Prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą pasisakiusi teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė teigia, kad jos nuostata šiuo klausimu nesikeičia. Vis dėlto, ji nenurodo, koks konkrečiai įstatymo projektas bus rengiamas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl partnerystės – tai, pasak viceministrės, priklausys nuo teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės sprendimų.
 |
| Kristinos Zamarytės-Sakavičienės pozicija nekinta | Teisingumo ministerijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kalbėdama su naujienų agentūra ELTA, K. Zamarytė-Sakavičienė pabrėžė, kad jos asmeninė pozicija nebus lemianti ministerijos sprendimą dėl partnerystės, nes ji eina politinio pasitikėjimo pareigas ir vykdo ministrės formuojamą politiką.
„Aš savo politikos ar savo kažkokių politinių prioritetų neturiu ir nevykdau. Tai, kaip ministrė matys reikalinga, taip mes ir rengsime ir šiuos, ir kitus teisės aktus“, – sakė teisingumo viceministrė.
„Ne, mano pozicija nekinta, bet ji visiškai nėra lemiama, nes lemia būtent ministrės pozicija“, – kalbėdama apie partnerystę teigė ji.
Pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, šiuo metu ministerija dar nesiėmė įstatymo projekto, kuris įgyvendintų KT sprendimą dėl partnerystės instituto.
„Kol kas mes prie šito klausimo per daug nedirbam“, – kalbėjo ji.
Viceministrė, anksčiau ne kartą kritikavusi siūlymą įstatymu įtvirtinti vienalytę partnerystę, tvirtino, kad jos nuostatos nepasikeitė. Ji taip pat išreiškė nuostabą dėl viešoje erdvėje pasigirdusių svarstymų, ar jos pažiūros suderinamos su einamomis pareigomis.
„Ta mano pozicija yra vieša. (...) Tik noriu pastebėti, kad tiek valstybės tarnyboje, tiek bet kokioje kitoje srityje pagal Konstituciją žmonės visiškai negali būti diskriminuojami dėl savo pažiūrų. Tai yra imperatyvi norma ir keista, kad Lietuvoje žmonės to nežino ir kelia tokius klausimus – dėl įsitikinimų yra svarstomas žmogaus tinkamumas eiti tam tikras pareigas. Taip neturėtų būti demokratinėje teisinėje valstybėje“, – komentavo viceministrė, skelbia ELTA.
Tuo metu teisingumo ministrė R. Tamašunienė anksčiau yra teigusi, kad vargu ar tos pačios lyties Partnerystės įstatymas Seime sulauktų daugumos palaikymo, ir buvo užsiminusi apie galimybę grįžti prie vadinamojo Artimo ryšio įstatymo projekto.
Anksčiau K. Zamarytė-Sakavičienė ėjo Laisvos visuomenės instituto direktorės pareigas. Ši organizacija taip pat yra ne kartą išreiškusi itin kritišką požiūrį apie Partnerystės įstatymą, kitas LGBTQ+ teises užtikrinančias iniciatyvas.
Sabatauskas: kyla klausimų dėl viceministrės tinkamumo pareigoms
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas abejoja, ar K. Zamarytė-Sakavičienė, viešai pasisakiusi prieš vienalytes partnerystes, gali tinkamai eiti teisingumo viceministrės pareigas.
Pasak parlamentaro, tokia situacija kelia interesų konfliktą, ypač turint omenyje, kad būtent Teisingumo ministerijai pavesta parengti įstatymo projektą, įgyvendinantį KT nutarimą dėl partnerystės.
„Čia kyla interesų konfliktas, jeigu yra asmenys, kurie viešai reiškia, kad to nedarys arba niekada tam nepritars. Tada reikia tai įvertinti. Jeigu tu eini tas pareigas, turi atsakomybę, turi pareigą ir tai yra konstitucinė pareiga, ne šiaip sau. Todėl labai rimtai reikia pasvarstyti dėl tų žmonių. Jeigu jie nevykdys tos pareigos, atsakomybės ir atitikimo toms pareigoms, ar jie gali toliau eiti tas pareigas?“ – agentūrai ELTA teigė J. Sabatauskas.
Anot jo, premjerei Ingai Ruginienei teks pareikalauti, kad ministerija užtikrintų Partnerystės įstatymo projekto parengimą.
Praėjusią savaitę premjerė pareiškė, kad jei Teisingumo ministerija nepateiks atitinkamo projekto, jis gali būti registruotas Seime kitu būdu.
„Aš jau ne vieną kartą sakiau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas mus įpareigoja spręsti šitą klausimą ir tikrai labai norėčiau, kad be jokių didesnių batalijų tą klausimą mes spręstume“, – sakė I. Ruginienė.
KT: partnerystės neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai
Primintina, kad šių metų balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisinio reguliavimo, leidžiančio sudaryti partnerystę tik tarp vyro ir moters, nuostata prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat pažymėjo, kad partnerystės instituto nereguliavimas diskriminuoja tos pačios lyties poras ir pažeidžia jų teises.
Civiliniame kodekse jau daugiau nei du dešimtmečius įtvirtinta, jog partnerystė turi būti reglamentuota atskiru įstatymu, tačiau toks teisės aktas iki šiol nepriimtas.