Prieš lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą ne kartą pasisakiusi teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė sulaukė ne tik žmogaus teisių gynėjų kritikos, bet ir užtarėjų paramos iš Nacionalinio susivienijimo.
 |
| Kristina Zamarytė-Sakavičienė | Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Liepė nekritikuoti
Kaip teigiama antradienį partijos išplatintame pareiškime, Nacionalinis susivienijimas reiškia paramą K. Zamarytei-Sakavičienei ir smerkia kritiką, kuri įvardijama kaip „ideologinis bei politinis puolimas“ dėl asmeninių pažiūrų.
Partijos paskelbtame pareiškime dėstoma, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pareiškimai, kuriuose reiškiama abejonė, ar K. Zamarytė-Sakavičienė gali eiti pareigas, kelia pavojų demokratijos principams.
Praėjusią savaitę naujienų agentūrai ELTA J. Sabatauskas kalbėjo, kad K. Zamarytės-Sakavičienės pozicija dėl partnerystės kelia interesų konfliktą, nes būtent Teisingumo ministerija turėtų parengti Partnerystės įstatymo projektą.
 |
| Julius Sabatauskas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Čia kyla interesų konfliktas, jeigu yra asmenys, kurie viešai reiškia, kad to nedarys arba niekada tam nepritars. Tada reikia tai įvertinti. Jeigu tu eini tas pareigas, turi atsakomybę, turi pareigą ir tai yra konstitucinė pareiga, ne šiaip sau. Todėl labai rimtai reikia pasvarstyti, dėl tų žmonių. Jeigu jie nevykdys tos pareigos, atsakomybės ir atitikimo toms pareigoms, ar jie gali toliau eiti tas pareigas?“ – kalbėjo J. Sabatauskas.
Nacionalinis susivienijimas skelbia, kad J. Sabatausko ir kitų politikų, kritikuojančių K. Zamarytę-Sakavičienę, „retorikos lygis rodo, kad kai kurie politikai valstybės pareigūnus vertina ne pagal kompetenciją, o pagal grupinių interesų tenkinimą“.
Bandymas vertinti K. Zamarytės-Sakavičienė paskyrimą vien ideologiniais kriterijais yra antikonstitucinis ir prieštarauja demokratinės valstybės principui“, – pažymi Nacionalinis susivienijimas.
Partija ragina nutraukti kritiką viceministrės atžvilgiu.
 |
| Kristinos Zamarytės-Sakavičienės pozicija partnerystės klausimu – itin kritiška | Teisingumo ministerijos nuotr. |
Kreipėsi į premjerę
Antradienį žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindamos iš Teisingumo ministerijos perimti dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą, pranešime žiniasklaidai nurodė Lietuvos žmogaus teisių centras.
Nevyriausybininkai sako esantys sunerimę, kad dabartinė ministerijos politinė vadovybė nevykdys teismų sprendimų bei sabotuos ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą, taip pat nepaisys religijos ir valstybės atskyrimo principo, įtvirtinto Konstitucijoje.
Išvardijo, kodėl netinka
Kritikos pabrėžė ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė. Praėjusią savaitę „Facebook“ paskyroje nevyriausybininkė rašė, kad K. Zamarytės-Sakavičienės paskyrimas teisingumo viceministre labai nuvilia.
 |
| Jūratė Juškaitė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
„Tai asmuo, ne kartą viešai pasisakęs prieš moterų teisę apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, platinusi nepagrįstas baimes apie Stambulo konvenciją ir tariamus genderizmus, kas de facto prisidėjo prie to, kad ir toliau vargstam su epideminio lygio smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris.
Tai politikė, kuri darė viską, kad seksualnio smurto reforma, paremta sutikimu, Lietuvoje neįvyktų.
Tai politikė, kuri savo politinį kapitalą kaupė ir puldama bei menkindama tos pačios lyties šeimas. Įskaitant mano“, – apžvelgė J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė jau kurį laiką ketina susitikti su premjere I. Ruginiene, pakvietusi ją išgirsti LGBTQ+ bendruomenės poziciją.
„Nors susitikimo laikas jau kurį laiką derinamas, bet viešai dar kartą pakartoju kvietimą ministrei pirmininkei Ingai Ruginienei susitikti su tos pačios lyties šeimomis ir pasidalinti vizija, kaip bus užtikrinamos jų teisės, kai Teisingumo ministeriją atiduodate kraštutiniais religiniais įsitikinimais besivadovaujančioms politikėms“, – skelbė J. Juškaitė.
Konservatorius Matas Maldeikis teigė, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų K. Zamarytė-Sakavičienė nėra išrinkta rinkimuose, todėl jos paskyrimas – nesuvokiamas.
 |
| Matas Maldeikis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Žiūrėkit, tai nebejuokinga.
Vyksta keistas politinis procesas, kurio sveiku protu nebepaaiškinsi.
Rinkimuose visuomenės mandatą gauna socialdemokratai – partija, turinti aiškias kairiąsias politines pažiūras.
Ir štai dabar sudaroma Vyriausybė, kurioje ne tik „Nemuno aušra“ ir valstiečiai, bet ir Tomaševskio partija. Pastaroji „gauna“ Teisingumo ministeriją. O jos viceministre skiriama „valstietė“ Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Gali kas nors man paaiškinti, kokius rinkimus laimėjo ir kokiu būdu valdžią šalyje gauna kraštutinės dešinės personos? Esu prieš cancel’inimą, bet noriu, kad valdžią gaunančios jėgos, kurios nustatinės šalies gyvenimo taisykles, tai pasiektų per rinkimus, o ne per kabinetinius susitarimus.
Aš nemačiau, kad visuomenės mandatą valdyti būtų gavusi Tomaševskio partija, ir juo labiau – politika, kuriai atstovauja tokios kaip ponia Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kada čia visuomenė suteikė mandatą Sveikatos teisės institutui ar Laisvos visuomenės institutui nustatinėti mūsų teisės klausimus? Dabar jai pavesta kuruoti nacionalinės teisės sistemos plėtros, politikos formavimo civilinės teisės, civilinio proceso teisės, administracinių bylų teisenos, mediacijos, teismo ekspertizės srityse klausimus“, – „Facebook“ paskyroje rašė M. Maldeikis.
Batalijų nenorėtų
Praėjusią savaitę premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Seime galėtų būti pateiktas partnerystę reglamentuojantis įstatymo projektas, jeigu jo nepateiks Ritos Tamašunienės vadovaujama Teisingumo ministerija.
 |
| Inga Ruginienė | Laiimos Penek/LRV nuotr. |
„Jeigu ministrė (Rita Tamašunienė, – jarmo.net) neteiks, tai bus pateikta kitaip (...). Gali bet koks Seimo narys teikti iniciatyvą šiuo klausimu (…). Mes neversime tų, kas nenori šito projekto, jo teikti, bet surasime tuos, kurie projektą pateiks“ , – kalbėjo I. Ruginienė, pabrėžusi, kad partnerystės klausimą įpareigoja išspręsti Konstitucinio Teismo nutarimas.
„Labai norėčiau, kad be jokių didesnių batalijų tą klausimą mes spręstume“, – teigė premjerė.