LGBT+ šeimoms, auginančioms ar besilaukiančioms vaikų, Lietuvoje trūksta teisinio saugumo. Kol šios poros savo santykius oficialiai gali įteisinti tik teismų keliu, taisyti padėtį imasi darbdaviai. Suteikdamos vienos lyties poroms garantijas, susijusias su vaiko gimimu ir priežiūra, jos bent iš dalies suvienodina šeimų teises, rašoma Lietuvos Įvairovės Chartijos asociacijos pranešime žiniasklaidai.
 |
| Ausma Minkauskaitė ir Natalja Andreičiuk | Jarmo.net koliažas |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šį pavasarį, Lietuvos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą, kuriuo įtvirtinta – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja šalies Konstitucijai. Įstatymą, kuris suteiktų LGBT+ ir kitoms poroms galimybę sudaryti partnerystę, Lietuvoje delsiama priimti jau 24 metus.
Apie tai, kad toks įstatymas stipriai susijęs su LGBT+ žmonių savijauta ir emocine sveikata, kalbėjo ir Lietuvoje praktikuojantys psichologai, išreiškę paramą tos pačios lyties partnerysčių įteisinimui. Savo viešame laiške specialistai pabrėžė, kad glaudžias sąsajas tarp LGBT+ asmenų psichikos sveikatos ir santykių įteisinimo įrodo ir kitų šalių patirtis – įteisinus vienalytes santuokas Danijoje ir Švedijoje savižudybių tarp homoseksualių vyrų ir moterų sumažėjo beveik per pusę.
„Visos šeimos, nepriklausomai nuo to, koks yra jų modelis, siekia kaip gali geriau pasirūpinti savo saugumu ir pasinaudoti teisėmis, kurios įstatymu kol kas suteikiamomis tik daliai šeimų ir tėvų“, – paaiškina Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos projektų koordinatorė Ausma Minkauskaitė.
Ji pasakoja, kad populiarėjantis būdas kurti įtraukesnę organizaciją – naudų suvienodinimas visoms šeimoms.
To įmonės pasiekia atnaujindamos artimųjų ir šeimos narių sąrašą. Tai, kad artimaisiais verslas laiko ir darbuotojų partnerius ar partneres, juos globojančius ar jų globojamus šeimos narius, nebiologinius vaikus, reikšminga suteikiant įvairias naudas. Tos pačios lyties partneriams ypač aktualus sprendimas gimus vaikui suteikti apmokamas vieno mėnesio trukmės atostogas ir žmogui, kuris nėra naujagimio biologinis tėtis ar mama.
„Remiantis esamu reguliavimu, pagimdžiusios moters partnerė ar partneris, jei nėra biologinis vaiko tėvas, tėvams skirtų naudų gauti negalėtų. Įmonių įgyvendinami pokyčiai, sulyginantys naudas heteroseksualioms ir homoseksualioms šeimoms, leidžia žmonėms geriau pasirūpinti savo vaikais“, – sako A. Minkauskaitė.
Svarbios ir kitos įmonių teikiamos galimybės, susijusios su reikšmingomis ar krizinėmis gyvenimo situacijomis (vestuvėmis, laidotuvėmis ir kt.). Nesant santykių reglamentavimo, jomis pasinaudoti daugelyje įmonių vienos lyties poroms – neįmanoma. Įmonės „įteisinančios parterystę“ padėtį taiso ir čia – išplėsdamos naudos gavėjų ratą ir suteikdamos savo darbuotojams daugiau, nei reikalauja įstatymas.
Šeimų teises vidiniais dokumentais yra suvienodinusios Įvairovės chartijos asociacijai priklausančios įmonės: „Swedbank“, „Oxylabs“, „Moody's“, „Lietuvos oro uostai“, ir kt.
Sprendimus diktuoja vertybės
Metų pradžioje įmonė „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) darbuotojams pristatė ir pradėjo taikyti atnaujintą Artimųjų ir šeimos narių sąrašą, jį praplečiant taip, kad naudomis galėtų pasinaudoti visos šeimos. A. Minkauskaitės nuomone, toks rūpestis šeimomis bei vaikais visų pirma yra organizacijos požiūrio į savo darbuotojus klausimas.
LTOU Žmonių ir kultūros departamento direktorė Natalja Andreičiuk pasakoja, kad pokyčiai buvo reikalingi pirmiausia tam, kad kiekvienas darbuotojas galėtų jaustis priimtas ir saugus. „Visi „Lietuvos oro uostų“ darbuotojai ir jų šeimos nusipelno vienodo rūpesčio ir pagarbos. Vienodų naudų skyrimas šeimoms yra natūralus žingsnis kuriant pozityvią ir palaikančią darbo aplinką“, – sako ji.
Platesnis pokyčio tikslas – sąmoningesnis bendravimas ir teigiamas visuomenės požiūris į žmonių skirtumus. Tikimasi, kad sukūrus pagarbią aplinką darbuotojams, tai leis paskatinti vertybinius pokyčius ir platesnėse bendruomenėse.
Kol LGBT+ poros neturi galimybių savo santykių paprastai įteisinti oficialiai, įmonės suteikia darbuotojams teisę pasinaudoti suteiktomis naudomis tiesiog pranešus apie savo poreikius ar šeimos situaciją, o įrodyti ją dokumentais prašoma minimaliai.
Tarpusavio pasitikėjimu grindžiamas procesas žmogui yra patogesnis ir gali būti reikšmingas emociškai. „Pavyzdžiui, nors homoseksualaus darbuotojo šeimos ryšys nėra pripažintas valstybės, suteikdama naudas įmonė parodo, kad tokį ryšį pripažįsta ir gerbia“, – sako Įvairovės chartijos asociacijos atstovė A. Minkauskaitė.
„Tokie maži, bet kartu labai dideli žingsniai parodo verslo žmogiškumą ir jautrumą įvairioms gyvenimo situacijoms. Ilgalaikė parama ir pagarba, parodyta visoms šeimoms ir vaikams vienodai, ilgainiui sustiprins ir įmonių komandas, ir platesnę visuomenę“, – sako Įvairovės chartijos asociacijos atstovė.
Lietuvos įvairovės chartijos asociacija yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. Įvairovės Chartijos veikia 26 Europos Sąjungos valstybėse.