Nors ketvirtadienį plenarinių posėdžių darbotvarkėje buvo numatyta pateikti partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovo Vytauto Sinicos parengtas pataisas, kuriomis Baudžiamajame kodekse būtų panaikinta atsakomybė už neapykantos kurstymą, tačiau parlamentarai išbraukė projektą.
 |
| Vytautas Sinica | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
.png)
„Šiuo metu, kai plinta patyčios, neapykantos kalba, ne laikas svarstyti tokius klausimus. Tuo labiau, kad tokio projekto priėmimas reikštų bylos palengvinimą vienam iš Seimo narių“, – teigė J. Razma, kalbėdamas apie „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, skelbia ELTA.
Jarmo.net primena, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui Vilniaus apygardos teismas skyrė 5 tūkst. eurų baudą už Holokausto menkinimą ir neapykantos kurstymą prieš žydus. Nuosprendį apskundus byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme.
Panaikinus už neapykantos kurstymą atsakomybę numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, R. Žemaitaitis galėtų tikėtis, kad teismas sumažintų jam bausmę.
„Su Žemaitaičiu tikrai nesikonsultavau ir su niekuo už partijos ribų nesikonsultavau. Sakau, iniciatyva mano“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Sinica, praneša BNS.
Parlamentaras atsisakė vertinti poveikį R. Žemaitaičio bylai dėl savo pataisų: „Aš nesiimsiu vertinti konkrečiai Remigijaus Žemaitaičio, aš manau, kad kai yra konkretus žmogus ir konkretus pasisakymas, tai jau yra teisminių institucijų klausimas, bet apskritai aš manau, kad šiandien esame per daug suvaržyti kalbėti jautriais klausimais“.
„Šitą pataisą teikiu, nes manau, kad neapykantos kalbos straipsnis sudaro nemažą problemą žodžio laisvei tose šalyse, kuriose (ribojimai – jarmo.net) yra įvesti ir neleidžia nepolitkorektiškai kalbėti jautriais klausimais“, – tvirtino V. Sinica.
„Aš manau, kad Žemaitaitis su savo prisikalbėjimais tik kenkia šitam projektui ir apsunkina jo perspektyvas parlamente, nes aišku, kad sukuria nepalankų kontekstą ir iškelia tuos klausimus, kurie ir šiandien yra iškelti. Aš vienareikšmiškai ne dėl Žemaitaičio, o nepaisant Žemaitaičio prisikalbėjimų, šitą pasiūlymą registravau ir šitą problemą matau“, – teigė „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas.
Seimo narys tikino siūlantis atidėti pataisos įsigaliojimą, atsižvelgiant į R. Žemaitaičio bylą.
Nors V. Gailius pasiūlė V. Sinicai projektą pataisyti, tačiau „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė įsitikinęs, kad tai „korektiškas, atliepiantis realijas“ projektas, rašo ELTA.
Jarmo.net jau rašė, kad į V. Sinicos užregistruotas Baudžiamojo kodekso pataisas sureagavo ir organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė Lina Plieniūtė.
„Tai nėra žodžio laisvė. Tai sąmoningas saugumo ir orumo atėmimas iš tų, kurie jau ir taip yra pažeidžiami dėl savo tapatybės“ – savo įraše „Facebook“ akcentuoja L. Plieniūtė.
 |
| Lina Plieniūtė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Jos teigimu, dabartinė neapykantos kalbos problema yra ir ta, kad LGBTQ+ bendruomenė kasdien susiduria su įžeidimais, menkinimu, diskriminacijos skatinimu. To neišvengia ne tik LGBTQ+ asmenys, bet ir jų artimieji, draugai, palaikantys žmonės.
„Šitas politikas (Vytautas Sinica – jarmo.net) turbūt niekada nesupras, ką kasdien patiria LGBTQ+ bendruomenei priklausantys asmenys (įskaitant vaikus ir paauglius) ir jų artimieji. <...> Tai nėra nuomonių įvairovė. Tai atvira neapykanta“, – tikina L. Plieniūtė.
LGBTQ+ teisių gynėja dėsto, kad realūs žmonės kasdien susiduria su patyčiomis, grasinimais ir diskriminacija mokyklose, internete, viešoje erdvėje ir net kartais šeimose.
„Mes, tėvai, tai matome savo vaikų akyse: baimę, gėdą, tylėjimą, savęs neigimą. Mes patys gyvename nuolatinėje įtampoje, bijodami dėl savo vaikų saugumo ir net gyvybės“, – liudija ji.
Anot L. Plieniūtės, siūlymu dekriminalizuoti neapykantos kalbą norima normalizuoti menkinimą ir kurstymą, pažeidžiamas visuomenės grupes pastatant į dar didesnį pavojų.
„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė sako, kad valstybės pareiga – saugoti silpnesnius, o ne suteikti apsaugą tiems, kurie neapykantą pasitelkia politinėms idėjoms skleisti.
V. Sinicos pasiūlymas jau sulaukė Seimo Teisės departamento kritikos dėl galimo prieštaravimo Europos Sąjungos teisės principams.
V. Sinica pataisas užregistravo sausio 15 d.
Politikui kliūva, kad LGBTQ+ bendruomenė gina savo teises, siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie niekina kitus žmones dėl jų tapatybės.
„Tačiau įvertinus prokuratūros ir teismų praktiką matyti, kad BK 170 str. ypač intensyviai ir dėl pačios mažiausios dingsties gina asmenis dėl jų priklausymo tautinėms, religinėms ar seksualinėms mažumoms“, – dėstė V. Sinica aiškinamajame rašte.
Nors V. Sinica aiškinamajame rašte nurodė, kad pataisos atitinka Europos Sąjungos dokumentus“, tačiau teisininkai įsitikinę – būtent dabar galiojančios nuostatos atitinka ES teisės aktus, įpareigojančius kovoti su rasizmu ir ksenofobija.
„Pripažinus netekusiomis galios BK 170 straipsnio 1 dalį <...> ir 170 straipsnio 2 dalį <...> nebūtų laikomasi iš Europos Sąjungos teisės akto kylančio įpareigojimo“, – teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje.
Parlamento teisininkai tikina, kad teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus įtvirtinta Konstitucija, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti, kadangi taip nurodė Konstitucinis Teismas dar 2004 m. sausio 26 d. nutarime.
Seimo teisininkai taip pat mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.