Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas pradėti tyrimą dėl parlamentaro Vytauto Sinicos viešai paskelbto įrašo apie migrantų deportaciją. Organizacijos vadovas Vytautas Norbutas dėmesį atkreipė į politiko paskelbtą dirbtinio intelekto sukurtą iliustraciją, kurioje į V. Sinicą panašus žmogus vaizduojamas spiriantis kitam žmogui.
 |
| Vytautas Norbutas | Mindaugo Dulinsko nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Organizacija pabrėžia nekvestionuojanti V. Sinicos teisės kelti migracijos politikos klausimus ar siūlyti jos pokyčius. Kreipimesi, anot Lietuvos jaunimo centro, atkreipiamas dėmesys į tai, kokį elgesį gali normalizuoti smurto vaizdavimas politinėje komunikacijoje.
„Seimo nario statusas nesuteikia teisės atsisakyti elementarių pagarbos žmogui ir padorumo standartų. Kai politinė žinutė apie migrantus papildoma smurto prieš žmogų vaizdiniu, turime klausti, kokią viešąją politinę kultūrą tokiu būdu kuriame“, – teigia M. Norbutas.
Jo teigimu, kartu kyla klausimas, „kokius veiksmus skatiname ir pateisiname“.
 |
| V. Sinicos pasidalinta nuotrauka | Ekranvaizdis |
Prašo įvertinti pagal Politikų elgesio kodeksą
Kreipimesi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma pradėti tyrimą ir įvertinti V. Sinicos elgesį pagal Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus.
Kodekse numatyta, kad politikas viešajame gyvenime turi vadovautis, be kita ko, pagarbos žmogui ir valstybei principu, laikytis žmogaus teisių ir laisvių. Padorumo principas įpareigoja politiką elgtis deramai pagal einamas pareigas ir vengti situacijų, galinčių pakenkti jo ar atstovaujamos institucijos reputacijai ir autoritetui. Pavyzdingumo principas numato pareigą deramai elgtis visuomenėje bei laikytis visuotinai pripažįstamų moralės ir etikos normų.
Pagal galiojantį kodeksą Seimo narių galimus šių principų pažeidimus tiria Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tyrimo pagrindu gali tapti fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie galimą politiko elgesio principų pažeidimą.
Lietuvos jaunimo centras atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių politinės komunikacijos erdvių, todėl Seimo nario viešai skelbiamas turinys, organizacijos nuomone, negali būti vertinamas kaip privatus kelių žmonių pokalbis.
„Vieša politinė komunikacija yra politiko atsakomybės dalis“, – pabrėžiama pranešime.
Organizacija tikisi, kad komisija V. Sinicos komunikaciją vertins ne pagal politines simpatijas, o pagal visiems parlamentarams taikomus elgesio standartus.
V. Sinica anksčiau neigė kurstęs neapykantą
Kreipimasis pasirodė netylant diskusijoms dėl V. Sinicos viešosios komunikacijos migracijos, islamo ir neapykantos kalbos klausimais.
Po rugsėjį prie Kauno mečetės surengtos akcijos, kurios metu musulmonų pamaldas trikdę asmenys, be kita ko, demonstravo kiaulės galvą, parlamentaras atmetė jam viešai mestus priekaištus dėl neapykantos migrantams kurstymo.
V. Sinica tuomet pabrėžė akcijos neorganizavęs ir joje nedalyvavęs. Atsakydamas į kritiką jis rašė: „Ne sukursčiau neapykantą, o pažadinau rūpestį vykstančiu tautos pakeitimu svetimšaliais“. Politikas taip pat teigė palaikantis teisėtas ir nesmurtines priemones, kuriomis visuomenė gali reikšti nepritarimą migracijai.
Kartu V. Sinica islamą pavadino „agresyvia religija“ ir tvirtino, kad, siekiant išvengti panašių akcijų, politinė valdžia turėtų stabdyti migraciją. Jis taip pat teigė, kad geriausia santarvės ir saugumo priemonė būtų musulmonų imigrantų skaičiaus Lietuvoje mažinimas.
Dar sausį parlamentaras Seime įregistravo siūlymą numatyti užsieniečių, nuteistų už tyčines nusikalstamas veikas, išsiuntimą iš Lietuvos po paskirtos bausmės atlikimo.
Spalio 3 dieną V. Sinicos vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas taip pat rengia protestą prieš, partijos vertinimu, „masinę imigraciją“.
Teiginiai – netikslūs
Jarmo.net pastarosiomis dienomis taip pat rašė apie kitą V. Sinicos pasisakymą, juo parlamentaras sugretino 15-metės išžaginimo bylą ir baudžiamąją bylą dėl neapykantos homoseksualiems žmonėms kurstymo internete.
Politikas, komentuodamas šiuos atvejus, tvirtino, jog žmonės dėl interneto komentarų „būna net sėda“, ir teigė, kad baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kalbą turėtų būti taikoma tik, jo žodžiais, kraštutiniais atvejais.
Tačiau jo paties pateiktame pavyzdyje už homofobišką komentarą nuteistam 62 metų vilniečiui laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta. Teismas vyrui paskyrė 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros – tai Baudžiamajame kodekse yra atskira nuo laisvės atėmimo bausmės rūšis.
Byloje nustatyta, kad vyras internete ne tik įžeidinėjo homoseksualius žmones, bet ir ragino prieš juos smurtauti. Teismas jį pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.