LGBTQ+ aktyvistai prie Teisingumo ministerijos rengs protesto akciją, jos metu padės rožinius trikampius

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) planuoja protesto akciją, kuri vyks LGBTQ+ eitynių Vilniuje metu prie Teisingumo ministerijos. Jos dalyviai prie ministerijos pastato planuoja išdėlioti rožinius trikampius – simbolius, kuriuo nacistinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose buvo žymimi homoseksualūs žmonės. Pasak akcijos organizatorių, šis ženklas reprezentuoja ministrės Ritos Tamašunienės vadovaujamos ministerijos požiūrį į LGBTQ+ teises.

Spaudos konferencija apie planuojamą akciją šalia Teisingumo ministerijos | Luko Balandžio/BNS nuotr.
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Kontaktai: redakcija@jarmo.net
Facebook Instagram
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žmogaus teisių gynėjai apkaltino Teisingumo ministerijos vadovybę sąmoningai stabdant procesus, susijusius su tos pačios lyties porų teisiniu pripažinimu, bei vykdant politinę komunikaciją, kurstančią visuomenės susipriešinimą ir homofobiją.

„Tokiame priešiškame politiniame fone šių metų „LT Pride“ reikšmė ypač svarbi, todėl tikimės, kad 20 tūkst. LGBTQ+ bendruomenės narių ir juos palaikančiųjų birželio 6 d. žengs už europietiškas vertybes: žmogaus teisės nėra derybų objektas, o būtinų permainų vilkinimas yra pasirinkimas, už kurį teks atsakyti“, – tikino Lietuvos gėjų lygos teisininkė Monika Antanaitytė.

Monika Antanaitytė | Luko Balandžio/BNS nuotr.

Eitynių metu vyksiančios akcijos organizatorių teigimu, rožinio trikampio simbolis pasirinktas neatsitiktinai. Kaip konferencijoje teigė TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis, šis ženklas, pasitelktas LGBTQ+ asmenų persekiojimui nacistinės Vokietijos laikotarpiu, primena tai, kaip valstybės institucijos gali riboti žmogaus teises, šių institucijų vadovybei politines pažiūras iškeliant aukščiau konstitucinių principų.

Konferencijoje akcijos organizatoriai pasakojo, kad akcija rengiama dėl ministerijos sprendimo skųsti teismų sprendimus bylose dėl tos pačios lyties porų partnerystės registravimo.

Praėjusią savaitę teisingumo ministrė R. Tamašunienė pareiškė, kad ministerija ketina skųsti teismo nutartį, kuria jai skirta bauda dėl nevykdomo sprendimo vienoje iš partnerystės registravimo bylų. Ministrė teigė sieksianti, kad teismas „konkretizuotų“, kaip tokie sprendimai turėtų būti įgyvendinami, o pati ministerija pareiškė mananti, jog šiuo metu partnerystės registravimas nėra įmanomas techniškai.

Spaudos konferencija apie planuojamą akciją šalia Teisingumo ministerijos | Luko Balandžio/BNS nuotr.

TJA atstovų teigimu, tokia pozicija reiškia, kad teismų sprendimų vykdymą bandoma vilkinti.

LGBTQ+ temomis rašančio portalo jarmo.net redaktorius, TJA Valdybos narys Jonas Valaitis spaudos konferencijoje priminė, kad ministrė R. Tamašunienė ne kartą viešai deklaravo, jog nepritaria lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui. 

Dar praėjusiais metais politikė pareiškė, kad neteiks tokio Partnerystės įstatymo, kokio tikisi LGBTQ+ bendruomenė, nes tai prieštarautų jos partijos politinėms nuostatoms ir rinkėjų lūkesčiams.

„Kyla esminis klausimas: ar ministrė, kuri privalo gerbti teismų verdiktus, nes padėjusi ranką ant Konstitucijos prisiekė ją vykdyti, gali toliau eiti tokias aukštas pareigas, kai pati viešai deklaruoja nepritarimą vienam svarbiausių žmogaus teisių klausimų?“ – retoriškai klausė J. Valaitis.

Jonas Valaitis | Luko Balandžio/BNS nuotr.

Jis skaičiavo, kad, remiantis viešai prieinamas duomenimis, šiais metais R. Tamašunienės vadovaujamai ministerijai planuojama skirti 165,5 mln. eurų asignavimų, o ministerijos prižiūrimas Registrų centras 2026 m. planuoja gauti apie 77,2 mln. eurų pardavimo pajamų

„Akivaizdu, kad turint tokius milžiniškus išteklius įmanoma sukurti partnerysčių registrą arba pritaikyti jau esamus tam, kad partnerystę sudarę žmonės būtų oficialiai pripažinti šeima, kaip tai ir yra nurodyta Konstitucinio Teismo išaiškinime, – tikino J. Valaitis. – Mano vertinimu, dabartinė ministerijos vadovybės komunikacinė linija rodo, kad ministerija bando maskuoti tai, jog sąmoningai siekia trukdyti teismų, įpareigojusių ministeriją įregistruoti partnerystes skirtingose bylose, sprendimų įgyvendinimą“.

Jarmo.net redaktorius akcentavo, kad praėjo daugiau nei metai nuo Konstitucinio Teismo verdikto, tačiau iki šiol ministerija nesiėmė pakankamų priemonių, kad išspręstų tariamas problemas, kurias šiuo metu pati akcentuoja.

„Konstitucinis Teismas sprendimą dėl partnerystės priėmė praėjusių metų pavasarį. Jeigu buvo kliūčių, ministerija turėjo laiko inicijuoti pokyčius, tačiau tai padaryta nebuvo. Šiuo metu ministerija, teigdama, kad sprendimo įgyvendinti techniškai neįmanoma, savo pačios neveikimą pasitelkia kaip argumentą prieš sprendimo įgyvendinimą“, – tikino J. Valaitis.

Jonas Valaitis | Luko Balandžio/BNS nuotr.

Kritika skambėjo ir teisingumo viceministrei Kristinai Zamarytei-Sakavičienei. Kaip skelbė jarmo.net, buvusi Laisvos visuomenės instituto vadovė anksčiau parašė tekstą, kurį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pripažino pažeidžiančiu Visuomenes informavimo įstatymą, kadangi publikacijoje apie homoseksualius asmenis pareikšti teiginiai stigmatizavo ir žemino šią žmonių grupę. Tapusi viceministre K. Zamarytė-Sakavičienė pareiškė, kad jos pozicija šiuo klausimu nesikeičia.

Viceministrė taip pat pripažino, kad ministerija nebuvo aktyviai dirbusi prie teisės aktų, reikalingų Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti.

„Viceministrė įgarsino, kad ministerija nesiima pokyčių, jos pozicija nesikeičia, o ministrei toks elgesys atrodo priimtinas. Tai atskleidžia, kad vyksta ne techninis institucinis derinimas dėl sprendimo įgyvendinimo, o siekiama aktyviai kovoti prieš partnerystę“, – įsitikinęs J. Valaitis.

Konferencijos dalyviai priminė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisinio reguliavimo nebuvimas, leidžiantis registruoti tos pačios lyties partnerystę, pažeidžia Konstituciją ir diskriminuoja žmones dėl jų seksualinės orientacijos. Tuo metu Ingos Ruginienės Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi užtikrinti Konstitucinio Teismo sprendimų vykdymą ir kovoti prieš LGBTQ+ asmenų diskriminaciją.

„Deja, tokio įsipareigojimo vykdymo nematome. Iš mūsų pusės tikimės aktyvesnio premjerės įsitraukimo į Teisingumo ministerijos veiklą ir tiesioginės priežiūros iš Vyriausybės, kad ministrė nesavivaliautų“, – pabrėžė TJA pirmininkas A. Rudomanskis.

Artūras Rudomanskis | L. Balandžio/BNS nuotr.

Organizatoriai akcentavo, kad rožinio trikampio simbolis pasirinktas kaip perspėjimas apie tai, kuo baigiasi visuomenės susitaikymas su institucine diskriminacija.

Partnerystę teismo keliu su savo ilgamete mergina sudariusi Simona Padegimaitė teigė, kad valstybės institucijų delsimas LGBTQ+ šeimoms sukelia ne tik daug nepatogumų kasdieniame gyvenime, bet ir kelia įtampą.

„Po teisinio bylinėjimosi dėl to, kad būtume pripažintos šeima, šiuo metu apmaudu stebėti tokią ministerijos laikyseną. Po Konstitucinio Teismo sprendimo sužibo viltis, kad situacija gerės, bet, deja, ministerijos elgesys ją apsunkina ir siunčia žinią tiek mano, tiek kitoms tos pačios lyties šeimoms, kad institucijos nelaiko mūsų lygiateisėmis poromis“, – kalbėjo ji.

Simona Padegimaitė | L. Balandžio/BNS nuotr.

„Atrodė, kad kažkas jau tuoj pasikeis: įstatymai, tvarka ir dėl to kažką turėsime, bet praėjo tiek laiko ir… nieko. Nors turime Konstitucinio Teismo sprendimą ir bendrosios praktikos teismai pamažu pripažįsta partnerystes, tačiau vien sprendimas nesuteikia teisinio aiškumo“, – teigė S. Padegimaitė.

Tos pačios lyties poros net ir po teismo sprendimo atsiduria nežinioje. Konferencijoje S. Padegimaitė pateikė pavyzdį – kartu su partnere ji planuoja įsigyti būstą ir sužinojo, kad egzistuoja galimybė jaunoms šeimoms gauti paramą, tačiau čia pat – pirmoji kliūtis.

„Kadangi mūsų partnerystė neįtraukta į jokį registrą, mes nežinome, ar iš tikrųjų tai mums galiotų ir nuo ko tai priklausytų, nes nėra jokio aiškumo“, – dalijosi ji.

Simona Padegimaitė | L. Balandžio/BNS nuotr.

Lietuvos gėjų lygos teisininkė M. Antanaitytė akcentavo, kad teisinėje valstybėje institucijos negali pasirinktinai vykdyti teismų sprendimų priklausomai nuo politinių pažiūrų.

„Institucijos turi pareigą įgyvendinti teisinės viršenybės principą, bet kol kas Teisingumo ministerijos resursai ir teisininkų aparatas, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų lėšų, naudojami ne jam įgyvendinti, o jo įgyvendinimui apsunkinti skundžiant teisėtus sprendimus dėl partnerysčių, – teigė M. Antanaitytė. – Lietuvos lenkų balsą neva atstovaujančios partijos atstovė galėtų perimti geruosius pavyzdžius iš kolegų Lenkijoje. Lenkijos vyriausybė priėmė nutarimą, leidžiantį į civilinės metrikacijos registrą įtraukti tos pačios lyties santuokas, sudarytas kitose ES šalyse. Pokytis įvyko po to, kai premjeras Donaldas Tuskas viešai atsiprašė tos pačios lyties porų dėl „atstūmimo ir pažeminimo“ ir nurodė ministrams imtis veiksmų. 

Lietuvoje šeimos teisių lygiateisiškumo klausimu nematome stiprios Vyriausybės lyderystės, bet turime pažadą, kurį metas ištesėti“.

Monika Antanaitytė | Luko Balandžio/BNS nuotr.

TJA ir Nacionalinė LGBTQ+ teisių asociacija LGL ragina Vyriausybę užtikrinti, kad Teisingumo ministerija nedelsdama įgyvendintų Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir nutrauktų veiksmus, kurie kompromituoja teisinės valstybės principus bei siunčia LGBTQ+ žmonėms žinią, kad jų šeimos valstybės akyse vis dar laikomos mažiau vertingomis.
Naujesnė Senesni