Kovoje dėl Popiežiaus sosto LGBTQ+ teisių klausimas – kaip niekada aktualus.
 |
| Asociatyvi Bertrand Colombo/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Artėjant konklavai, kurios metu bus renkamas naujasis Romos katalikų bažnyčios vadovas balandžio 21-ąją mirus Popiežiui Pranciškui, LGBTQ+ teisių tema virto ideologiniu kovos lauku kovoje tarp kardinolų, jau pradėjusių mūšį dėl Bažnyčios pozicijos šiuo klausimu.
Nors daugumą kardinolų paskyrė pats Pranciškus, ir tarp jų yra nemažai progresyvių dvasininkų, ne vienas potencialus kandidatas į Popiežiaus sostą laikosi konservatyvių, o dažnai – ir atvirai homofobiškų pažiūrų.
Popiežius Pranciškus, per savo pontifikatą vadintas vienu iš progresyviausių Bažnyčios lyderių LGBTQ+ teisių atžvilgiu. „Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimos dalimi. Jie yra Dievo vaikai“, – yra kalbėjęs jis. Pranciškus taip pat ragino tėvus palaikyti savo LGBTQ+ vaikus, o ne juos smerkti.
Tiesa, nors Pranciškus leido laiminti tos pačios lyties poras, jis išliko ištikimas Bažnyčios mokymui ir nepalaikė santuokų lygybės, translytiškumą vadino „ideologiniu projektu“ išprovokuodamas nevienareikšmius vertinimus net ir tarp savo paties šalininkų.
O štai šiuo metu tarp garsiausių kandidatų į Popiežiaus sostą minimas kardinolas Fridolin Ambongo Besungu iš Kongo, kuris homoseksualumą yra pavadinęs „bjaurastimi“ (angl. abomination) ir teigė, kad tos pačios lyties asmenų santuokos „prieštarauja kultūrinėms normoms“.
Jam pritarė ir kardinolas iš Gvinėjos Robertas Sarah, teigiantis, kad LGBTQ+ ideologija „įkalina žmones“ ir iškreipia jų tapatybę.
Vengrų kardinolas Peteris Erdo, kuris niekada viešai nekritikavo Viktoro Orbano valdžios priimamų įstatymų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę, laikomas tyliai pritariančiu tokiai politikai.
Vokietis kardinolas Gerhardas Mulleris, aršus Pranciškaus reformų kritikas, pasisako prieš „homoseksualų lobistus“ ir reikalauja grįžti prie „ortodoksinės“ teologijos, grįstos Biblijos tekstais ir apaštališka tradicija.
Teisės profesorius Rik Torfsas iš Belgijos akcentuoja šiuolaikinės Bažnyčios dviveidiškumą: „Viena vertus, homoseksualūs santykiai laikomi nuodėmingais, kita vertus – reikšminga, o gal net dauguma kardinolų patys yra homoseksualūs“.
Šis paradoksas išryškėja ypač dabar, kai konservatyvusis Bažnyčios sparnas bando sustabdyti LGBTQ+ įtraukties kryptį, pradėtą Pranciškaus, siekdamas atsukti laiką atgal.
Parengta pagal lgbtqnation.com informaciją