Europos Sąjunga (ES) atblokuos daugiau kaip 16 mlrd. eurų paramos lėšų Vengrijai, kurios buvo įšaldytos valdant buvusiam premjerui Viktorui Orbanui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį sprendimą siejo su pokyčiais, prasidėjusiais po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų šalyje.
 |
| Peteris Magyaras ir Ursula von der Leyen | Xavier Lejeune/EP nuotr. |
.png)
2025 metų eitynės sulaukė tarptautinio dėmesio po to, kai V. Orbano partija „Fidesz“ parėmė teisės aktų pakeitimus, paklojusius teisinį pagrindą drausti „Pride“ renginius. Tuomet valdžia tokius ribojimus aiškino būtinybe apsaugoti vaikus, tačiau šie argumentai buvo įvertinti kaip dingstis homofobiškai politikai.
Po triuškinamos Peterio Magyaro pergalės rinkimuose, užbaigusios 16 metų trukusį V. Orbano valdymą, naujasis premjeras ne kartą pabrėžė paramą susirinkimų laisvei. Vis dėlto jis iki šiol viešai nekalbėjo apie „Pride“ eitynes, o jo vadovaujama vyriausybė kol kas nepanaikino ankstesnės valdžios priimtų teisės aktų, ribojančių tokių renginių organizavimą.
U. von der Leyen teigė, kad naujoji Vengrijos valdžia jau įtikino Europos Komisiją, jog šalis „verčia naują puslapį“. Anot jos, atblokuotos lėšos bus skirtos būsto, transporto, energetikos projektams, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei socialinėms programoms finansuoti pagal ES sanglaudos fondus.
„Visoje Vengrijoje jaučiame stiprų permainų vėją. Per kelias savaites buvo įgyvendintos ilgai lauktos reformos“, – Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos vadovė.
 |
| Ursula von der Leyen | Xavier Lejeune/EP nuotr. |
P. Magyaras žurnalistams teigė pritariantis visiems Europos Komisijos reikalavimams, kurių įgyvendinimas būtinas lėšoms atblokuoti. Pasak jo, Vengrija yra pasirengusi priimti visus reikalingus teisės aktus.
Maždaug 2,2 mlrd. eurų iš atblokuojamos sumos bus išmokėti tik atkūrus akademinę laisvę Vengrijos universitetuose. Dar 500 mln. eurų lieka įšaldyti, kol šalis įvykdys praėjusį mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) priimtą sprendimą dėl diskriminacinių teisės aktų LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu.
Budapešto „Pride“ organizatoriai šią savaitę informavo policiją ketinantys birželio 27 dieną surengti 31-ąsias eitynes. Jie pareiškė, kad renginys įvyks, ypač po to, kai ESTT pripažino 2021 metais priimtą prieš LGBTQ+ asmenis nukreiptą įstatymą diskriminaciniu ir prieštaraujančiu Bendrijos teisei.
„Po išskirtinių 2025 metų tikimės konstruktyvaus institucijų bendradarbiavimo ir teisės į susirinkimų laisvę gerbimo“, – teigiama organizatorių pareiškime.
Vengrijos policija patvirtino suteikusi leidimą renginiui. Naujienų agentūrai AFP išplatintame pranešime nurodoma, kad vertinant paraišką nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių eitynes reikėtų drausti.
Policija taip pat informavo priėmusi ribojimus dėl trijų kontrdemonstracijų: jos galės vykti tik atokiau nuo pagrindinio renginio.
Praėjusių metų eitynėse, organizatorių duomenimis, dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių. Renginys tapo vienu ryškiausių pasipriešinimo V. Orbano vykdytai teisių ribojimo politikai simbolių.
Tuometinė V. Orbano vyriausybė grasino pasitelkti veidų atpažinimo technologijas renginio dalyviams identifikuoti ir jiems skirti iki 500 eurų siekiančias baudas, tačiau vėliau policija patvirtino, kad sankcijos nebus taikomos.
Svarbų vaidmenį organizuojant praėjusių metų eitynes atliko progresyvių pažiūrų Budapešto meras Gergely Karacsony. Jis prisidėjo prie renginio organizavimo ir pristatė jį kaip savivaldybės kultūrinį renginį, siekdamas apeiti V. Orbano valdžios nustatytus ribojimus. Po kelių mėnesių merui buvo pateikti kaltinimai dėl uždrausto renginio organizavimo, o prokurorai siekė jam skirti baudą. Šių metų kovą Budapešto teismas bylą sustabdė.
Mums nuoširdžiai rūpi tiesa. Bet tiesa reikalauja laiko, resursų, intelektualinio sąžiningumo ir lėšų.
Todėl jeigu manote, kad jarmo.net turinys vertas bent kelių jūsų eurų, „Substack“ platformoje galite užsiprenumeruoti „Jarmo“ naujienlaiškį.
Prenumeruodami jūs įgalinate jarmo.net veikti toliau.