Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Vengrijoje 2021 metais priimtas vadinamasis „kovos su LGBTQ+ propaganda“ įstatymas pažeidžia Europos Sąjungos (ES) sutartį, kelias direktyvas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, antradienį pranešė „ILGA-Europe“
 |
| Asociatyvi „Euronewsweek Media“/pexels.com nuotr. |
.png)
Tai pirmas kartas, kai Teisingumo Teismas nustatė šio straipsnio pažeidimą dėl sistemingo mažumų teisių varžymo ir LGBTQ+ asmenų dehumanizavimo.
Sprendimą įvertinusi tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA-Europe“ savo pranešime žiniasklaidai pabrėžė, kad teismo verdiktas kelia iššūkių Vengrijoje premjeru išrinktam Peteriui Magyarui, kuris deklaruoja proeuropietišką politinę kryptį.
Pasak organizacijos, politiko pozicija, kad jis vadovaujasi ES vertybėmis, bus įtikinama tik tuo atveju, jei jis aiškiai įsipareigos panaikinti homofobišką įstatymą bei draudimą šalyje rengti LGBTQ+ bendruomenei svarbias „Pride“ eitynes.
„Šiuo sprendimu Teisingumo Teismas patvirtino tai, ką sakome jau šešerius metus: nebėra jokio pateisinimo nedelsiant nereikalauti Vengrijos panaikinti šį įstatymą“, – pareiškė „ILGA-Europe“ direktorės pavaduotoja Katrin Hugendubel.
Ji pridūrė, kad jei Vengrija nevykdys ESTT sprendimo, Europos Komisija turėtų nedelsdama imtis veiksmų ir prireikus dar kartą kreiptis į teismą.
Panašios pozicijos laikosi ir Vengrijos organizacijos „Hatter Society“ atstovė Eszter Polgári, kuri sprendimą pavadino istorine pergale. Anot jos, teismas aiškiai nurodė, kad jokia valstybė negali stigmatizuoti LGBTQ+ asmenų ar jų išstumti iš visuomenės.
Pažeidimo procedūrą Vengrijoje priėmus LGBTQ+ „propagandą“ ribojantį įstatymą Europos Komisija pradėjo 2021 m. liepą, o 2022 m. kreipėsi į Teisingumo Teismą.
Komisija teigė, kad Vengrija, priimdama įstatymą, sistemingai ir sąmoningai pažeidė ES teisę, stigmatizuodama LGBTQ+ bendruomenę, dengdamasi „vaikų apsauga“.
Komisijos poziciją palaikė 16 ES valstybių narių ir Europos Parlamentas.
2025 m. birželio 5 d. generalinė advokatė Tamara Capeta savo išvadoje pasiūlė konstatuoti visus Komisijos nurodytus pažeidimus.
Šiai pozicijai teismas galutiniame sprendime pritarė.
ESTT konstatavo, kad priėmusi homofobišką įstatymą Vengrija pažeidė laisvę teikti ir gauti paslaugas, numatytą ES sutartyje bei Elektroninės komercijos direktyvoje, Paslaugų direktyvoje ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje.
Nustatyta, kad homofobiškas įstatymas Vengrijoje kelia ypač rimtą žalą pagrindinėms žmogaus teisėms, pavyzdžiui, draudimui diskriminuoti dėl lyties ar seksualinės orientacijos, teisei į privatų ir šeimos gyvenimą, saviraiškos bei informacijos laisvei ir žmogaus orumui.
Teismas pirmą kartą aiškiai pripažino, kad lytinė tapatybė patenka į diskriminacijos draudimo sritį pagal Chartiją.
Teismo vertinimu, Vengrijoje priimti teisės aktų pakeitimai sudaro koordinuotą diskriminacinių priemonių visumą, kuria grubiai pažeidžiamos tiek LGBTQ+ asmenų teisės, tiek ir pačios ES vertybės. Tokie veiksmai, anot teismo, prieštarauja pačiai ES kaip pluralizmu grindžiamos teisinės bendrijos tapatybei.
Taip pat nustatyta, kad Vengrijoje priimti teisės aktai pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir teisę į asmens duomenų apsaugą.
Pažymima, kad šis teisinis reguliavimas sudarė prielaidas ir vėlesnėms priemonėms, įskaitant „Pride“ eitynių draudimą ir kriminalizavimą.