Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) tapo vienintele šalimi, balsavusia prieš dvi Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas, kuriomis siekta sustiprinti humanitarinių darbuotojų apsaugą ir tarptautinį bendradarbiavimą teikiant pagalbą stichinių nelaimių metu.
 |
| Donaldas Trumpas | Gage Skidmore/flickr.com nuotr. |
.png)
JAV delegacija nepatenkinta dėl „lyčių ideologijos“
Prieš balsavimą dėl rezoliucijų JAV delegacija tvirtino, kad dokumentuose vartojama „itin prieštaringa“ formuluotė, kuri, jų nuomone, nepagrįstai sieja LGBTQ+ asmenų teises su reprodukcinės sveikatos klausimais.
Pasak JAV delegacijos, tai prieštarauja Jungtinių Valstijų užsienio politikos krypčiai.
JAV atstovo pavaduotojas JT Jonathan Shrier pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija atsisako „skatinti radikalią lyčių ideologiją Jungtinėse Tautose“, teigdamas, jog JT rezoliucijų nuostatos esą nukreipia dėmesį nuo „realios moterų ir mergaičių teisių apsaugos“.
J. Shrier taip pat apkaltino JT institucijas pernelyg dideliu dėmesiu, jo žodžiais tariant, „lyties klausimų radikalizavimui“, bei teigė, kad tokia kryptis esą nesuderinama su JAV „pragmatiška užsienio politika“.
Kritika Jungtinėms Valstijoms
Europos Sąjungos vardu kalbėjusi Danijos delegatė Christina Markus Lassen paragino valstybes nepasitelkti su žmogaus teisių klausimais susijusių dokumentų politinėms kovoms, pabrėždama, kad humanitariniai darbuotojai vis dažniau tampa ginkluotų išpuolių taikiniais.
„Ši niūri realybė kelia grėsmę milijonams gyvybių ir skatina vis gilėjančią humanitarinę krizę visame pasaulyje“, – teigė ji.
Susirūpinimą dėl JAV pozicijos taip pat išreiškė Jungtinės Karalystės, Indonezijos ir kitų šalių atstovai, įspėję, kad tai gali lemti dar didesnį civilių ir humanitarinių darbuotojų žūčių skaičių karinių konfliktų regionuose, įskaitant Gazos Ruožą.
Už abi rezoliucijas JT balsavo 2025 m. gruodžio 10 d., jos buvo priimtos. Šios rezoliucijos teisiškai nėra privalomos, tačiau atspindi valstybių poziciją.
Parengta remiantis „The PinkNews“ informacija