Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.
 |
| Monika Antanaitytė | Jarmo.net koliažas (Olgos Posaškovos/LRS ir asociatyvi Vito Giaccari/pexels.com nuotr.) |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tos pačios lyties porų partnerystės reglamentavimas – pirmas žingsnis lygiateisiškumo link. Teisininkė M. Antanaitytė sako, po to, kai šalys ryžtasi pripažinti vienalytes poras, visuomenės požiūris į LGBTQ+ asmenis gerėja, o veiksmų nesiimančiose valstybėse – prastėja.
 |
| 2023 m. „Pride“ eitynės Vilniuje | Violetos Tamelytės nuotr. |
– Kaip vertinate antradienį Seime registruotas Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisas? Ar jos, jūsų nuomone, bendrai atitinka balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo Seimas buvo įpareigotas reglamentuoti įstatymu tos pačios lyties asmenų porų santykius suteikiant joms šeimos statusą ir suteikti teisinę apsaugą visoms susituokti negalinčioms poroms, nepriklausomai nuo jų lyties? – jarmo.net pasiteiravo M. Antanaitytės.
– Visų pirma, partnerystės institutas savaime yra kompromisas. Pavyzdžiui, kone 10 metų toks institutas nesėkmingai funcionavo Čekijoje, dabartinis Italijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse veikiantis ar veikęs partnerystės reguliavimas taip pat nepateisina lūkesčių. Todėl šio instituto atsisakė nemažai šalių, nes toks reguliavimas ilgainiui tapo perteklinis, neatliepė socialinės tikrovės ir neretai sukurdavo diskriminacines prielaidas. Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas.
Kita vertus, dabartinis įstatymų projektas yra, akivaizdu, profesionaliai parengtas teisininkų, o ne politikų, todėl ir turime kokybišką teisėkūros produktą, su kurio pirmąja versija buvo sudarytos galimybės susipažinti ir sureaguoti šioje srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
 |
| Monika Antanaitytė, Vladimiras Simonko ir Kornelija Zaicaitė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Juridinio turinio prasme, tai išsamiausias ir nuosekliausias iki šiol registruotas projektas, su konkrečiomis teisinėmis apsaugomis santuokos nesusidariusioms šeimoms. Svarbu, kad keičiamos bendrosios teisės aktų normos: prieš tai siūlyti variantai įvedant naujus įstatymus nekeičiant minėtų bendrųjų teisės normų, buvo ydinga praktika, neatitinkanti teisės aiškumo, sistemingumo ir numatomumo principų.
Dėl atitikties balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimui, pažymėtina, jog įstatymų projektai remiasi konstitucine lyčiai neutralia šeimos sąvoka. Taigi pateikti projektai nėra labai ambicingi, tačiau atitinkantys minimalius teisinės apsaugos standartus, kurie šiuo metu egzistuoja tiek nacionalinėje, tiek EŽTK praktikoje.
Vis dėlto, pasiūlymai neatliepia įsivaikinimo klausimų, nesprendžia klausimų dėl atvejų, kuomet tos pačios lyties asmenys jau yra sudarę santuoką užsienio šalyje, nesprendžia susituokusių translyčių asmenų, ketinančių įgyvendinti savo teisę į lyties pripažinimą, problemų ir kt.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą. Paminėtina, kad teisės aktų priėmimo atveju numatomi terminai yra pakankamai ilgi: projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2027 m. sausio 1 d., o GRĮ projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas tik 2028 m. sausio 1 d.
 |
| Šiuo metu asmenys, norintys registruoti partnerystę, turi kreiptis į teismą, kadangi Lietuvoje partnerystės reglamentavimas įstatymiškai nėra įtvirtintas | Asociatyvi prokuraturos.lt nuotr. |
– Politikai siūlo, kad partnerystės registracija vyktų notariniu būdu, o ne Civilinės metrikacijos skyriuje. Kaip tai vertinate?
– Kadangi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką bei ketinantys sudaryti partneystę yra palyginamoje padėtyje, toks reguliavimas gali sukurti prielaidas kilti netiesioginei diskriminacijai dėl lytinės orientacijos, socialinės padėties bei kitais pagrindais. Kitų ES šalių praktika rodo, kad tai ne vienintelis atvejis, kuomet partneriai gali patirti tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, todėl net ir įteisinus partnerystės institutą, manyčiau, jog strateginio bylinėjimosi poreikis ir perspektyvos išliks didelės.
– Premjerė Inga Ruginienė partnerystei ir apskritai LGBTQ+ bendruomenei yra išreiškusi palaikymą. Tačiau dalis valdančiųjų frakcijų (ypač iš „valstiečių“ ir „aušriečių“) nevengia homofobiškos pozicijos. Kaip manote, ar socialdemokratams nebus sunku parlamente užsitikrinti projektams reikalingą palaikymą? Kas turėtų rodyti lyderystę šiuo klausimu?
– Aiški ir tvirta Ministrės Pirmininkės ir kitų socialdemokratų lyderių pozicija žmogaus teisių klausimais yra labai svarbi.
 |
| Inga Ruginienė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Paminėčiau ir opozicinių partijų lyderystę ir susitelkimo reikšmę šiam žmogaus teisių klausimui, kuris yra ir vertybiškas, ir valstybiškas, ir tiesiog pragmatiškas, orientuotas į šeimų socioekonominį stabilumą, atitinkantis Lietuvos geopolitines kryptis.
Taip pat teisinės valstybės argumentas yra universalus, neturintis priklausyti nuo partinės ideologijos: Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti įgyvendintas ir nustatytas reguliavimas, pagal kurį suteikiama apsauga apimtų turtinius, ir neturtinius, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, klausimus.
– Jeigu įstatymo projektai būtų priimti, jūsų vertinimu, kokią jie galėtų padaryti įtaką visuomenės nuostatoms ateityje apie LGBTQ+ šeimas?
– Tai vienareikšmiškai darytų tik teigiamą įtaką visuomenės nuostatoms. Įstatymas ne tik leidžia, draudžia ar baudžia, įstatymas informuoja visuomenę. Šiuo atveju teisinis reguliavimas prisidėtų prie LGBTIQ+ tapatybių normalizavimo, LGBTIQ+ šeimų matomumo didinimo, informuotų, kad tos pačios lyties šeimos ar skirtingos lyties šeimos, sudariusios partnerystę, yra lygiai tokie patys visuomenės nariai, su tokiais pat lūkesčiais, tikslais, rūpesčiais, teisėmis ir pareigomis, taip pat kaip ir visi kiti.
Didelės apimties „European Social Survey“ (lt. Europos socialinis tyrimas – jarmo.net) tyrimas rodo, kad požiūris į LGBTIQ+ asmenis pagerėjo šalyse būtent po teisinio tos pačios lyties šeimų pripažinimo, o prastėjo ten, kur šio pripažinimo nėra.
 |
| Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr. |
– Ką pasakytumėte tiems LGBTQ+ asmenims, kurie jau pavargo laukti įstatyminio pripažinimo, kurie netekę vilties ir tikėjimo išvyko iš Lietuvos dėl čia neužtikrinamų jų teisių – tos pačios partnerystės ligšiolinio nepripažinimo įstatymiškai – ir nebetiki, kad Seimas stos į LGBTQ+ teisių pusę?
– Gyventi reikia čia ir dabar. Bendruomenė neturi jausti politinio neveikimo įkaite, todėl visiškai suprantu bendruomenės narius, priėmusius sprendimą išvykti iš Lietuvos, žinau, kad kai kuriems jis buvo labai sunkus. Tikėti ir rūpintis svarbiausia patiems savimi, tačiau reikia kartu ieškoti būdų, kaip stiprinti bendruomenę, jos solidarumą, matomumą visuomenėje, telkti LGBTIQ+ bendruomenę palaikančius balsus.
Palaikančių balsų kasmet yra vis daugiau.
 |
| Asociatyvi Eglės Norvilytės nuotr. |
Norėčiau galvoti, kad išvykę LGBTIQ+ asmenys kada nors apsvarstys grįžimo į Lietuvą galimybę, bet naivoka tikėtis, kad partnerystės instituto įgyvendimas bus pagrindinis veiksnys. Pripažinkime, partnerystės projektą teikti paskatino teismų sprendimai, o ne strateginis savanoriškas valstybės apsisprendimas stiprinti žmogaus teisių prioritetus. Būtent šio strateginio įsipareigojimo labai trūksta tvariam pokyčiui ir pažangai.
– Ar jums žinoma, kodėl buvo pasirinktas kelias registruoti du atskirus projektus (Civilinio kodekso pataisas ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisas), o ne vieną, tarkime, Partnerystės įstatymo projektą? Kodėl pasirinktas toks teisinis šio klausimo sureguliavimo kelias bei ar jis jus tenkina?
– Galėčiau nebent įvertinti tai, jog būtent toks variantas yra teisiškai logiškesnis ir nuoseklesnis, atitinkantis teisėkūros standartus.
Mūsų kritinė pozicija ta, jog Partnerystės nuostatos turi išlikti Civilinio kodekso trečiojoje knygoje (numatančioje šeimos teisę – jarmo.net), nes ir teismų praktika, paskatinusi projektų rengimą, suformuluota remiantis šiomis nuostatomis, būtent šie teisės aktai savyje talpina asmens teisių ir pareigų „katalogą“.
Daugiau nei 20 metų Civilinio kodekso normos nebuvo įgyvendintos iš viso, o dabar jos turi būti įgyvendintos lyčiai neutraliu, nediskriminaciniu būdu, kilus ginčui ar nesutarimui pirmiausia teisės subjektams turi būti sudarytos galimybės ir aiškumas vadovautis Civiliniame kodekse numatytu reguliavimu.
Vietoj to, kad būtų kuriamas visiškai naujas teisės aktas, kuris galėtų dubliuoti ar net prieštarauti jau esamam reguliavimui, pasirinkta integruoti partnerystės institutą į jau egzistuojančią teisinę sistemą. Tai atitinka teisės vientisumo principą ir padeda išvengti situacijos, kai skirtingi įstatymai skirtingai reguliuoja panašius teisinius santykius.
Be to, toks sprendimas palengvina teisės taikymą praktikoje ir mažiau apsunkina teisinę sistemą: teisėjams, advokatams, kitiems teisės specialistams, žinoma, ir pačiam partneriui, užtenka vadovautis vieningu Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų reguliavimu.
Civilinio kodekso buvo parengtas ir priimtas dar 2000 metais. Taigi, nereikia nuo nulio kurti viso instituto: blanketinės teisės normos jau egzistuoja, tačiau reikia patobulinti reguliavimą ir užtikrinti, kad jis atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotus reikalavimus.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimai yra sudėtinė šio proceso dalis, nes be registravimo procedūrų nustatymo partnerystės institutas negalėtų praktiškai funkcionuoti. Lyčiai neutraliu, nediskriminaciniu būdu įgyvendinant seniai priimtas, tačiau neveikiančias teisės normas galima išvengti ir dalies ideologinių ginčų ir sutelkti dėmesį į praktinių klausimų sprendimą, – komentavo M. Antanaitytė.
V. Simonko: „Norėčiau santuokos lygybės“
Seime įregistruotos pataisos yra kompromisinis variantas, sako LGL vadovas Vladimiras Simonko, pripažįstantis, kad siūlymai yra žingsnis į priekį, bet teisių pilna apimtimi, anot jo, tai vis tiek negarantuoja.
 |
| Vladimiras Simonko | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Naujienų agentūrai ELTA V. Simonko antradienį sakė, kad siekiamybė yra ta, jog tos pačios lyties poros galėtų tuoktis taip, kaip šiuo metu tai gali padaryti heteroseksualios – skirtingų lyčių – poros
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ko aš norėčiau – aš galiu tiesiai pasakyti, kad norėčiau tokios santuokos lygybės, kokia yra Estijoje. Estijoje socialdemokratai sugebėjo tą padaryti“, – komentavo V. Simonko, skelbia ELTA.