Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ bendraįkūrėja Rasa Račienė, reaguodama į po savaitgalį Kaune vykusių LGBTQ+ eitynių kilusias diskusijas dėl Palestinos palaikymo, sako, kad žmogaus teisių gynimas neturėtų virsti politinio lojalumo patikrinimu. Pasak jos, galima remti LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą ir kartu nesutikti su dalimi aktyvistų ar žmogaus teisių organizacijų politinių pozicijų.
 |
| Rasa Račienė | Jarmo.net koliažas (J. Valaičio ir Olgos Posaškovos / LRS nuotr.) |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Diskusijose taip pat kalbama apie vadinamąjį „pinkwashing“ – LGBTQ+ žmonių teisių retorikos naudojimą siekiant kurti teigiamą valstybės, kartu nukreipiant dėmesį nuo kitų jos veiksmų. Būtent šia taktika kaltinamas Izraelis, kurį Jungtinių Tautų tyrėjai kaltina Gazos ruožo gyventojų genocidu.
Ši tema akcentuota ir pačių „Kaunas Pride“ organizatorių. Prieš eitynes paskelbtame manifeste jie kritikavo „Pride“ komercializavimą, o šių metų Vilniuje vykusį „LT Pride“ kaltino tapus „pinkwashing“ platforma. Organizatoriai, be kita ko, kritikavo vieną renginio rėmėjų dėl jo verslo ryšių su Izraelio karinės pramonės tiekimo grandine ir reiškė solidarumą su Palestina.
 |
| Kaune įvyko LGBTQ+ eitynės | J. Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Į eitynes atėjo dėl skirtingų priežasčių
R. Račienė pabrėžė, kad ir į šeštadienio eitynes Kaune žmonės rinkosi turėdami skirtingus motyvus.
„Kai kurie atvyko organizatorių kvietimu, kiti – dėl to, kad dalyvavimas „Pride“ kol kas yra vienintelė priemonė parodyti savo palaikymą LGBTQ+ bendruomenei. Buvo žmonių, kurie palaikydami žmonių lygybės teises stebėjo eiseną iš šalies, kiti – tiesiog fiksavo įvykius“, – rašė ji.
Pasak jos, dalis LGBTQ+ žmonių ir jų palaikytojų į Kauną apskritai nevyko, nes nepritarė organizatorių pasirinktai politinei darbotvarkei.
R. Račienės vertinimu, ši situacija kartu tapo demokratijos ir liberalizmo išbandymu.
„Vienas pagrindinių liberalizmo principų yra asmens laisvė su teise į saviraišką, tikėjimą, žodį ir privatumą. Kol tai nekenkia kitiems. Šis principas sako, kad žmogaus laisvė nepriklauso nuo to, ar man patinka pats žmogus ir jo politinės pažiūros“, – teigė ji.
Anot aktyvistės, gerokai lengviau ginti laisvę žmogaus, su kuriuo sutinkama, tačiau demokratinis principas išbandomas tuomet, kai tenka pripažinti tokią pačią laisvę ir kitaip manančiam žmogui.
„Ar žmonių turimos politinės pažiūros sumenkina patį žmogaus lygių teisių gynimo principą? Tikrai nemanau. Kaip nemanau ir to, kad tie, kurie atsisakė važiuoti į Kauną, tapo mažesniais žmonių lygybės gynėjais“, – rašė R. Račienė.
Jos teigimu, galima palaikyti LGBTQ+ žmonių teises ir kartu nepritarti viskam, ką teigia LGBTQ+ aktyvistai, taip pat kritikuoti žmogaus teisių organizacijas pačiam ginant žmogaus teises.
„Tai – ne silpnumas. Tai – pliuralizmas“, – pabrėžė ji.
Kaune žygiavo apie 500 žmonių
Jarmo.net primena, kad antrosios „Kaunas Pride“ eitynės rugsėjo 12-ąją vyko Laisvės alėjoje. Pirminiais skaičiavimais, jose dalyvavo apie 500 žmonių. Dalyviai nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios žygiavo Laisvės alėja ir grįžo atgal, o eisenos priekyje neštas plakatas su šių metų renginio šūkiu „Buvom, esam, būsim“.
Eitynėse buvo nešamos LGBTQ+, Palestinos, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, skanduojami šūkiai, kuriais reikalaujama solidarumo ir socialinio teisingumo. Organizatoriai šiemet kėlė tris pagrindinius reikalavimus – mokslu grįstos ir istoriškai tikslios LGBTQ+ žmonių reprezentacijos švietimo sistemoje, teisinio LGBTQ+ šeimų pripažinimo bei apsaugos ir įtraukios sveikatos priežiūros.
„Kaunas Pride“ manifeste taip pat akcentuotos tos pačios lyties šeimų problemos, translyčių žmonių galimybės gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir LGBTQ+ temų vieta švietimo sistemoje.
Eitynes lydėjo ir protestai. Kauno centre rinkosi LGBTQ+ žmonių lygybei prieštaraujantys homofobai, atskirai meldėsi dalis „tikinčiųjų“. Policijos duomenimis, renginio metu rimtesnių incidentų išvengta ir nukentėjusiųjų nebuvo, tačiau keli asmenys buvo pristatyti į policijos įstaigą. Dar iki eisenos pareigūnai sulaikė du įtarimų sukėlusius asmenis, pas kuriuos rasta pirotechnikos gaminių ir peilių.
R. Račienė pati dalyvavo eitynėse, nors, kaip teigia, iš pradžių ketino jas tik stebėti.
„Negalėjau palikti toje eisenoje man pačių svarbiausių žmonių. Kurių siekis einant į „Pride“ yra vienintelis – parodyti, kad šie žmonės yra, buvo ir bus. Taip, kaip ir skelbė šių eitynių pagrindiniai lozungai. Nors ir su Palestinos vėliavomis priekyje eisenos“, – rašė ji.
Pasak R. Račienės, diskusijose po renginio reikėtų priimti tai, kad LGBTQ+ bendruomenė ir ją palaikantys žmonės nėra politiškai vienalytė grupė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis LGBTQ+ žmonių iki šiol nedrįsta viešai dalyvauti tokiose eitynėse baimindamiesi būti atpažinti, todėl žmogaus solidarumas, jos nuomone, neturėtų būti vertinamas pagal tai, ar žmogus konkrečią dieną dalyvavo konkrečiame renginyje.
„Solidarumas nėra aklas pritarimas. Kritika nėra išdavystė. O žmogaus teisės nėra lojalumo klubas“, – reziumavo R. Račienė.
Šiemet „Kaunas Pride“ surengtos antrą kartą – pirmosios LGBTQ+ eitynės Kaune įvyko 2021 metais ir pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių.