Ne, ponios ir ponai, jokia tarptautinė organizacija mūsų neragina diskriminuoti dalies piliečių diegiant „gyvybės kultūros“ iniciatyvas Lietuvoje.
 |
| Asociatyvi Julijos Ovdienko/pexels.com nuotr. |
Gal ne kiekvienam skaitytojui ir klausytojui užkliuvo, kad EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) neturi parlamentinės asamblėjos, o savo ataskaitoje „OECD Economic Surveys: Lithuania 2025“ absoliučiai nieko nerašo apie kultūrą, santuokos stabilumą ir pan.
Rekomendacijose demografijos srityje nurodomos tokios priemonės kaip grįžtamosios migracijos skatinimas, imigracijos politikos peržiūrėjimas, galimybių trauktis iš privačių pensijų fondų ribojimas ir finansinio raštingumo gerinimas, sveikatos sistemos optimizavimas bei žalingų įpročių išgyvendinimas ir prevencinė sveikatos priežiūra.
Parlamentinę asamblėją turi kita organizacija – ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), kuri 2025 m. vasario mėn. buvo susirinkusi į žiemos posėdį. Jo metu buvo pristatyta naujai tuo metu parengta ataskaita „Demographic change in the OSCE region: analysis, impact and possible solutions of a mega trend reshaping society“. Ją parengė ESBO PA specialioji atstovė demografijai ir saugumui Gudrun Kugler. Dokumente autorė siūlo kurti šeimai draugišką visuomenę per kultūrinius pokyčius, skatinančius kurti šeimą, atkurti motinystės ir tėvystės prestižą, plačiai informuoti apie atidėtos motinystės ir tėvystės pavojus, stiprinti santuokas ir jų pagrindu sudarytas šeimas, teikti šeimoms finansines priemones ir pan.
Ataskaitos autorė Gurdun Kugler – Austrijos politikė, katalikų teologė ir juristė, judėjimo „už gyvybę“ atstovė, pasisakanti už santuoką tik tarp vyro ir moters. Taigi, nenuostabu, kad jos ataskaitoje atsiskleidžia būtent tokios siauros pažiūros ir interesai.
Tačiau nereikia išsigąsti, kad ESBO staiga metė kelią dėl takelio ir pamiršo vieną pamatinių savo veiklos įsipareigojimų – žmogaus teises, todėl dabar Lietuva šios ataskaitos pagrindu gali drąsiai diskriminuoti dalį šeimų, įtvirtindama susiaurintą sąvoką, ar pažeisti nepilnamečių teisę į religijos laisvę, į valstybinę švietimo programą įtraukusi katalikiškas pažiūras.
Minėta p. Kugler ataskaita buvo pristatyta ir panaudota parlamentarų diskusijoms, kurių išvados virto ESBO rekomendacijomis, išdėstytomis Porto deklaracijoje, parengtoje tų pačių metų liepą.
Viena iš Porto deklaracijos rezoliucijų skirta demografijai. Joje pabrėžiamas lemiamas politikos vaidmuo remiant šeimas, tėvystę ir motinų bei naujagimių sveikatą, užtikrinant tvarią ekonomiką, atkreipiamas dėmesys į aktyvias, visapusiškas ir ilgalaikes bei grįstas moksliniais tyrimais politikos priemonės, kurios padėtų spręsti demografinio nuosmukio problemą ir užtikrintų atsparias, klestinčias ir saugias bendruomenes, ir pripažįstamas poreikis turėti ilgalaikę viziją. Įsipareigojama įgyvendinti tvarius sprendimus, kurie užtikrintų ekonominę gerovę, socialinę sanglaudą ir ilgalaikį saugumą visame ESBO regione.
Rezoliucijoje ESBO ragina valstybes spręsti gimstamumo mažėjimo ir visuomenės senėjimo problemas, be kita ko, įgyvendinant šeimai palankią politiką, tėvystės atostogas, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas, finansinę paramą, mokesčių lengvatas ir būsto paramą šeimoms su vaikais, TUO PAČIU PRIPAŽĮSTANT ŠEIMOS STRUKTŪRŲ ĮVAIROVĘ IR GERBIANT ASMENINIUS SPRENDIMUS BEI PASIRINKIMUS, taip pat skatinant viešąjį dialogą, kuris motinystę ir tėvystę vaizduotų teigiamai, didinti informuotumą apie vėlyvos tėvystės poveikį gimstamumui ir remti mokslinius tyrimus bei strategijų, leidžiančių žmonėms turėti pageidaujamą vaikų skaičių, kūrimą, taip pat skatinti politiką, remiančią atvirumą didesnėms šeimoms.
Dar siūloma kurti aktyvaus senėjimo politiką, įskaitant lanksčius pensinio amžiaus modelius, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir paramą vyresnio amžiaus žmonių tolesniam dalyvavimui darbo rinkoje ir visuomenėje amžiui tinkamu būdu, užtikrinti regionų vystymą, stiprinti bendruomenių įtraukties politiką, gerinti strateginį švietimo planavimą, siekiant patenkinti svarbiausių profesijų paklausą, skatinti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas, įgyvendinti tikslinę imigracijos politiką, suderintą su nustatytais darbo rinkos trūkumais, stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros sistemas, didinant efektyvumą bei plečiant ir gerinant ilgalaikės priežiūros paslaugas pagyvenusiems žmonėms, įskaitant prieinamumo, pasiekiamumo, įvairovės ir pasirinkimo laisvės užtikrinimą, taip pat investuojant į prevencinę sveikatos priežiūrą, siekiant remti sveiką senėjimą, kovoti su vienatve ir socialine izoliacija bei jų neigiamu poveikiu fizinei ir psichinei sveikatai, ypač tarp pagyvenusių žmonių, ieškoti alternatyvių pensijų modelių, gerinti finansinį raštingumą ir kt.
Kitose rezoliucijose, pvz. dėl reprodukcinės sveikatos, patvirtinamas įsipareigojimas 1994 m. Kaire vykusioje Tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje priimtai veiksmų programai, kurioje seksualinė ir reprodukcinė sveikata pripažinta žmogaus teisėmis, taip pat 1995 m. Pekino deklaracijai ir veiksmų programai, kuriose pabrėžta būtinybė užtikrinti lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, taip pat stiprinti moterų teises į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei atitinkamas paslaugas.
ESBO išreiškia susirūpinimą, kad kai kuriose šalyse pažanga reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje pastaruoju metu susiduria su grėsme dėl priešiškų ideologijų ir kampanijų, teisės aktų bei kitų kliūčių, kurios pažeidžia teisę į kūno autonomiją ir riboja asmenų galimybes gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreipiamas dėmesys į smurtą dėl lyties ir ribotas LGBT žmonių galimybes gauti paslaugas.
Taigi, ESBO Porto deklaracija – išsamus ir labai platus dokumentas, kuriame idėjų pozityviai veiklai galėtų pasisemti kiekvienas politikas, siekiantis savo valstybės gerovės.
Rezoliucijų yra net 21, įvairiose srityse, įskaitant klimato pokyčius, korupciją, lyčių lygybę, moterų apsaugą, reprodukcinę sveikatą, vaikų išnaudojimą ir pan.
Deja, mūsų „Gyvybės kultūros“ iniciatyvos dalyviai kažkodėl išsirinko vieną, labai siaurą požiūrį reprezentuojantį dokumentą, kurį diskusijoms parengė viena politikė, taip bandant pavaizduoti, kad šis požiūris yra visos organizacijos, žmogaus teises laikančios viena iš esminių saugumo Europoje prielaidų, ir tuo pagrindu bandant stumti savo pažiūras ir politinę darbotvarkę.
Verta prisiminti, kad vadinamoji „gyvybės kultūra“ – katalikiškas terminas, reiškiantis įsitikinimą, kad kiekvienas žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, ir tai yra žmogaus gyvybės nuo pat jos pradėjimo akimirkos iki pat paskutinio atodūsio šioje žemėje šventumo pagrindas.
Ši sąvoka tapo itin populiari po popiežiaus Jono Pauliaus II 1995 m. enciklikos „Evangelium Vitae“ (Gyvybės evangelija), kurioje ji priešpriešinama šiuolaikinei „mirties kultūrai“.
Idėjos palaikytojai griežtai nepritaria abortams, eutanazijai, embrionų tyrimams, laikydami tai kėsinimusi į pamatinę žmogaus teisę.
Šeima laikoma pagrindine vieta, kurioje gyvybės kultūra yra ugdoma ir perduodama kitoms kartoms ir yra kildinama iš santuokos.
„Gyvybės kultūros“ iniciatyvos neretai menkina ar pažeidžia pagrindines žmogaus teises, ypač susijusias su lyčių lygybe, reprodukcine sveikata ir asmenine laisve.
Žmogaus teisių rizikos, remiantis tarptautinių organizacijų ataskaitomis
Remiantis tarptautinių organizacijų ataskaitomis, tokios iniciatyvos gali siaurinti žmogaus teises:
Reprodukcinės sveikatos teisės
Riboti reprodukcinės sveikatos teises per politiką, kuri teikia pirmenybę potencialios gyvybės apsaugai nuo apvaisinimo momento, dažnai riboja prieigą prie abortų ir kontracepcijos, o tai sveikatos organizacijos pripažįsta kaip moterų teisių į sveikatą, kūno autonomiją ir gyvybę pažeidimą.
Žalingos tradicinės praktikos
Tęsti žalingas tradicines praktikas, kai kultūriniai, religiniai ar „tradiciniai“ argumentai, gali pateisinti žalingą nusistovėjusią praktiką, pvz., smurtą prieš moteris.
Lyčių vaidmenys ir socialinė struktūra
Įtvirtinti diskriminacinius lyčių vaidmenis, kai iniciatyvos, orientuotos į „tradicines vertybes“ arba „šeimos apsaugą“, gali sustiprinti patriarchalines struktūras, ribodamos moterų autonomiją ir teises šeimoje.
LGBTQ+ teisės
Pažeisti LGBTQ+ bendruomenės teisės, kai kultūros išsaugojimo iniciatyvos išskiria arba marginalizuoja LGBTQ+ asmenis, skatindamos moralinę paniką ir ribodamos teises, prisidengdamos tradicinių visuomenės struktūrų gynimu.
Smurtas ir prievarta
Įteisinti smurtą prisidengiant apsauga, pvz., priverstinė santuoka ar vaikų santuoka, kartais pateisinamos kaip šeimos garbės apsauga.
Marginalizuotos grupės
Pažeisti marginalizuotų grupių teises, kai kultūriškai orientuotos iniciatyvos gali sukelti diskriminaciją mažumų ar asmenų, kurie nepritampa prie nusistovėjusios kultūrinės ar religinės daugumos, atžvilgiu.
Ši praktika dažnai pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitus tarptautinius dokumentus, kuriuose teigiama, kad žmogaus teisės yra universalios, neatimamos ir negali būti pateisinamos „kultūra“ ar „tradicija“.
Sunku patikėti, kad tik atsitiktinumo dėka politikai savo iniciatyvai Lietuvoje suteikė „Gyvybės kultūros“ vardą. Dar sunkiau patikėti, kad ši iniciatyva nežengs toliau, kai jau skatina referendumą dėl šeimos sampratos susiaurinimo, o laidose politikės pasisako prieš reprodukcines teises.
Gal dar vertėtų pasakyti, kad viskas bus gerai su tomis iniciatyvomis, jei vaikus ir suaugusiuosius mokysime gerbti visas šeimas, nepriklausomai nuo jų struktūros, ir visus žmones, nepriklausomai nuo jų pasirinkimų ar išskirtinumų.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės,
kurios nebūtinai atspindi jarmo.net poziciją.
Turite nuomonę? Rašykite e. p.
redakcija@jarmo.net
.png)