Nors Konstitucinis Teismas (KT) dar pernai konstatavo, kad partnerystės nebuvimas įstatymuose prieštarauja Konstitucijai, LGBTQ+ poroms savo santykių pripažinimo iki šiol tenka siekti individualiose bylose. Penktadienį Kaune surengtoje „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje kritikos sulaukė ir valstybės institucijų veiksmai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovas atkreipė dėmesį, kad Teisingumo ministerija ginčija teismų sprendimus, kuriais tos pačios lyties porų santykiai pripažįstami partneryste.
 |
| Iš kairės į dešinę: Laurynas Švedvydis, Mažvydas Karalius, Ivan Trunov | Organizatorių nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis savo ruožtu pabrėžė, kad šiuo metu galimybė pasinaudoti Konstitucinio Teismo atvertu teisiniu keliu iš dalies priklauso ir nuo žmonių finansinių galimybių.
„Teises pasiekti galima, bet jų turinys ir apimtis priklauso nuo jūsų piniginio svorio. Tai prieinama tik žmonėms, kurie gali samdytis advokatą. Tuo pačiu, tokie teisminiai procesai kainuoja valstybei, nes kiekvienas pralaimėjimas apmokamas iš valstybės biudžeto“, – sakė parlamentaras.
Prieš eitynes – klausimas, ką gali padaryti savivalda
Rugsėjo 11-ąją Kaune surengtoje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo „Kaunas Pride“ organizacinės komandos atstovas ir nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Ivan Trunov.
Konferencija surengta „Kaunas Pride“ eitynių išvakarėse. Organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į savivaldybių vaidmenį užtikrinant LGBTQ+ žmonių teises ir jiems prieinamas viešąsias paslaugas.
I. Trunovo teigimu, LGBTQ+ žmonių kasdienybę tiesiogiai veikia daugelis savivaldybių kompetencijai priklausančių sričių: nuo švietimo iki sveikatos ir socialinių paslaugų.
„Savivaldybė gali kurti prevencines programas, rūpintis darbuotojų kompetencijomis, didinti sąmoningumą ir geriau pritaikyti visas viešąsias paslaugas LGBTQ+ asmenims“, – sakė jis.
 |
| Ivan Trunov | Organizatorių nuotr. |
Organizatorius teigė matantis tam tikrą pažangą – šiemet derinant „Kaunas Pride“ eitynių maršrutą su kliūtimis nesusidurta. Tačiau, pasak jo, Kauno miesto savivaldybė negalėjo suteikti patalpų spaudos konferencijai.
I. Trunovas ragino LGBTQIA+ bendruomenės narius artėjant savivaldos rinkimams stebėti kandidatų pozicijas ir vertinti, ar politikai pasirengę užtikrinti bendruomenei prieinamas viešąsias paslaugas.
Šedvydis: translyčių žmonių teisinio pripažinimo klausimas įšaldytas
Konferencijoje aptarta ir translyčių žmonių padėtis. L. Šedvydžio teigimu, lytinės tapatybės teisinio pripažinimo klausimas nacionalinėje politikoje šiuo metu iš esmės nejuda.
„Teisinė tolerancija nereiškia visuomeninės tolerancijos. Homofobija ir transfobija nedingsta vien dėl to, kad egzistuoja teisinė bazė apsaugoti šias tapatybes“, – sakė parlamentaras.
Jo vertinimu, viena iš tokios politinės stagnacijos priežasčių yra visuomenėje vis dar ryški transfobija. L. Šedvydis pabrėžė, kad lytinės tapatybės teisinį reglamentavimą būtina grąžinti į politinę darbotvarkę.
 |
| Iš kairės į dešinę: Laurynas Švedvydis, Mažvydas Karalius, Ivan Trunov | Organizatorių nuotr. |
„Orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose nėra privilegija“
LGKT vyresnysis patarėjas M. Karalius atkreipė dėmesį ir į problemas švietimo bei sveikatos apsaugos sistemose.
Pasak jo, mokyklose nėra nuoseklios ir aiškiai apibrėžtos programos, pagal kurią būtų kalbama apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, o mokytojams nėra sistemiškai užtikrinamos galimybės kelti kvalifikaciją šiais klausimais. Todėl daug kas priklauso nuo konkrečios mokyklos ar pedagogo.
M. Karalius taip pat ragino daugiau informacijos apie LGBTQ+ žmonių sveikatos poreikius įtraukti į medicinos studijų programas. Jo teigimu, tai svarbu tiek užtikrinant pacientų orumą, tiek stiprinant emocinės sveikatos ir savižudybių prevenciją.
„Tokie dalykai kaip orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose, nepatiriant išankstinių nuostatų, nėra privilegija“, – pabrėžė jis.
LGKT atstovo vertinimu, LGBTQ+ žmonėms palankūs sprendimai Lietuvoje neretai priimami fragmentiškai ir selektyviai, vengiant didesnės politinės įtampos, todėl sisteminiai pokyčiai stringa.
Kalbėjo ir apie nedvinarių žmonių teises
Konferencijos pabaigoje vykusioje diskusijoje kalbėta apie būtinybę atsisakyti patologizuojančio požiūrio į translyčius žmones ir lytinės tapatybės teisiniame reglamentavime daugiau remtis savęs apibrėžimo principu.
Diskusijoje taip pat iškeltas nedvinarių (angl. non-binary) žmonių teisinio pripažinimo klausimas, galimybė rinktis lyčiai neutralius asmenvardžius ir pavardžių formas.
L. Šedvydis ir M. Karalius pripažino, kad kalbėti apie nedvinarių žmonių teises Lietuvoje kol kas sudėtinga, nes daliai visuomenės už dvinarės vyro ir moters sampratos ribų esanti lytinė tapatybė tebėra sunkiai suprantama. Konferencijoje taip pat pažymėta, kad kalbos pokyčiams priešinasi dalis konservatyvesnių pažiūrų kalbininkų.
„Kaunas Pride“ žygiuos Laisvės alėja
„Kaunas Pride“ eitynės vyks šeštadienį, rugsėjo 12 dieną. Dalyviai nuo 11 val. rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir Laisvės alėja žygiuos antrą kartą Lietuvos istorijoje.
Šių metų eitynėse keliami trys pagrindiniai reikalavimai – mokslu grįsta LGBTQ+ reprezentacija švietimo sistemoje, teisinis LGBTQ+ šeimų pripažinimas ir apsauga bei įtrauki sveikatos priežiūra.
Organizatoriai prie eisenos kviečia jungtis ne tik LGBTQIA+ bendruomenės narius, bet ir kitų pažeidžiamų bei socialinę atskirtį patiriančių grupių atstovus ir jų palaikytojus.