas dėstė kaip patyręs partorgas nepasakydamas nieko“, – dabartinį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Lauryną Šedvydį kritikavo I. Šimonytė.
Anot ekspremjerės, po KT išaiškinimo „šiandien kažkas Lietuvoje tikrai pasijuto laimingesnis“, o „tą žinoti yra gerai“.