Dalis politikų nevengia pabrėžti, kad vieną sako kaip pareigūnai, o kitą – kaip privatūs asmenys. Regis, taip nutiko ir Madride vykusioje tarptautinėje konferencijoje, į kurią nuvykusi Lietuvos teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė Sakavičienė, nors rėžė ugningą kalbą apie šeimos sampratą, tačiau dabar teisinasi, kad tai ne jos kaip viceministrės mintys, o viso labo asmeninė tik nuomonė.
 |
| Kristinos Zamarytės-Sakavičienės tekstas apie homoseksualumą prisimenamas iki šiol | Jarmo.net nuotr. |
Konferencijoje viceministrės skaitytas pranešimas vėliau buvo publikuotas ir lietuviškai portale lrt.lt, kuriame autorė taip pat paminėta kaip viceministrė.
Tiesa, pati ministerija jarmo.net tvirtina, kad tai nebuvo oficiali institucijos pozicija, o viso labo asmeninė politikės nuomonė.
Krikščioniškos vertybės
Diskusija, į kurią vyko viceministrė, surengta Ispanijos Socialinių studijų, mokymo ir analizės centre sausio 29 d. Verta pabrėžti ir tai, kad tai nėra oficiali valstybės institucija.
Centro tinklalapyje nurodoma, kad be kitų pranešėjų pasisakys ir Lietuvos teisingumo ministrė.
 |
| Pranešėjų gretose Kristina Zamarytė-Sakaviečienė buvo pristatyta kaip vicemininistrė | Momentinė ekrano kopija |
Jarmo.net duomenimis, diskusiją rengęs krikščioniškas centras – konservatyvi institucija, propaguojanti krikščioniškas Ispanijos vertybes ir „natūralios“ šeimos (kaip įvardijama, vyro ir moters) modelį.
Dalyvavo 15 dalyvių
Sausį vykusioje diskusijoje, kaip teigia renginio organizatoriai, dalyvavo akademikai, viešosios politikos formuotojai, medicinos specialistai ir pilietinės visuomenės lyderiai, nagrinėjantys motinystę.
Skaičiuojama, kad renginyje iš viso dalyvavo 15 dalyvių: 11 pranešėjų ir 4 moderatoriai.
Tarp jų – ir K. Zamarytė-Sakavičienė.
 |
| Viceministrė pareigas pradėjo eiti 2025 m. spalį | TM nuotr. |
Jarmo.net nusprendė pasidomėti viceministrės apie jos turiningą vizitą svečioje šalyje.
Klausimai raštu viceministrei buvo išsiųsti jos darbiniu elektroniniu paštu, nurodytu ministerijos kontaktų polapyje. Nors į juos netrukus politikė pažadėjo atsakyti pati, tačiau galiausiai komentarą kitą savaitę pateikė Teisingumo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Dalia Milkevičienė.
Teisinasi, kad vyko atostogų metu
Jarmo.net viceministrės teiravosi, ar Madride vykusioje konferencijoje skaitytas jos pranešimas, vėliau paskelbtas ir portale lrt.lt, atspindi oficialią Teisingumo ministerijos poziciją, kadangi renginio auditorijai politikė buvo pristatyta kaip Lietuvos teisingumo viceministrė.
„Kristina Zamarytė-Sakavičienė konferencijoje apie motinystės krizę dalyvavo savo atostogų metu, ne kaip viceministrė, o kaip daugiavaikė mama (politikė augina 6 vaikus – jarmo.net, nuosekliai kalbanti apie motinystės svarbą ir kurios pažiūros yra plačiai žinomos. Viceministrė konferencijoje pristatė savo asmeninę poziciją. Renginio organizatoriai pateikė trumpą viceministrės biografiją, kurioje tarp faktų buvo nurodytos ir šiuo metu užimamos pareigos“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ministerija taip pat patikino, kad viceministrės kelionė į Madridą mokesčių mokėtojams nekainavo.
Anot jos, politikė į Ispaniją vyko atostogų metu, vizitas nebuvo susijęs su darbu Teisingumo ministerijoje, o konferencijos tematika nepatenka į ministerijos kompetencijos ribas.
„Jokių išlaidų ministerija neapmokėjo“, – nurodoma atsakyme.
 |
| Kristina Zamarytė-Sakavičienė Madride | Asmeninio albumo nuotr. |
Pranešimo su ministerija nederino
Paklausus, kieno iniciatyva viceministrė vyko į konferenciją Madride, ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja D. Milkevičienė teigė, kad politikė apie renginį buvo informuota ir pakviesta po interviu tarptautinei žiniasklaidai.
Ministerija taip pat patvirtino, kad Madride skaityto pranešimo turinys su ministerija nebuvo derintas. „Ne, viceministrė jį rengė savarankiškai“, – teigiama atsakyme.
Nerimą kelia moterų lygybė?
Madride skaitytame pranešime viceministrė teigė, kad vyrų ir moterų santykiai šiandien grindžiami lygybės principu, kuris, jos teigimu, kelia nerimą: „Šiuolaikinėje politikoje, teisėje, institucijų praktikoje ir teismų sprendimuose matome nerimą keliančią tendenciją: remiantis lygybės principu, trinamos ribos tarp natūralios, santuoka susaistytos vyro ir moters šeimos ir įvairių kitų bendro gyvenimo formų“.
Jarmo.net pasiteiravus, ar viceministrei nerimą kelia Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, numatytas Konstitucijos 29 str., ministerija atsakyme prakalbo Konstitucinio Teismo praktiką.
„Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį. Teismas nurodė, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“, – teigiama ministerijos atsakyme.
 |
| Asociatyvi teise.pro nuotr. |
Ministerija taip pat pažymėjo, kad diskriminaciniu savaime nelaikomas ir diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jei juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų.
Sutarė, kad nuomonės gali skirtis
Paklausus, kokiais kriterijais remiantis santuoka laikoma natūralia ar nenatūralia ir ar tokie to kriterijai numatyti teisės aktuose, ministerija atsakė: „Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso santuokai skirtos nuostatos atitinka šią sampratą“.
„Šeima, kurioje vyras ir moteris yra susituokę ir kartu augina vaikus, turi unikalų socialinį vaidmenį“, – pranešime, skaitytame Madride, pabrėžė politikė, akcentuodama, kad valstybės turėtų skirti pripažinimą būtent santuokinei šeimai.
 |
| ESTT nurodė, kad valstybės turi pripažinti tos pačios lyties ES piliečių santuokas | Asociatyvi Polina Tankilevitch/pexels.com nuotr. |
Jarmo.net pasiteiravo, kaip XX Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir įvairovę, taip pat palaikyti lyčių lygybę dera su viceministrės pozicija, kad šeima grindžiama išskirtinai vyro ir moters santuoka.
Reaguodama į tai ministerija priminė koalicijos susitarimą, pagal kurį koalicijos partnerių nuomonės dėl lyčiai neutralios partnerystės gali išsiskirti.
„Dar prieš sudarant XX Vyriausybę buvo pasirašyta koalicinė sutartis, kurios priede aiškiai nurodyta, kad koalicijos partneriai gali nepritarti Partnerystės įstatymui“, – teigiama Komunikacijos skyriaus atsakyme.
 |
| 2025 m. rugsėjį patvirtinta XX Vyriausybė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Sako, kad lyčių lygybę palaiko
Ministerijos teigimu, viceministrė palaiko Vyriausybės programoje įtvirtintą lyčių lygybės siekį.
„Nėra jokių abejonių, kad vyrai ir moterys yra lygūs savo orumu ir prigimtinėmis teisėmis. Santuoka yra vienas iš šeimos pagrindų, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną turi išskirtinę reikšmę valstybėje, tačiau yra ir kiti pagrindai, iš kurių kyla šeimos santykiai“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Ar gerbia teismų sprendimus?
Jarmo.net pasiteiravo, ar teisingumo viceministrė yra susipažinusi su 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimu dėl partnerystės instituto, kuriame pažymėta, kad konstitucinė šeimos samprata neapsiriboja vien santuoka ar tik vyro ir moters santykiais.
„Konstitucinė šeimos samprata neapsiriboja tik santuoka ir tik tokiais santykiais, kurie susiklosto tarp vyro ir moters. Tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtintas santuokos institutas, jos registravimas, bažnytinės santuokos pripažinimas ir sutuoktinių teisės šeimoje. Tačiau tai, kad Konstitucija kitais pagrindais atsirandančių šeimų aiškiai neįvardija, nereiškia, kad jos negali faktiškai egzistuoti ar turi būti draudžiamos įstatymu. Tėvų ir vaikų, brolių ir seserų santykiai taip pat patenka į konstitucinę šeimos sampratą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Paklausus, ar viceministrė gerbia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) Didžiosios kolegijos sprendimą, kuriuo nurodyta, kad valstybės narės turi pripažinti tos pačios lyties Sąjungos piliečių santuoką, ministerija pažymėjo, kad teismas paliko diskreciją valstybėms.
„Teismas pabrėžė, kad ši pareiga nereiškia, jog nacionalinėje teisėje turi būti numatyta tos pačios lyties asmenų santuoka. Teismas pakartojo, kad santuokos taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai. Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką“, – teigiama atsakyme.
Primenant, kad ESTT sprendime taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią valstybės turi pozityvią pareigą sukurti teisinį pagrindą tos pačios lyties porų teisiniam pripažinimui ir apsaugai, jarmo.net pasiteiravo, kaip šis teisinis pagrindas šiuo metu kuriamas Lietuvoje.
„Teisingumo ministerija yra vykdomosios valdžios dalis, kuri įgyvendina įstatymus. Žmogaus teisių klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Seime per įstatymų leidybą. Partnerystės ar analogišką įstatymą bei susijusius teisės aktus turi priimti Seimas. Teisingumo ministerija nenumato rengti dar vieno įstatymo projekto šiuo klausimu, nes Seime jau yra užregistruoti keli projektai, skirti reguliuoti bendrai ne santuokoje gyvenančių asmenų santykius“, – nurodoma atsakyme.
Svarbus tik moterų vaidmuo?
Konferencijoje Madride viceministrė taip pat kalbėjo apie demografinę krizę Lietuvoje ir pateikė statistinius duomenis, akcentuodama, jos manymu, problemą, kad moterys nenori tapti motinomis.
Paklausus, ar šiame kontekste svarbus ir vyrų – potencialių tėvų – vaidmuo, ar vis dėlto atsakomybė už vaikų gimimą ir auginimą tenka daugiausia moterims, ministerija pateikė viceministrės poziciją: „Pateikti duomenys pristatyti konferencijoje apie motinystės krizę („Motinystės krizė: kai ateitis negimsta“), todėl Kristina Zamarytė-Sakavičienė akcentavo su motinyste susijusius aspektus. Tačiau kituose formatuose viceministrė nuolat pabrėžia, kad šeimos politika turi būti vaikocentriška, o vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė ir atsakomybė“.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad moteris laisva valia sprendžia turėti ar neturėti vaikų, o prievarta negalima. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus abu tėvai yra atsakingi už vaikų auginimą, išlaikymą ir ugdymą.
Jarmo.net jau rašė, kad 2022 m. lapkritį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba konstatavo, jog dabar viceministrės pareigas einančios politikės tekstas „Homoseksualūs santykiai nekuria šeimos“ apie homoseksualumą pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, draudžiančias skelbti neleistiną informaciją.
Paklausus, ar viceministrė šiuo metu vis dar laikosi pozicijos, kad homoseksualumą viešai galima lyginti su alkoholizmu ar onkologinėmis ligomis, ministerija pateikė paaiškinimą apie minėto teksto kontekstą: „Minimas tekstas originaliai buvo publikuotas 2014 m. birželio 17 d. portale bernardinai.lt – daugiau nei prieš dešimt metų. 2022 m. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu ne Kristina Zamarytė-Sakavičienė, o viešosios informacijos skleidėjas – asociacija „Kauno forumas“ – buvo pripažintas pažeidęs Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes 2021 m. tekstas portale kaunoforumas.com buvo paskelbtas be autorės sutikimo ir nepateikiant konteksto, kuris indikuotų teksto senumą“
K. Zamarytė-Sakavičienė yra žinoma priešiškumu tos pačios lyties partnerystei, LGBTQ+ teisėms. Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei paskelbus apie jos skyrimą į viceministres pareigas, visuomenėje kilo pasipiktinimą.
Ypatingo dėmesio sulaukė politikės pasisakymas, kad homoseksualios moterys negali auginti vaikų.
K. Zamarytė-Sakavičienė: valstybė negali tos pačios lyties porų laikyti šeima, 2024 m. liepą
„Du tos pačios lyties asmenys negali susilaukti bendrų vaikų. Todėl valstybė neturi tokių sąjungų laikyti šeima, taigi ir skatinti bei puoselėti. <...> Tik aklas gali nematyti, kad demokratija virsta manipuliacijomis, siekiant visai Lietuvai primesti LGBTQ+ ideologiją – mums svetimą fanatišką religiją, naujas dogmas ir stereotipus“
Šaltinis: lrt.lt
K. Zamarytė-Sakavičienė – apie tėvystę ir motinystę, 2025 m. rugpjūtį
„Lesbietė moteris gali būti gera mama, bet negali būti tėčiu. Homoseksualus vyras gali būti puikus tėtis, bet jis negali būti mama. O vaikams reikia ir mamos, ir tėčio. Mamos ir tėčiai skiriasi – jų bendravimo, auklėjimo, net žaidimo stiliai skirtingi. Jie papildo vienas kitą ir padeda užtikrinti visapusišką vaiko asmenybės augimą“
Socialiniame tinkle 77.lt, kurio kūrimą finansavo Viktoro Uspaskicho ir Jolantos Blažytės įmonių lėšos, paskelbta priešiška nuomonė apie lesbietes.
Šaltinis: 77.lt
2025 m. viceministrės skyrimas sukėlė laisvietės Ievos Pakarklytės, konservatoriaus Mato Maldeikio, Lietuvos žmogaus teisių centro Jūratės Juškaitės, organizacijos „Ribologija“ teisininkės Rugilės Butkevičiūtės pasipiktinimą.
Studijos
2006 m. Mykolo Romerio universitete K. Zamarytė-Skavičienė baigė teisės mokslus.
Politinė veikla
2020–2024 m. Priklausė partijai „Nacionalinis susivienijimas“.
2024 m. Dalyvavo Seimo rinkimuose, kilusi iš Rokiškio, gyvenanti Vilniuje.
Karjera
2016–2020 m. Dalyvavo Laisvos visuomenės instituto veikloje, ėjo direktorės pareigas.
2025 m. spalio 8 d. Teisingumo ministerija paskelbė, kad ji pradeda dirbti teisingumo viceministre.