Turkijoje per pastarąją savaitę surengus plataus masto reidus prieš LGBTQ+ organizacijas ir jų narius, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad prieš metus skambėję perspėjimai dėl stiprėjančio spaudimo pilietinei visuomenei pasitvirtino. Jo teigimu, Europos institucijų pareiškimai yra svarbūs, tačiau, nesikeičiant Ankaros politikai, Europos Sąjunga turėtų svarstyti ir konkretesnes priemones, įskaitant individualias sankcijas už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus.
 |
| Jarmo.net koliažas (Luko Balandžio / BNS ir asociatyvi Lukasz Kobus / EP nuotr.) |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
portalo redaktorius
Operaciją, pavadintą „Mano šeima saugi“, Turkijos valdžia aiškina siekiu apsaugoti vaikus ir vadinamąsias šeimos vertybes. Prokurorai yra nurodę tiriantys, be kita ko, įtarimus dėl prostitucijos ir „nepadoraus turinio“. Žmogaus teisių organizacijos savo ruožtu teigia, kad Turkija kriminalizuoja teisėtą LGBTQ+ teisių gynimą ir riboja asociacijų, saviraiškos bei taikių susirinkimų laisvę.
„ES sankcijų mechanizmas numato ir draudimą atvykti, ir turto įšaldymą asmenims, atsakingiems už rimtus ar sistemingus žmogaus teisių pažeidimus“, – teigė Artūras Rudomanskis
„Perspėjimai pasitvirtino“
Praėjusiais metais po LGBTQ+ aktyvisto sulaikymo šalia Turkijos ambasados Vilniuje susirinko mitinguotojai, perspėję, kad žmogaus teisių padėtis šalyje patiria krizę. A. Rudomanskis šią savaitę jarmo.net sakė dabartinius įvykius vertinantis kaip ankstesnių veiksmų prieš LGBTQ+ teises tęsinį.
„Deja, šiandien jau galima sakyti, kad perspėjimai pasitvirtino. Pats dalyvavau proteste prie Turkijos ambasados Vilniuje, kuriame kartu su žmogaus teisių gynėjais dalyvavo ir kelių Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai. Tuomet pabrėžėme, kad Enes Hocaogulları sulaikymas nėra tik vieno aktyvisto istorija. Tai buvo požymis, jog baudžiamosios teisės ir valstybės institucijų galios vis dažniau naudojamos pilietinei visuomenei įbauginti“, – teigė TJA pirmininkas.
 |
| Artūras Rudomanskis | Luko Balandžio/BNS nuotr. |
LGBTQ+ teisių aktyvistas ir žmogaus teisių gynėjas Enesas Hocaogulları pernai rugpjūčio 5 dieną buvo sulaikytas Ankaros oro uoste grįžęs iš Europos Tarybos renginio. Jam pateikti kaltinimai dėl tariamai klaidinančios informacijos skleidimo ir neapykantos kurstymo buvo siejami su jo Strasbūre pasakyta kalba apie žmogaus teisių pažeidimus per protestus, kilusius po Stambulo mero Ekremo İmamoglu sulaikymo. Rugsėjo 8-ąją E. Hocaogulları buvo paleistas iš įkalinimo, tačiau baudžiamasis procesas tuo metu nebuvo nutrauktas.
„Enes po daugiau nei mėnesio buvo paleistas iš kardomojo kalinimo, tačiau pati represijų kryptis nepasikeitė. Dabar jau matome koordinuotus reidus penkiolikoje Turkijos provincijų, gerokai per 100 žmonių apimančius tyrimus, dešimtis suimtųjų, LGBTQ+ organizacijų būstinių puolimą ir daugiau kaip 180 interneto svetainių bei socialinių tinklų paskyrų blokavimą. Protestuojant prieš šiuos veiksmus buvo sulaikyta dar daugiau kaip šimtas žmonių. Tai rodo ne pavienius teisėsaugos veiksmus, o sistemingą mėginimą apriboti visos bendruomenės ir ją ginančių organizacijų veiklą“, – tikino A. Rudomanskis.
„Amnesty International“ rugsėjo 15-ąją skelbė, kad buvo užblokuota ar apribota daugiau kaip 180 LGBTQ+ organizacijoms, aktyvistams, žurnalistams, žiniasklaidos priemonėms ir kitiems asmenims priklausančių socialinių tinklų paskyrų, taip pat dalis interneto svetainių. Tarp apribotų paskyrų atsidūrė ir pačios „Amnesty International“ Turkijos padalinio paskyra platformoje „X“.
Per protestus sulaikyta daugiau kaip šimtas žmonių
„Reuters“ duomenimis, pirmąjį operacijos savaitgalį Stambule buvo sulaikyti mažiausiai 26, Ankaroje – dar 21 žmogus. Vėliau teismai daliai įtariamųjų skyrė kardomąjį kalinimą. Rugsėjo 15 dieną policija Ankaroje ir Stambule per protestus prieš reidus ir sulaikymus sulaikė mažiausiai 126 žmones.
Dar kitą dieną „Reuters“ pranešė, kad 8 LGBTQ+ teisių organizacijos „Kaos GL“ nariai buvo suimti ir įkalinti iki teismo, o 7 kiti organizacijos nariai, tarp jų – žurnalistas, paleisti taikant kardomąsias priemones. Prokurorai juos kaltina prisidėjus prie, jų vertinimu, nepadoraus turinio platinimo. „Kaos GL“ šiuos veiksmus pavadino politine operacija prieš pagrindines teises ir laisves.
 |
| Pareigūnai sulaikė LGBTQ+ mitingo dalyvius | „Channel 4 News“ stop kadras |
„Vien pareiškimų akivaizdžiai nepakanka“
Rugsėjo 15 dieną į įvykius sureagavo Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelis O'Flaherty. Jis pareiškė esantis susirūpinęs dėl sulaikymų, kratų bei interneto svetainių ir socialinių tinklų paskyrų blokavimo, nukreipto prieš LGBTQ+ pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus. Komisaras pabrėžė, kad nuorodos į „šeimos vertybes“ ar „vaikų apsaugą“ pačios savaime negali pateisinti žmogaus teisių ribojimų.
A. Rudomanskio vertinimu, tokių pareiškimų nepakanka.
„Europos institucijų pareiškimai yra svarbūs, tačiau vien pareiškimų akivaizdžiai nepakanka. Jeigu po ankstesnių sulaikymų ir tarptautinių raginimų šiandien matome dar didesnę represijų bangą, vadinasi, Turkijos valdžia tarptautinės reakcijos nelaiko turinčia realių politinių pasekmių“, – pareiškė jis.
„Svarbu ne tik pasakyti, kad esame susirūpinę. Reikia reikalauti nutraukti šiuos sisteminius puolimus. Europos Komisijos ir valstybių narių dialoguose su Turkija žmogaus teisės neturėtų būti nustumiamos į šalį vien dėl geopolitinių, migracijos ar saugumo interesų, nes neva nereikia tampyti NATO narės už ūso“, – teigė TJA vadovas.
Europos Sąjunga į įvykius sureagavo ir rugsėjo 18-ąją. Europos išorės veiksmų tarnyba pareiškė susirūpinimą dėl LGBTQ+ asmenų, aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų, organizacijų, verslų ir taikių protestuotojų sulaikymų bei teisinių procesų, taip pat interneto svetainių ir socialinių tinklų paskyrų blokavimo. ES paragino paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, panaikinti nepagrįstus kaltinimus ir nutraukti pilietinės visuomenės bei LGBTQ+ žmonių bauginimą.
 |
| Asociatyvi Lukasz Kobus / EP nuotr. |
Siūlo svarstyti individualias sankcijas
Pasak A. Rudomanskio, Europos Tarybos reakcija neturėtų apsiriboti žmogaus teisių komisaro pareiškimu.
„Būtinas nuolatinis padėties stebėjimas, klausimo svarstymas Parlamentinėje Asamblėjoje, Turkijos įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją vertinimas ir spaudimas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Taip pat svarbu tiesiogiai palaikyti Turkijoje veikiančias žmogaus teisių organizacijas ir gynėjus“, – kalbėjo jis.
TJA pirmininko nuomone, ES turėtų svarstyti ir platesnį priemonių rinkinį.
„Europos Sąjunga galėtų, pvz.: išsikviesti Turkijos atstovus politinėms konsultacijoms ir pareikalauti konkrečių paaiškinimų; žmogaus teisių padėtį tiesiogiai susieti su ES ir Turkijos politiniu bei ekonominiu bendradarbiavimu; padidinti finansinę, teisinę ir skaitmeninio saugumo paramą persekiojamoms organizacijoms; rinkti įrodymus apie konkrečių pareigūnų, prokurorų ir sprendimų priėmėjų atsakomybę; svarstyti individualias sankcijas už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė A. Rudomanskis.
„Aš būčiau dar griežtesnis, nes jeigu konkretūs asmenys Turkijoje priima sprendimus, kuriais LGBTQ+ žmonėms ir žmogaus teisių gynėjams atimama judėjimo, susirinkimų ar saviraiškos laisvė, pagrįsta kelti klausimą, kodėl jiems patiems turėtų būti nevaržomai suteikiama galimybė keliauti po Europos Sąjungą. ES sankcijų mechanizmas numato ir draudimą atvykti, ir turto įšaldymą asmenims, atsakingiems už rimtus ar sistemingus žmogaus teisių pažeidimus“, – pridūrė jis.
ES veikia pasaulinis žmogaus teisių sankcijų režimas, pagal kurį už rimtus žmogaus teisių pažeidimus atsakingiems į sąrašą įtrauktiems fiziniams asmenims gali būti draudžiama atvykti į Bendriją, o jų turtas – įšaldytas. Tačiau konkretaus asmens įtraukimas į sankcijų sąrašą yra atskiras ES Tarybos politinis ir teisinis sprendimas.
A. Rudomanskis pabrėžia, kad galimos ribojamosios priemonės neturėtų būti nukreiptos į visus Turkijos gyventojus.
„Aišku, sankcijos neturėtų būti nukreiptos prieš Turkijos visuomenę. Jos turėtų būti individualios, pagrįstos įrodymais ir taikomos būtent už sprendimus bei veiksmus atsakingiems žmonėms“, – sakė TJA pirmininkas.