Po nevienareikšmiškai vertinamos JAV karinės intervencijos, kai iš Venesuelos buvo pagrobtas ilgametis šalies lyderis, diktatoriumi įvardijamas Nicolasas Maduro ir jo žmona Cilia Flores, pasaulio dėmesys staiga vėl nukrypo į Venesuelą.
 |
| Asociatyvi Renan Braz/pexels.com nuotr. |
Kariniai JAV veiksmai Venesueloje, inicijuoti be JAV Kongreso pritarimo, sukėlė audringas diskusijas ne tik dėl tarptautinės teisės pažeidimų ar JAV vykdomos geopolitikos, bet ir atkreipė dėmesį į žmogaus teisių padėtį ir pačioje Venesueloje, kadangi mėginama formuoti naratyvą, kad žmogaus teisių padėtis bei demokratinių vertybių apsauga tapo vienu pagrindiniu motyvu, dėl kurio buvo imtasi karinių veiksmų.
Ar žmogaus teisės, laisvė, demokratija iš tiesų yra tai, kas šiandien nuoširdžiai rūpi dabartinei JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai?
 |
| Asociatyvi Brett Sayles/pexels.com nuotr. |
Šiame kontekste verta atsižvelgti ir į tai, kad pačių Jungtinių Valstijų oficiali pozicija dėl vieno aršiausiai diskusijų keliančio žmogaus teisių klausimo – LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumo – smarkiai pakito po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus ir šiuo metu yra kritikuojama žmogaus teisių gynėjų bei tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.
Pasaulio dėmesį prikausčius įvykiams Venesueloje LGBTQ+ naujienų portalas jarmo.net nusprendė pasidomėti LGBTQ+ teisių situacija šių įvykių įkarštyje.
Kokia iš tikrųjų yra LGBTQ+ žmonių situacija Venesueloje, kuri jau kurį laiką gyvena autoritarinio režimo sąlygomis, kai joje vykdomas demokratinių institucijų ardymas bei nuolat pasitelkiamos represijos?
Kaltinimai veidmainyste
Po N. Maduro ir jo žmonos C. Flores pagrobimo Venesuelos Aukščiausiasis Teismas laikina prezidente paskyrė viceprezidentės pareigas ėjusią Delcy Rodriguez. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „perims kontrolę“ Venesueloje, bei įspėjo D. Rodríguez, kad atsisakius bendradarbiauti pasekmės gali būti liūdnos.
Tokie pareiškimai pakurstė naują kritikos bangą prieš patį D. Trumpą. JAV Kongreso narė, translytė demokratė Sarah McBride atkreipė dėmesį, kad kalbos apie siekį apsaugoti demokratiją Venesueloje ir kovą su narkotikais skamba veidmainiškai.
„Jei tai būtų apie demokratiją, Donaldas Trumpas nebūtų pasirengęs palikti Maduro viceprezidentės valdžioje <....>. Jei tai būtų apie narkotikus, jis nebūtų suteikęs malonės buvusiam Hondūro lyderiui, nuteistam už narkotikų prekybą“, – įsitikinusi S. McBride.
Diskriminacija – akivaizdi
Kokia šiuo metu LGBTQ+ teisių padėtis Venesueloje?
Tarptautinė organizacija „Outright International“ konstatuoja, kad nors Venesueloje egzistuoja tam tikra formali LGBTQ+ teisių apsauga, queer žmonės šalyje ir toliau susiduria su sistemine diskriminacija.
Autoritarinio valdymo metais smarkiai susilpnėjus teisinės valstybės principams, valdžia įgijo galimybių riboti pilietines iniciatyvas, persekioti žmogaus teisių organizacijas ir kriminalizuoti aktyvistų veiklą. LGBTQ+ bendruomenė dėl to tapo viena pažeidžiamiausių asmenų grupių.
Venesueloje nėra įteisintos nei tos pačios lyties asmenų santuokos, nei tokie santykiai pripažįstami partnerystės forma. Taigi, tos pačios lyties poroms neleidžiama įsivaikinti, nors vienišiems asmenims tokia galimybė sudaryta.
Venesuelos Konstitucijos 77 straipsnis aiškiai apibrėžia santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, taip teisiškai užkirsdamas kelią bet kokiam platesniam šeimos sampratos aiškinimui.
Nors tos pačios lyties asmenų santykiai Venesueloje nėra kriminalizuoti, LGBTQ+ žmonės dažnai tampa „padorumą“ ar viešąją tvarką užtikrinanti turinčių įstatymų taikiniais.
Venesuelos Konstitucija numato, kad jeigu nusikaltimai įvykdyti dėl nukentėjusiųjų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, ši aplinkybė laikoma sunkinančia. Venesueloje yra formaliai taikoma teisinė apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos darbo, būsto ir finansų srityse, tačiau lytinės tapatybės pagrindu tokia apsauga užtikrinama tik būsto srityje.
Kita vertus, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, vis dar negali tapti kraujo donorais ir tik 2023 m. buvo panaikinta Karinio kodekso nuostata, draudusi kariams turėti abipusiu sutarimu grįstų santykių, jeigu jie vyksta tarp tos pačios lyties asmenų.
Translyčių asmenų padėtis – sunki
Venesueloje translyčiams asmenims dokumentuose lyties žymenis praktiškai neleidžiama pasikeisti, tiesa, yra fiksuotų išimčių, kai tai buvo leidžiama padaryti po medicininių ir psichologinių ekspertizių.
Problema, kylanti dėl nekeičiamų lyties žymų dokumentuose, dažnai užkerta kelią susirasti darbą.
Tuo metu hormonų terapija bei kitos lyties keitimo paslaugos – beveik neprieinamos. Dar 2023 m. paskelbtoje Jungtinių Valstijų Valstybės departamento 2023 m. ataskaitoje konstatuota, kad translyčiai ir interseksualūs asmenys Venesueloje susiduria su sistemine problema – negali prieiti prie jiems būtinų medicininių paslaugų.
Simbolinė pažanga: pirmoji translytė parlamentarė
2015 m. į Venesuelos Nacionalinę Asamblėją buvo išrinkta Tamara Adrian – pirmoji apie savo tapatybę viešai prakalbusi translytė politikė.
Verta paminėti, kad dar 2004 m. ji kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl savo lytinės tapatybės teisinio pripažinimo, tiesa, sprendimo nesulaukė iki šiol.
„Būti politiku naujojoje Venesueloje – tai nuolat patirti frustraciją“, – teigė ji 2017 m., pabrėždama, kad per 17 chavistų (buvusio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo šalininkų – jarmo.net) valdymo metų nebuvo priimtas nė vienas reikšmingas LGBTQ+ teises stiprinantis įstatymas.
Aktyvistai – persekiojami
Pastaraisiais metais LGBTQ+ aktyvistai Venesueloje tapo šalyje dažnėjančių represijų taikiniais.
Štai 2023 m. policijos reidas populiariame queer klube Karakase baigėsi 33 žmonių sulaikymu.
2024 m. nepateikus oficialių kaltinimų sulaikyti keli žinomi LGBTQ+ teisių gynėjai.
Tai rodo, kad nors Venesueloje egzistuoja formali teisė, tačiau faktiškai ji arba nevykdoma, arba pasitelkiama politiniam spaudimui vykdyti.
Statistika
Venesuelos LGBTIQ+ smurto stebėjimo centras 2024 m. paskelbė nuo 2008 m. užfiksavęs 137 atvejus, kai šalyje buvo nužudytos 137 translytės moterys.
2024 metų organizacijos paskelbtoje metinėje ataskaitoje teigiama, kad žmogaus teisių gynėjai užfiksavo 461 diskriminacijos ar smurto prieš LGBTQ+ bendruomenę atvejį šalyje.
Pabrėžė demokratiją ir laisvę
Karinių JAV veiksmų Venesueloje rėmėjai sako, kad D. Trumpas regione siekia užtikrinti laisvę.
Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado palaiko JAV įsiveržimą į Venesuelą. Ji sakė, kad Venesuela „dėkoja Prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai už tvirtumą ir ryžtą vykdyti teisingumą“, taip pat pabrėžė bendradarbiavimo svarbą saugumo, energetikos, demokratijos ir žmogaus teisių srityse.
Paramą D. Trumpui išreiškė ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. „Norėčiau pareikšti visos vyriausybės paramą ryžtingam Jungtinių Valstijų sprendimui ir ryžtingiems veiksmams, kuriais siekiama atkurti laisvę ir teisingumą tame pasaulio regione“, – sakė B. Netanyahu, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį už įtariamus karo nusikaltimus Gazos ruože.
 |
| Benjaminas Netanyahu pasirašo Pentagono svečių knygoje | JAV Karo departamento/Alexander Kubitza nuotr. |
D. Trumpo politika – priešiška LGBTQ+ teisėms
Būtent šiame kontekste kyla klausimas, ar demokratija, neatsiejama nuo LGBTQ+ teisių užtikrinimo, Venesueloje iš tiesų yra prioritetas gelbėtojos vaidmenį prisiėmusioms Jungtinėms Valstijoms?
Pažvelkime į D. Trumpo žingsnius, nutaikytus į žmogaus teises.
Po 2025 m. inauguracijos JAV prezidentas ėmėsi permainų: perrašė JAV įsipareigojimus LGBTQ+ bendruomenei ir sukėlė nusivylimą, kadangi tapo aišku – šios asmenų grupės teisės šalyje patirs smarkią turbulenciją.
Jau pirmąją savo antrosios kadencijos dieną D. Trumpas pasirašė keletą įsakų, kurių bendra linija grindžiama translyčių asmenų teisių apribojimais bei lygių teisių principų išbraukimu iš federalinės politikos.
Viename įsakų – nurodymas pripažinti „tik dvi lytis“, t.y. vyrus ir moteris, bei panaikinti galimybę asmens dokumentuose pasirinkti lyties žymenį.
 |
| Donaldas Trumpas | Gage Skidmore/flickr.com nuotr. |
Vienas iš labiausiai kritikuojamų D. Trumpo žingsnių – draudimas į karines pajėgas priimti translyčius asmenis.
D. Trumpo administracija priėmė papildomus teisės aktus, nukreiptus ir prieš translyčius vaikus bei jaunuolius, pavyzdžiui, priėmė draudimus translytėms mergaitėms varžytis sporto rungtynėse su kitomis mergaitėmis.
Be to, D. Trumpas garsėja ir savo kova prieš Amerikos Vyriausybės pagalbos užsienyje agentūrą (USAID), skyrusią finansavimą užsienio šalims demokratijai stiprinti ir žmogaus teisėms užtikrinti.
Ekspertas įsitikinęs: tikslas – ne demokratija
Nors dalis JAV sąjungininkų teigia, kad Venesueloje bus siekiama užtikrinti demokratiją, žmogaus teisių ekspertai, girdėdami JAV prezidento pareiškimus apie Venesuelos kontrolę ir JAV prieigą prie naftos išteklių, neabejoja – demokratija tikrai nėra tikslas, kurio šiuo metu siekia galingiausia pasaulio valstybe įvardijama šalis.
„Intervencija nėra veiksminga priemonė demokratijai atkurti, kadangi D. Trumpo komentarai apie naftos išgavimą bei siekį laikinai kontroliuoti nerodo tikslo realiai paremti demokratinius procesus Venesueloje“, – savo tinklaraštyje sausio 5 d. pareiškė tarptautinių santykių ekspertas Michael McFaul, anksčiau ėjęs JAV ambasadoriaus Rusijoje pareigas.
„Amnesty International“: kyla nerimas
Organizacija „Amnesty International“ teigia nerimaujanti dėl žmogaus teisių pažeidimų eskalacijos šalyje tiek po JAV karinių operacijų, tiek dėl Venesuelos valdžios atsako į šiuos veiksmus.
Sausio 3 d. išplatintame pareiškime tarptautinė žmogaus teisių organizacija paragino JAV lyderius griežtai laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių apsaugos principų bei teikti pirmenybę civilių apsaugai.
Ragina elgtis „santūriai“
Tuo metu Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turk šeštadienį pareiškė esąs giliai sunerimęs dėl padėties Venesueloje po JAV karinių smūgių ir šalies prezidento bei pirmosios ponios pagrobimo.
„Raginame visas puses elgtis santūriai ir visiškai gerbti Jungtinių Tautų Chartiją bei tarptautinę žmogaus teisių teisę“, – pranešime socialiniame tinkle „X“ nurodė JT žmogaus teisių biuras.
Pasak jo, žmonių apsauga Venesueloje turi būti pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi priimant bet kokius tolesnius sprendimus.
Svarbiausia – nafta ir įtaka
O štai D. Trumpas, kalbėdamas apie padėtį Venesueloje, labiausiai pabrėžia siekį kontroliuoti šalyje esančius naftos resursus. Demokratijai ar žmogaus teisių temoms Venesueloje JAV prezidentas dėmesio neskiria.
JAV energetikos sekretorius Chris Wright pareiškė, kad JAV sieks kontroliuoti Venesuelos naftos pardavimus ir pajamas, kad Jungtinės Valstijos įgytų politinius svertus regione.
 |
| Asociatyvi Jan Zakelj/pexels.com nuotr. |
JAV Valstybės departamentas paskelbė Vakarų pusrutulį JAV įtakos sfera, sausio 6 d. pranešė žiniasklaida.
Kol didžiosios galios dalijasi įtakos zonas, pažeidžiamiausi žmonės ir toliau lieka paraštėse.
.png)